Legislator Case Law & Legislation
A-502-696-14 AI generated

A-502-696-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-502-696-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K. ir R. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-502-696-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110.)-127.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A502-696/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01719-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K. ir R. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110.)-127.

Skunde (b. l. 1–6) pareiškėjas paaiškino, kad jam priklauso 0,40 ha namų valdos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 101), (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, kurį jis 2006 m. birželio 21 d. paveldėjo po savo tėvo mirties. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Jo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2002 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas dalyvavo 2001 m. birželio 15 d. nustatant namų valdos žemės sklypo ribas ir pasirašė abrisą. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.

K. ir R. K. nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 180), esantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, kurį jie įsigijo 2007 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Jų įsigytas žemės sklypas suformuotas 2012 m. lapkričio 2 d. atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo kadastro duomenys patikslinti NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 45SK-(14.45.110.)-127 (toliau – ir Sprendimas). Šis Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus), vėliau atliekant kadastrinius matavimus šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinėje sistemoje, turi būti atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis tik naudojant tikslesnes priemones. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo inžinierė 2011 m. birželio 1 d. atliko sklypo Nr. 101 kadastrinius matavimus nustatant ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinėje sistemoje ir 2011 m. birželio 27 d. parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų planą. Žemės sklypas buvo matuojamas senomis ribomis pagal išlikusius riboženklius, atsižvelgiant į faktinį naudojimą ir preliminarų žemės sklypo planą.

Atlikus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas žemės sklypo plotas 0,4297 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 21 punktu ir Nuostatų 1 priedu, maksimaliai leistina (ribinė) 0,40 ha žemės sklypo ploto paklaida gali būti iki + 0,1733 ha. Taigi atlikus pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas neviršijo maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, tačiau 2011 m. birželio 1 d.

žemės sklypo paženklinimo parodymo akte žemės sklypo Nr. 180 savininkai nepasirašė. Savo nesutikimą jie aiškino tuo, kad jų žemės sklypas yra mažesnis 0,02 ha negu įregistruotas. Pareiškėjo žemės sklypo planas nebuvo suderintas NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriuje dėl tarp gretimų žemės sklypų savininkų kilusio ginčo, o būtent dėl nesutarimų su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Ginčo riba pagal VĮ Valstybės žemės fondo inžinierės 2011 m. birželio 27 d. parengtą pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą yra tarp taškų Nr. 3 ir 4.

Gelžbetoninis riboženklis (plane pažymėtas Nr. 3), dėl kurio ir kilo ginčas, įkaltas nuo senų laikų ir buvo panaudotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypas Nr. 180 buvo suformuotas vėliau negu pareiškėjo ir preliminariais matavimais nustatant šio sklypo ribą buvo panaudoti ankščiau įtvirtinti pareiškėjo žemės sklypo riboženkliai. Riba tarp žemės sklypų Nr. 101 ir 180 ankščiau buvo nustatyta tvora. Ginčas tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų buvo ne kartą nagrinėjamas NŽT, todėl atsakovas, žinodamas, kad besiribojančių sklypų savininkams nepavyksta susitarti, siūlė ribą nustatyti teisme. 2012 m. rudenį buvo atliekami tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo Nr. 180 kadastriniai matavimai.

Pareiškėjas su parodytomis kaimyninio žemės sklypo ribomis nesutiko ir žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte nepasirašė. Pažeidžiant Nuostatų 32.1.1.3 punkto reikalavimus jam nebuvo išsiųsta žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto kopija, žemės sklypo plano ištrauka, kurioje nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribos posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pareikšti pastabas dėl gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų, nebuvo pranešta, kokios koordinatės nustatytos taškuose Nr. 3 ir 4, todėl atsižvelgiant į padarytus procedūrinius pažeidimus ir besitęsiančius ginčus dėl ribos, atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą.

Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 65–72) paaiškino, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo Nr. 180 ribos buvo suprojektuotos Stanislavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2401-86, žemės sklypo ribos taip pat nurodytos AB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto autoriaus 2002 m. parengtame žemės sklypo plane M 1:5000 ir 2002 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrise. UAB „Geovisata“ matininkas, vadovaudamasis AB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto autoriaus parengtu žemės sklypo planu M 1:5000 ir ribų nustatymo abrisu, 2012 m. birželio 25 d. atliko žemės sklypo Nr. 180 kadastrinius matavimus ir nustatė sklypo ribų posūkio taškų koordinates.

Paaiškėjus, kad šio žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto (0,10 ha) daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, matininkas, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, 2012 m. liepos 10 d. pranešimu kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių dėl žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente išvados pateikimo. NŽT Šalčininkų skyrius išnagrinėjo paženklintojo ir su juo besiribojančio žemės sklypo Nr. 101 suformavimo dokumentus, kitą kartografinę medžiagą ir pateikė išvadą – 2012 m. spalio 25 d. raštas Nr. 45SD-( 14.45.104.)-1114 – dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų tęsimo vadovaujantis žemės sklypų Nr. 180 ir 101 preliminarių matavimų dokumentuose nurodytomis ribomis (toliau – ir Išvada).

Vadovaujantis Išvada žemės sklypo Nr. 180 kadastro duomenų bylos rengimo darbai galėjo būti tęsiami. Atsakovas pabrėžė, jog atlikus žemės sklypo Nr. 180 kadastrinius matavimus, žemės sklypo konfigūracija, nurodyta matininko parengtame žemės sklypo plane, atitinka žemės sklypo konfigūraciją, nurodytą žemėtvarkos projekte. Žemės sklypo Nr. 180 ribų ilgiai sutampa su AB „Vilniaus hidroprojektas“ projekto autoriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. parengtame žemės sklypo Nr. 180 ribų nustatymo abrise nurodytais linijų ilgiais.

Atsižvelgiant į tai teigtina, kad matininkas teisingai identifikavo neišlikusių riboženklių vietas ir tinkamai juos atstatė. Kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 11 punktu, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi. NŽT Šalčininkų skyrius patikrino žemės sklypo Nr. 180 kadastro duomenų bylą (2012 m. gruodžio 17 d. užpildytas žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas Nr. 45KAM-116944) ir, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą planą, jį 2013 m. vasario 18 d. suderino.

Žemės sklypo Nr. 180 kadastro duomenys patikslinti NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 45SK-(14.45.110.)-127.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir R. K. prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 43–48) paaiškino, kad UAB „Geovisata“ 2012 m. birželio 25 d. pradėjo žemės sklypo Nr. 180 kadastrinius matavimus. Atliekant matavimus buvo pakviesti dalyvauti gretimo sklypo savininkas A. Č. ir kito gretimo sklypo savininkė, A. K. mama – A. J. Č.. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte A. Č. atsisakė pasirašyti, o Aldona J. Č. sutiko su sklypo ribomis ir pasirašė. Kadangi ženklinamo sklypo ribos nebuvo aiškios (seni riboženkliai sunaikinti), UAB „Geovisata“ paženklino ginčo sklypą standartą atitinkančiais riboženkliais. UAB „Geovisata“, vadovaudamasi Nuostatų 21 punktu, 2012 m. liepos 10 d. informavo A. K., R. K. ir NŽT Švenčionių skyrių, kad atlikus jiems priklausančio sklypo matavimus, nustatė, jog ploto skirtumas didesnis nei numatytas Nuostatų 1 priede. NŽT Švenčionių skyrius, atsižvelgdamas į norminių aktų reikalavimus, kai riboženklių vieta kelia abejonių, 2012 m. spalio 25 d. nurodė UAB „Geovisata“ parengtame plane Nr. 1 pažymėtą riboženklį atstatyti į A. Č. žemės sklypo pusę 1,96 m.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. Č. skundą atmetė (b. l. 122–128).

Teismas nurodė, jog iš byloje esančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad pareiškėjas dalyvavo 2012 m. birželio 25 d. atliekant žemės sklypo Nr. 180 ženklinimą ir kadastrinius matavimus. Akte pažymėta, kad pareiškėjas jį pasirašyti atsisakė. Byloje nėra duomenų, jog šis aktas būtų buvęs išsiųstas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad nurodytą procedūrinį pažeidimą (Nuostatų 32.1.1.3 p.) padarė projekto vykdytojas, o ne atsakovas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagrindas panaikinti skundžiamą aktą gali būti tik tokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėjo nulemti administracinio akto neobjektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo nepagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, jog būtent minėto akto neįteikimas pareiškėjui, ypač turint omenyje, kad jis asmeniškai dalyvavo atliekant trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo ženklinimą ir kadastrinius matavimus, laikytinas lemiančiu Sprendimo neteisėtumą, nėra priežasčių. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo kompetenciją reguliuojant žemės santykius, 3 dalies 12 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad būtent atsakovui įstatymu yra pavesta priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka juos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie ginčus, kilusius tarp gretimų žemės sklypų savininkų (pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų). Be to, akivaizdu, kad pats atsakovas šalims pasiūlė ginčą dėl sklypų ribų spręsti teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str.).

Nesant duomenų apie šio klausimą nagrinėjimą teisme, atsakovas neturėjo pareigos stabdyti administracinę procedūrą dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų tvirtinimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Daugiau pagrindų, be jau aptarto procedūrinio pažeidimo, neįteikiant pareiškėjui žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir atsakovo tariamos pareigos sustabdyti administracinę procedūrą dėl egzistuojančio ginčo tarp šalių dėl žemės sklypų ribų, kurie leistų spręsti dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas nenurodė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai apie jo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypų ribų nustatymo aplinkybes yra aktualūs nagrinėjant teisinį ginčą dėl ribų nustatymo, o šiuo atveju atsakovas žemės sklypų ribų nenustatinėjo.

III. Pareiškėjas A. Č. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 135–140) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Žemės sklypo planas, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo Nr. 180 ribos, yra kadastro duomenų pakeitimo neatskiriama dalis. Naujų kadastro duomenų nustatymo procedūra užbaigiama administraciniu aktu. Sprendimas buvo pagrindas įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, pažymėti žemės sklypo ribas su nustatytomis posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis kadastro žemėlapyje.

2. Ribų neaiškumas pašalinamas pagal žemės sklypo planą su nustatytomis ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl nenuginčijus administracinio akto, kuriuo vadovaujantis žemės sklypo ribos buvo naujai pažymėtos kadastro žemėlapyje, pareiškėjui nėra galimybės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

3. Kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti vienašališkai įtvirtinama vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektinė teisė paneigiant kito asmens tokią pat teisę, taip pat vienašališkai negali būti apginama kito asmens ginčijama teisė.

4. Iš VĮ Registro centro 2012 m. vasario 27 d. parengtos kadastro žemėlapio ištraukos, kurioje paryškintai pavaizduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis žemės sklypas, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, matyti, jog pakito ne tik sklypo konfigūracija, bet ir sklypo padėtis, todėl užimama dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, o iki žemės sklypo Nr. 180 kadastro duomenų pakeitimo ribų persidengimo nebuvo. Nauja riba nėra suderinta su pareiškėju.

5. Atliekant žemės sklypo Nr. 180 kadastrinius matavimus ir rengiant šio žemės sklypo planą su nustatytomis ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis, vadovautasi ne preliminariu šio žemės sklypo planu, o tik abrisu. Preliminariame plane, kuris parengtas kaip žemėtvarkos projekto fragmentas, žemės sklypo Nr. 180 ribos tarp taškų 1, 2, 3 skiriasi nuo sklypo konfigūracijos, parodytos šio sklypo abrise, nes nėra visiškai tiesios, o užapvalintos.

6. Žemės sklypo Nr. 180 kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies imperatyvą. Atsakovas, norėdamas patvirtinti tokius pakeitimus, pirma turėjo patikslinti teritorijų planavimo dokumentą, t. y. pertvarkyti jau suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą. Priimdamas Sprendimą atsakovas peržengė Žemės reformos įstatyme nustatytas jo kompetencijos ribas.

Atsakovas NŽT Švenčionių skyrius prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 151–156) pažymi, kad būtent NŽT įstatymu yra pavesta priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir R. K. atsiliepime prašo A. Č. apeliacinio skundo netenkinti (b. l. 147–149).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, todėl tikrintinas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Bendrus reikalavimus individualiam administraciniam aktui nustatantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos (1 dalis).

Byloje surinkti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimas neatitinka aptartų reikalavimų. Atsakovo sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės normos, galėję būti pagrindu pakeisti esamus žemės sklypo kadastro duomenis kartu pakeičiant ir egzistuojančią faktinę ribą tarp pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypų.

Be to, ginčijamas aktas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies imperatyviai nuorodai, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 64 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2002 m. gegužės 23 d., žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos, atlikus preliminarius matavimus, bei, kad gretimas žemės sklypas Nr. 68 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2002 m. lapkričio 20 d., žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos, atlikus preliminarius matavimus. Pirmosios instancijos teismas šių aspektų nevertino, nors detaliai analizavo žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procedūrinius klausimus. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kuriuos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas apibrėžia kaip duomenis, apibudinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenys buvo keičiami be teisėto pagrindo, žinant, kad ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl ribos gali būti išnagrinėtas tik teismine tvarka.

Konstatuojama, kad atsakovas, nusprendęs pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius duomenis priėmė neteisėtą iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, sprendimą.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 45SK-(14.45.110.)-127 naikinamas pareiškėjo skundą tenkinant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 45SK-(14.45.110.)-127 panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė