A-211-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-211-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06467-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-2156, kuriuo jam atsisakyta išnuomoti 2,16 ha miško žemės sklypą bei parengti dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti; įpareigoti Tarnybą parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir sudaryti su pareiškėju žemės sklypo nuomos sutartį.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-poilsio namelis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas pažymėjo, kad šių statinių kadastriniai duomenys nustatyti dar 1996 m. spalio 7 dieną. Po statiniais esantis 2,16 ha žemės plotas būtinas jų eksploatavimui, todėl 2013 m. rugsėjo 18 d. Tarnybai pateikė prašymą parengti dokumentus šio žemės sklypo nuomai ir sudaryti su pareiškėju nuomos sutartį. Skundžiamu aktu atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkai pastatytų namelių nugriovimo. Pareiškėjo manymu, Tarnyba privalo pagal teisės aktų reikalavimus išnuomoti jam valstybinę žemę, ant kurios stovi legalūs ir nuosavybės teise jam priklausantys pastatai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013 ir pažymėjo, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika bei tuo, kad pareiškėjui Trakų rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytus pastatus, ir darė išvadą, kad Tarnyba nepažeidė galiojančių teisės aktų nuostatų bei teismų praktikos, nes, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, negali atsakyti į klausimą, ar pareiškėjas teisėtai valdo 2,16 ha miško žemės sklype esančius statinius. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarnybą parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir sudaryti su juo žemės sklypo nuomos sutartį prieštarauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoms Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2009, 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013, pažymėjo, kad 2009 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime Nr. 562467 apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre 12 punkte pažymėta, kad statiniai, minimi pažymėjime, yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui L. R. bei V. K.. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2013 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-2156 nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Tarnybai 2013 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir su juo sudaryti šio sklypo žemės nuomos sutartį, ir vertino, kad šis pareiškėjo prašymas pateiktas dėl to paties sklypo, kurį prašyta išnuomoti pareiškėjo 2013 m. vasario 18 d. Tarnybos Trakų skyriui paduotu prašymu Nr. 11, šalys apie jokį kitą tokio paties dydžio miško žemės sklypą nenurodė. Teismas nustatė, kad Tarnyba skundžiamu 2013 m. spalio 10 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-2156 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėją informavo, kad 2013 m. vasario 21 d. buvo gautas analogiškas pareiškėjo 2013 m. vasario 18 d. prašymas dėl 2,16 ha ploto miško žemės sklypo nuomos. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog juo pareiškėjas yra informuojamas, kad jis su analogišku 2013 m. vasario 18 d. prašymu 2013 m. vasario 21 d. jau kreipėsi į Tarnybą ir apie situaciją pareiškėjas buvo informuotas Tarnybos Trakų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 46SS-(14.46.104.)-173. Skundžiamu raštu pareiškėjui nurodoma, į kokias aplinkybes būtina atsižvelgti sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti laikomas valstybei priklausančio ir išnuomoto žemės sklypo naudotoju, cituojami teisės aktai, bei pažymima, kad Tarnyba negali nagrinėti pareiškėjo prašymo, kol nebus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 13, 14 dalimis, 22 straipsnio 1 dalimi, ir darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Tarnybos 2013 m. spalio 10 d. raštas Nr. 1SS-(8.5)-2156 yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėjui nenustatyta jokių privalomų vykdyti nurodymų ir (ar) įpareigojimų, ir (ar) veiksmų, jame yra suformuluotas tik informatyvaus pobūdžio atsakymas, skundžiamas raštas savo turinio ir formos prasme nėra ir negali būti laikomas sprendimu, jis nėra individualus administracinis aktas, nes jame nesuformuluotos privalomojo elgesio taisyklės (ABTĮ 2 str. 14-15 d.), jis neturi poveikio pareiškėjo teisių apimčiai, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas vertino, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukūrė Tarnybos Trakų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 4611-(14.46.104.)-173, priimtas pareiškėjo analogiško prašymo pagrindu.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundžia atsakovo informacinio pobūdžio raštą, kuris jam tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, teismas šią bylos dalį nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Pareiškėjo prašymą įpareigoti Tarnybą parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir sudaryti su juo žemės sklypo nuomos sutartį teismas vertino kaip išvestinį iš pirmojo reikalavimo panaikinti ginčijamą raštą ir darė išvadą, kad, nutraukiant bylos dalį dėl akto panaikinimo, išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, atmestinas.

III. Pareiškėjas L. R. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžia Tarnybos atsisakymą atlikti veiksmus, t. y. prašo teismo įpareigoti Tarnybą atlikti jai įstatymu priskirtus veiksmus – sudaryti miško žemės sklypo nuomos sutartį, reikalingą pastatų eksploatacijai. Pareiškėjo manymu, Tarnybos neveikimas, kaip nurodyta ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje, yra skundo administraciniam teismui dalykas, todėl nebuvo pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas pažymi, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Pareiškėjo manymu, antrasis skundo reikalavimas dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus yra siejamas su atsisakymu šį veiksmą atlikti pagal Tarnybos 2013 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-2156, todėl jis nėra išvestinis, bet yra savarankiškas pagrindinis reikalavimas. Pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, jog jo prašomame išnuomoti žemės sklype stovi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai yra ne tie, kuriuos jis įpareigotas nugriauti, todėl, pareiškėjo manymu, teismas privalėjo spręsti, ar atsakovas įpareigotinas sudaryti su pareiškėju žemės nuomos sutartį po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog Tarnyba 2013 m. spalio 10 d. atsakymu Nr. 1SS-(8.5)-2156 atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį, nes minėtame atsakyme tokio atsisakymo nėra, o yra tik informuojama, kad Tarnyba negali nagrinėti pareiškėjo prašymo, kol nepriimtas sprendimas civilinėje byloje. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi priėmė galutinį sprendimą, tačiau pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą, todėl atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, neatlieka veiksmų, kurių pagrindu būtų įmanomas jo prašymo nagrinėjimas. Atsakovas remiasi Taisyklių 8, 33, 34 punktais, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir sudaryti su pareiškėjui žemės sklypo nuomos sutartį, pažeidžia galiojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo nuoma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo ribų, pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Todėl vadovaudamasi šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertina visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylos teisingam išsprendimui, nepriklausomai nuo proceso šalių pateiktų argumentų dėl administracinės bylos esmės.

Visų pirma vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio.

Aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio, taip pat aiškinamojo pobūdžio dokumentai (pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos 2013 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-2156, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymą ir Tarnybos Trakų skyriaus 2013 m. balandžio 5 raštą Nr.46SS-(14.46.104.)-173, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2013 m. vasario 18 d. prašymą, bei pastarųjų raštų turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad skundžiamas raštas pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia ir yra informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba skundžiamu raštu paaiškino pareiškėjui, kad negali nagrinėti konkretaus pareiškėjo prašymo, nes jis yra analogiškas 2013 m. vasario 18 d. raštui, pateikė informaciją apie žemės sklypo nuomos ir naudojimo tvarką pagal tai reglamentuojančius teisės aktus bei nurodė hipotetines galimybes sudaryti nuomos sutartį, įsiteisėjus vienokiam ar kitokiam teismo sprendimui, davė nuorodą į Tarnybos Trakų skyriaus 2013 m. balandžio 5 raštą Nr.46SS-(14.46.104.)-173, kuriuo ir buvo tiesiogiai atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad Tarnybos 2013 m. spalio 10 d. raštas Nr. 1SS-(8.5)-2156 pažeidžia jo teises bei sukelia jam neigiamas pasekmes, laikytini nepagrįstais. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria byla dėl pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo nutraukta, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Pasisakydama dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jį išvestiniu iš pirmojo reikalavimo. Pareiškėjas antruoju reikalavimu siekia įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su juo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi šis pareiškėjo reikalavimas yra pakankamai savarankiškas ir nagrinėtinas atskirai nuo pirmojo.

Specialioji teisėjų kolegija klausimams dėl bylų rūšinio teismingumo spręsti yra ne kartą nusprendusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2010 m. gegužės 7 d. nutartį T-44, 2008 m. balandžio 28 d. nutartį T-29 ir kt.).

Pareiškėjo L. R. reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su juo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo nuomos sutartį yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais bei su pareiškėjo noru realizuoti subjektinę teisę nuomoti valstybinės žemės sklypą. Toks ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus tuos atvejus, kaip byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tokiais atvejais teismas turėtų perduoti bylą pagal teismingumą tam teismui, kuriam ginčas yra teismingas. Byloje siekiama sukurti žemės nuomos, t.y. prievolinius teisinius santykius, todėl taikoma bendroji teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 str., kad ieškovas ieškinį turi reikšti pagal atsakovo buveinę, t. y. byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nepagrįstai antrąjį pareiškėjo reikalavimą laikė išvestiniu iš pirmojo reikalavimo bei jį atmetė. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsniu, turėjo būti perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria antrasis L. R. skundo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti dokumentus 2,16 ha miško žemės sklypo nuomai ir sudaryti su L. R. žemės sklypo nuomos sutartį perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas