A-556-1838-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1838/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01793-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 38; 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šilko gija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šilko gija“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas sodininkų bendrija „Šilko gija“ (toliau – ir pareiškėjas, SB „Šilko gija“) skundu (b. l. 4) prašė įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą pareiškėjui SB „Šilko gija“ teritorijoje.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13.6-5766 patvirtintame N. M. nuosavybės teise priklausančiame 6,0608 ha ploto žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), padalintame į 89 sklypus, pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252, 2007 m. vasario 5 d. buvo įkurta SB „Šilko gija“, kuri nėra aprūpinama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga, nes Klaipėdos rajono savivaldybė, privalanti užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, šios savo pareigos nevykdo. 2011 m. lapkričio 24 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sodininkų bendrijos teritorijoje buvo leista įrengi vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus. Šiuo metu yra atlikta apie 90 procentų statybos darbų ir SB „Šilko gija“ kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl esamų tinklų perdavimo viešajam tiekėjui. Pažymėjo, kad vanduo būtų tiekiamas ir nuotekos šalinamos ne kurio nors vieno iš sodininkų, o visų šioje teritorijoje gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti, todėl tai būtų ne individualus, o viešasis vandens tiekimas, kuriuo užsiimti neturi teisės nei pati SB „Šilko gija“, nei kuris nors vienas ar keli šios bendrijos gyventojai. Nurodė, kad SB „Šilko gija“ pirmininkė ne kartą bendravo su Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnais, siekdama išspręsti klausimą dėl SB „Šilko gija“ aprūpinimo vandeniu bei nuotekų šalinimo paslaugomis, tačiau iki šiol tai nėra atlikta. Atsakydama į vieną iš pareiškėjo prašymų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nėra galimybės Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis aprūpinti centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis visų Klaipėdos rajono savivaldybėje esančių sodininkų bendrijų, tačiau, pareiškėjo nuomone, tokia pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, be to, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad šiuo metu yra atlikta didžioji dalis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbų ir tokios paslaugos galėtų būti teikiamos, panaudojus sąlyginai nedidelį piniginių lėšų kiekį.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 39–40) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtino Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, pagal kurį Klausmylių viensėdis patenka į centralizuotų vandentiekio, nuotekynės tinklų išvystymo zoną – I etapas. Atsakovo turimais duomenimis, SB „Šilko gija“ neatitinka viešojo vandens tiekimo teritorijoms taikomų kriterijų, todėl pagal akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ (viešasis vandens tiekėjas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje) pateiktą informaciją 2012-2016 metų veiklos ir infrastruktūros plėtros plane nėra numatyta lėšų bendro naudojimo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų iki SB „Šilko gija“ įrengimui.

Teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė neatsisako vykdyti savo pareigų viešojo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, tačiau prioritetas yra teikiamas gyvenviečių geriamuoju vandeniu aprūpinimui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. AV-1659 patvirtintu detaliuoju planu yra suplanuoti vietiniai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai. Rengiant nurodytą detalųjį planą, detaliojo plano organizatorė N. M. įsipareigojo įrengti bendro grupinio naudojimo sodininkų inžineriniam aprūpinimui nuotekų valymo įrenginį, rūpintis jo priežiūra ir savalaikiu techninių problemų išsprendimu, įrengti bendro grupinio naudojimo sodininkų inžineriniam aprūpinimui I-os grupės vandenvietę, atitinkamai pasirūpinti tinkamo vandens kokybe bei savalaikiu techninių problemų išsprendimu, todėl atsakovui nesuprantamas pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti N. M. prisiimtus įsipareigojimus.

Kadangi byloje nepateikti įrodymai apie SB „Šilko gija“ atliktus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos darbus, atsakovas negali jų įvertinti ir spręsti dėl tinklų išpirkimo ar jų perdavimo savivaldybės kontroliuojamam vandens tiekėjui. Pažymėjo, kad dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimų, kurie keliami šioje administracinėje byloje, SB „Šilko gija“ pirmininkė N. M. jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, tačiau jos skundas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 4D-2012/4-896 buvo atmestas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 66–69) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13.6-5786 „Dėl N. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalinimo“ buvo patvirtintas N. M. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendro 6,0608 ha ploto padalinimas į aštuoniasdešimt devynis sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. AV-1659 „Dėl N. M. žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ aiškinamojo rašto III dalies 3.3 punkte (administracinė byla Nr. I-1062-386/2013, b. l.

37) nurodyta, kad planuojamame sklype Nr. 2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra projektuojama I - os grupės uždara vandenvietė (artezinis vandens gręžinys), kuris laikinai sodininkų bendriją aprūpins geriamu vandeniu, o kai bus realizuoti specialiojo plano sprendiniai planuojamoje teritorijoje, sodai geriamu vandeniu bus aprūpinami prisijungiant prie centralizuotų vandentiekio tinklų atskiru techniniu projektu kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, pažymėta, kad planuojamame sklype Nr. 1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra projektuojamas vietinis, bendro grupinio naudojimo nuotekų valymo įrenginys, kuris laikinai valys sodininkų bendrijos naudotojų nuotekas, o kai bus realizuoti specialiojo plano sprendiniai planuojamoje teritorijoje, sodai turės galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų atskiru techniniu projektu kiekvienu konkrečiu atveju.

Pagal detaliojo plano sprendinius įrengti bendro grupinio naudojimo sodininkų inžineriniam aprūpinimui nuotekų valymo įrenginį, rūpintis jo priežiūra ir savalaikiu techninių problemų išsprendimu ir įrengti bendro grupinio naudojimo sodininkų inžineriniam aprūpinimui I-os grupės vandenvietę, atitinkamai pasirūpinti tinkamo vandens kokybe bei savalaikiu techninių problemų sprendimu įsipareigojo detaliojo planavimo organizatorė N. M. (administracinė byla Nr. I-1062-386/2013, b. l. 45). 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statytojui N. M. išdavė leidimą statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai. 2013 m. spalio 8 d. buvo kreiptasi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti sodininkų bendrijoje „Šilko gija“ įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos perdavimą viešajam vandens tiekėjui pagal esamą tinklų būklę ir aprūpinti SB „Šilko gija“ vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis iki bendrijos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos prijungimo prie centralizuotų tinklų.

Atsakydama į pareiškėjo atstovo 2013 m. spalio 8 d. prašymą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. spalio 14 d. rašte Nr. (5.140)-A5-5127 nurodė, kad SB „Šilko gija“ įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos perdavimas viešajam vandens tiekėjui pagal esamą tinklų būklę galės būti vykdomas, kai bus pateikti tokios sistemos teisinės registracijos dokumentai. Be to, pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė neturi galimybių savo lėšomis aprūpinti centralizuotomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis visų Klaipėdos rajone esančių sodininkų bendrijų.

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Iš to, kas nustatyta, matyti, jog po to, kai pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti SB „Šilko gija“ įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos perdavimą viešajam vandens tiekėjui pagal esamą tinklų būklę ir sodininkų bendrijai „Šilko gija“ suteikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas iki bendrijos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos prijungimo prie centralizuotų tinklų, buvo pateiktas atsakymas, kuriame iš esmės buvo išreikšta viešojo administravimo subjekto – Klaipėdos savivaldybės administracijos, valia, t. y. jos nesutikimas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. ABTĮ 89 straipsnyje reglamentuoti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, o to paties įstatymo 88 straipsnyje – nurodymas, kokiu būdu gali būti ginama pažeista teisė. Skundo dalyko suformulavimas yra pareiškėjo diskrecijos teisė, nes bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas pareiškėjo suformuluotų skundo reikalavimų ribų. Byloje esantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimas, įformintas raštu Nr. (51.40)-A5-5127, eliminuoja galimybę atsakovo veiksmus vertinti kaip neveikimą. Nors 2013 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo siūloma skundą patikslinti, pareiškėjas pasirinko, jo nuomone, tinkamą pažeistos teisės gynimo būdą. Kadangi vertintina, jog pareiškėjo pasirinktu būdu jo teisės negali būti apgintos, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 71–72) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą; nenustačius pagrindo priimti naują sprendimą, prašo grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, SB „Šilko gija“, atstovaujama pirmininkės, dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų užtikrinimo su Klaipėdos rajono savivaldybės institucijomis bendravo dar nuo 2012 metų pradžios. 2012 m. kovo 13 d. SB „Šilko gija“ pirmininkė dalyvavo Sendvario seniūnijos inicijuotame susitikime su AB „Klaipėdos vanduo“ atstovais. Šiame susirinkime buvo sprendžiami klausimai dėl gyventojų aprūpinimo vandeniu ir nuotekų šalinimo paslaugomis. 2012 m. kovo 14 d. SB „Šilko gija“, atstovaujama pirmininkės, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos seniūnę, prašydama tarpininkauti dėl tarpininkavimo aprūpinant bendrijos gyventojus vandeniu ir nuotekų šalinimu. SB „Šilko gija“ pirmininkė dalyvavo 2012 m. birželio 8 d. pasitarime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl šios bendrijos bei sodininkų bendrijos „Gulbė“ prijungimo prie centralizuotų vandentvarkos tinklų. Pareiškėjas teikė ir kitus prašymus Klaipėdos rajono savivaldybei, taip pat kitoms institucijoms ir siekė, kad sodininkų bendrija būtų parūpinta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, t. y., kad atsakovas vykdytų LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo 11 straipsnio 1 punkte, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte priskirtas funkcijas – užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą. Šie prašymai taipogi pridėti prie pareiškėjo skundo. Atsakydama į paskutinįjį iki kreipimosi į teismą pareiškėjo prašymą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (2013 m. spalio 14 d. raštas) nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė neturi galimybės savo lėšomis aprūpinti centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis visų Klaipėdos rajono teritorijoje esančių sodininkų bendrijų. Kadangi anksčiau paminėtos teisės aktų teisės normų nuostatos pareiškėjui besikreipiant į atsakovą jau galiojo, mano, jog pareiškėjas pagrįstai vertino Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmus kaip vilkinimą vykdyti įstatymuose pavestas funkcijas. Taigi nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškimo pagrindas suformuluotas netinkamai.

2. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovo veiksmus galima vertinti kaip vilkinimą, svarbu tai, kad atsakovas elgiasi neteisėtai ir nevykdo įstatyme numatytų pareigų. Be to, pareiškėjas išreiškė aiškų reikalavimą - įpareigoti atsakovą atlikti skunde konkrečiai įvardytus veiksmus, todėl teismas turėjo nagrinėti šį reikalavimą ir jį tenkinti arba motyvuotai atmesti. Pareiškėjo įsitikinimu, skundas, pateiktas atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei, yra pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi SB „Šilko gija“ yra įsikūrusi Klaipėdos rajono savivaldybėje, geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą atsakovas privalo koordinuoti ir šios bendrijos teritorijoje. Pagal LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, įtvirtinamas siekis, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.

3. Kadangi didžioji dalis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengta, SB „Šilko gija“ aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimo paslaugomis nepareikalautų didelių investicijų. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo darbų Klaipėdos rajono savivaldybė visiškai nefinansavo, todėl šie darbai atlikti SB „Šilko gija“ pirmininkės N. M. lėšomis. Atsakovui atsisakant vykdyti jam priskirtas funkcijas – organizuoti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų suteikimą SB „Šilko gija“ teritorijoje, atsakovas turėjo būti įpareigotas šiuos veiksmus atlikti. Teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai neįvertino susidariusios situacijos ir to, kad SB „Šilko gija“ tikslas – kad atsakovas įvykdytų savo pareigas, numatytas minėtuose teisės aktuose. Taigi mano, kad pareiškėjas nurodė pagrįstus jo skundo motyvus. Teismas iš esmės neišnagrinėjo ginčo – nepasisakė dėl pareiškėjo motyvų, susijusių su vandens tiekimu, pagrįstumo, todėl taip ir liko neaišku, ar, teismo vertinimu, atsakovas privalo aprūpinti pareiškėją vandeniu ir nuotekų šalinimo paslaugomis, ar minėtų paslaugų teikimas gali būti užtikrinamas kitu būdu.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir 2013 m. lapkričio 27 d. skundas. Pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išsamius motyvus, dėl kurių nesutinka su skundo reikalavimais, pateikė byloje pateiktame atsiliepime. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendime išdėstytais motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas (apeliantas) pateikė teismui reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos teikimą pareiškėjui SB „Šilko gija“ teritorijoje. Toks reikalavimas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliuojamą sritį ir yra, kaip teisingai ir padaryta, nagrinėtinas administracinių teismų.

Pateiktas reikalavimas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pirma, turėjo patikrinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybė turėjo pareigą užtikrinti ginčo paslaugos teikimą ir jei taip, ar iš tikro neveikė taip kaip numato teisės aktai.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 punkte buvo numatyta (redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. birželio 18 d., t. y. kreipimosi į teismą metu; ir toliau bus daroma nuoroda į tą pačią redakciją), kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte (redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d.) buvo pasisakyta, kad savarankiškajai savivaldybės funkcijai priskirtina ir funkcija susijusi su šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimu.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, jog savivaldybės teritorijoje viešąjį vandens tiekimą vykdo viešieji vandens tiekėjai.

Pagal to paties įstatymo 2 dalį - viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo, kuriuo kreipdamasis į teismą iš esmės rėmėsi ir pareiškėjas (apeliantas), galima tvirtinti, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga – viešojo vandens tiekėjo pareiga. Būtent pastarasis teisinis vienetas yra atsakingas dėl aptariamos paslaugos teikimo atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė pati tiesiogiai numatytos paslaugos teikti neturi prievolės, tačiau pagal įstatymų leidėjo valią ji yra atsakinga organizacine prasme – turi organizuoti bei koordinuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikimą savivaldybės teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąvoka „organizuoti“ savyje talpina savivaldybės teisinį rūpestį dėl minimos paslaugos teikimo savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė turėtų numatyti strategiją ginčo klausimu, apibrėžti planą, kada ir kaip būtų galima pasiekti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga savivaldybės teritorijoje būtų teikiama maksimaliai, todėl tikrinant administracinę bylą svarbu atsakyti į klausimą, ar savivaldybė ėmėsi veiksmų, jog viešojo vandens tiekėjui neliktų techninių ir teisinių kliūčių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikimui SB „Šilko gija“.

Iš administracinėje byloje turimos medžiagos matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 24 d. išdavė sodininkų bendrijai leidimą statyti vandentiekio tinklus (b.l. 13), 2012 m. birželio 29 d. kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ (spręstina esant savivaldybės teritorijoje viešuoju vandens tiekėju) dėl galimybės SB „Šilko gija“ prijungti prie centralizuotų vandentvarkos tinklų, 2012 m. birželio 8 d. protokolinio sprendimo pagrindu (b.l. 24-25). Ir pastaroji galimybė nebuvo paneigta, įgyvendinus techninį projektą bei įvykdžius kitas reikalingas sąlygas (b.l. 27).

Taigi byloje esantys faktiniai duomenys byloja, jog Klaipėdos rajono savivaldybė paisė teisinio reguliavimo, susijusio su organizacija bei koordinacija dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo savivaldybės teritorijoje, todėl nėra pagrindo tvirtinimui dėl atsakovo neveikimo taip kaip numato teisės aktai.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę garantuoti (užtikrinti) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikimą pareiškėjui SB „Šilko gija“ teritorijoje, nes pagal administracinėje byloje fiksuotas aplinkybes, pirma, yra būtinas atitinkamų darbų atlikimas, sąlygojantis ir aptariamos paslaugos užtikrinimą.

Dėl išdėstytų priežasčių Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o sodininkų bendrijos „Šilko gija“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius