A-492-418-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -418/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00399-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. F. (F.) ir K. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. F. ir K. B. skundus atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. F. ir K. B. padavė skundus (t. I, b. l. 4-9; t. II, b. l. 4-9) Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 20-TE-268 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai paaiškino, jog skundžiamu Įsakymu jiems buvo skirta tarnybinė nuobauda už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punkto, 16.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimų pažeidimus.

Tarnybinės nuobaudos pareiškėjams paskirtos vadovaujantis 2013 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-53 (toliau – ir Išvada) už be pagrindo peržiūrėtus ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR). Pareiškėjų įsitikinimu, tarnybinės nuobaudos – pastabos, pareiškėjams paskirtos nepagrįstai, tarnybinis patikrinimas inicijuotas tendencingai ir atliktas neobjektyviai. Pareiškėjai teigė konkrečiai negalėję prisiminti dėl kokių pagrindų ir tikslų peržiūrėjo minėto ikiteisminio tyrimo duomenis dėl to, kad tarnyboje didelis darbo krūvis ir intensyvumas, tačiau nurodė, jog registrais ir informacinėmis sistemomis naudojasi tik darbo tikslais, vykdydami pareigybės aprašymuose numatytas funkcijas.

Nurodė, jog tiesioginėms funkcijoms atlikti pareiškėjai turi teisę naudoti duomenų registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis, vykdyti duomenų paiešką (peržiūrėti duomenis), atspausdinti registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis, tvarkyti duomenis (įrašyti, keisti, peržiūrėti duomenis ir rengti bei skelbti perspėjimus pagal Šengeno konvencijos 99.2 ir 100 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių, 15.1 punktu, registrų naudotojas pagal savo kompetenciją turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, spausdinti ir teikti pasiūlymus.

Pareiškėjai tvirtino, kad taisymus ir koregavimus visuomet atlieka tik Dainavos policijos komisariato teritorijoje registruojamiems įvykiams, o kitų policijos komisariatų įvykius tarnybos tikslais tik peržiūri. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad duomenų netvarkė, o tik peržiūrėjo tai, kas numatyta jų pareigybės aprašymuose. Pareiškėjai tvirtino tarnybos metu peržiūrėtos informacijos tretiesiems asmenims neperdavę. Pareiškėjai pažymėjo, jog vykdant įvykio ar tyrimo paiešką būtinai reikia nurodyti paieškos pagrindą ir papildomus paieškos duomenis, nes kitaip informacija nėra pateikiama.

Pareiškėjai tvirtino, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad informacijos paiešką pareiškėjai vykdė ne tarnybos tikslais. Mano, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams paskirtos tik remiantis Imuniteto skyriaus viršininko A. R. tarnybiniu pranešimu, kurį šis surašė nesigilindamas, ar techniškai įmanoma duomenų paiešką atlikti nenurodžius pagrindų bei papildomų paieškos duomenų. AUDITO III pateiktuose ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 peržiūros duomenyse prie pareiškėjų pavardžių, grafoje „Duomenų paieškos pagrindas ir jo patikslinimas“ nėra jokio įrašo, kas faktiškai neįmanoma, atliekant paiešką.

Mano, jog tarnybinis tyrimas pareiškėjų atžvilgiu inicijuotas tik dėl to, kad jų kolegai J. D. ikiteisminiame tyrime Nr. 25-1-01260-12 pareikšti įtarimai. Tai, kad tarnybinis patikrinimas inicijuotas kryptingai rodo ir aplinkybė, jog dar nepaskyrus tarnybinės nuobaudos tarnybinio patikrinimo išvada buvo paskelbta VPK Intranete.

Atsakovas Kauno AVPK, nesutikdamas su pareiškėjų skundais, pateikė atsiliepimus (t. I, b. l. 71-73, t. II, b. l. 72-74), kuriuose prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, jog išanalizavus iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos gautus duomenis, buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrą, nenurodant duomenų paieškos pagrindų ir jų patikslinimo, atliko Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir VTV OVS) Dainavos grupės pareigūnai, tame tarpe pareiškėjai – vyriausioji postinė K. B., vyriausiasis postinis M. F.. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai, tuo metu kai peržiūrėjo minėto ikiteisminio tyrimo duomenis, netyrė ir neregistravo jokių medžiagų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu Nr. 25-1-01260-12.

Pareiškėjai tiksliai ir išsamiai nenurodė duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjai ikiteisminio tyrimo duomenis PRĮR peržiūrėjo be teisėto pagrindo, ne tarnybos tikslais. Šiais veiksmais pareiškėjai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punktą, kuriame numatyta, kad „registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą <...>“, 16.1 punktą, kuriame nurodyta, jog „registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktą „Darbuotojai privalo naudoti informacinių technologijų (IT) paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslams“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 11 punktą „Pareigūnai, prieš atlikdami paieškos veiksmus, privalo įvesti į laukus „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ duomenis, pagrindžiančius teisę ieškoti policijos registruojamo įvykio <...>“ reikalavimus.

Pareiškėjai tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-464 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 120 punkte nustatyta, kad „visi duomenų tvarkymo veiksmai yra fiksuojami automatiniu būdu, siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka Registro vartotojas, turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas.

Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus duomenų tvarkymo veiksmus“. Teigė, jog pareiškėjai negalėjo įrodyti dėl kokių priežasčių peržiūrėjo PRĮR ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Pareiškėjai jokių veiksmų, susijusių su minėtu ikiteisminiu tyrimu, neatlikinėjo, taip pat minėto ikiteisminio tyrimo duomenų peržiūrėjimas nebuvo susijęs su šių pareigūnų atliekamu darbu. Atsižvelgus į pareiškėjų tarnybą charakterizuojančią medžiagą, pareiškėjams buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu (t. III, b. l. 60-66) pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai PRĮR lange „Duomenų paieškos pagrindas“ nurodė reikšmes pagal PRĮR klasifikatorių „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir lange „Duomenų paieškos pagrindo patikslinimas“ – „Įvykių valdymas“. Pareiškėjai PRĮR lange „Duomenų paieškos kriterijai“ nurodė laikotarpį – nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.“. PRĮR lange „Tikrinti duomenys“ buvo pateiktas laikotarpio nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. policijos registruotų įvykių registras.

Abu pareiškėjai iš visų pateiktų policijos registruotų įvykių registro duomenų sąrašo patikrino tik ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Pareiškėjai negalėjo paaiškinti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūros konkrečių pagrindų ir tikslų. Teismas sprendė, jog nurodytais veiksmais pareiškėjai pažeidė Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775, 15.4 ir 16.1 punktų reikalavimus, PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 120 punkto reikalavimus, kuriuose įtvirtinta, jog registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, bei tai, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais, Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto – naudoti informacinių technologijų paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslais – reikalavimus.

Pareiškėjų teiginiai, jog jie nurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų paieškos pagrindą ir jo patikslinimą, o atsakovas neįrodė pareiškėjų kaltės pripažinti nepagrįstais. Teismas pažymėjo, jog pagal PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 120 punktą atsakovas neprivalėjo įrodinėti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrėjimo pagrįstumo. Priešingai, pareiškėjai, kaip PRĮR vartotojai, privalėjo įrodyti, dėl kokių priežasčių jie duomenis peržiūrėjo. Teismas pabrėžė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos pareiškėjų tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjų kaltė, tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas, kaip pirmiau minėtų specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių PRĮR duomenų tvarkymą, pažeidimas.

Pažymėjo, jog išvadoje nurodytas tarnybinio patikrinimo tyrimo faktines aplinkybes patvirtino liudytojo N. P. parodymai, kurie neprieštaravo nustatytoms tarnybinio patikrinimo aplinkybėms. Pareiškėjai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir teismas tokių nenustatė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai. Teismas nenustatė, kad skiriant pareiškėjams tarnybines nuobaudas būtų nesilaikyta Statuto 26 straipsnio reikalavimų ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. IV-308 (toliau – ir Tvarka). Akcentavo, jog Kauno AVPK Imuniteto skyriaus informacija apie pareiškėjų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn Kauno AVPK intranete buvo paskelbta 2013 m. kovo 5 d., t. y. po tarnybinio patikrinimo atlikimo bei tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo. Be to, pastebėjo, kad nurodytos informacijos paskleidimas Kauno AVPK intranete ir galimai pareiškėjams dėl to kilusios moralinės pasekmės nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nenustatė, jog tarnybinio patikrinimo tyrimas buvo atliekamas tendencingai, šališkai ar neobjektyviai.

Sprendė, jog pareiškėjams paskirta nuobauda – pastaba, iš esmės atitiko padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjų kaltės laipsnį, pareiškėjų asmenybes. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodytos dėl tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, tačiau nurodytas tarnybinio patikrinimo išvados trūkumas, neturėjo įtakos nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui.

III. Pareiškėjai M. F. ir K. B., nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus (t. III, b. l. 68-73; 75-80), kuriuose prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Pareiškėjai nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjai teigia, jog negalima suprasti už ką jie buvo nubausti, ar už duomenų peržiūrėjimą be pagrindo, ar už jų peržiūrėjimo tvarkos pažeidimą. Dar kartą nurodo, kad įstaigos intranete buvo išplatinta informacija apie pareiškėjų nubaudimą, dar nesant įsakymo dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo. Tvirtina, jog liudytojas N. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog joks tarnybinis tyrimas apskritai nebuvo atliktas. Nurodo, jog teismas nesirėmė teismo posėdžio metu apklausto specialisto G. B. išvadomis. Teigia, jog teismas nevertino pareiškėjų darbo specifikos, pamainos metu PRĮR pateikiamo informacijos gausos, netyrė aplinkybių, ar apeliantai galėjo fiziškai prisiminti konkretų įvykį. Teigia, jog pareiškėjų tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai suponuoja pareigūnų pareigą orientuotis ne konkrečioje ribotoje teritorijoje, bet sekti ir sisteminti įvykius visos teritorinės policijos įstaigos mastu, bendradarbiauti su kitomis policijos įstaigomis bei tarnybomis. Pareiškėjų teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui.

Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniais skundais, pateikė atsiliepimą (t. III, b. l. 84-85), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Teigia, jog pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrėjimo priežasčių, tikslų ir nepagrindė savo veiksmų teisėtumo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai K. B. ir M. F. nagrinėjamoje byloje ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-268 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės pareigūnams K. B., T. B., M. F., E. L.“ dalį dėl tarnybinių nuobaudų – pastabų – jiems skyrimo už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punkto, 16.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimų pažeidimus (II t., b. l. 125-126).

Pareiškėjai, nesutikdami su paskirta tarnybine nuobauda, teigė, kad informacinių sistemų duomenų netvarkė, tik peržiūrėjo tai, kas numatyta jų pareigybėse, su tarnyba susijusiais tikslais, niekam jų neperdavė, todėl pažeidimų nepadarė. Be to, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar pareiškėjai dėl darbo pobūdžio galėjo fiziškai prisiminti konkretų įvykį, jiems nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo.

Tarnybinio patikrinimo 2013 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. 20-IS-53 konstatuota, ir šios aplinkybės nėra ginčijamos byloje, kad pareiškėjai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK VTV OVS) Dainavos grupės pareigūnai, t. y. K. B. 2012 m. gruodžio 21 d. 10 val. 48 min. ir M. F. 2012 m. gruodžio 21 d. 17 val. 05 min,. dirbdami pagal grafiką Kauno apskrities VPK VTV OVS Dainavos grupėje vyriausiais postiniais, turėdami teisę dirbti su Policijos registruojamų įvykių registrais ir informacinėmis sistemomis, be teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais PRĮR peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Duomenų peržiūros faktas nustatytas remiantis specialisto paaiškinimu ir „AuditIII“ sistemos išrašu, kuris patvirtina (III t., b.l. 29-33), kad pareiškėjai PRĮR lange „Duomenų paieškos pagrindas“ nurodė reikšmes pagal PRĮR klasifikatorių „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir lange „Duomenų paieškos pagrindo patikslinimas“ – „Įvykių valdymas“. Pareiškėjai PRĮR lange „Duomenų paieškos kriterijai“ nurodė laikotarpį – nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.“. PRĮR lange „Tikrinti duomenys“ buvo pateiktas laikotarpio nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. policijos registruotų įvykių registras (III t., b.l. 29-33). Abu pareiškėjai iš visų pateiktų policijos registruotų įvykių registro duomenų sąrašo patikrino tik ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai negalėjo paaiškinti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūros konkrečių pagrindų ir tikslų.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012).

Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Policijos veiklos įstatymo 22 str. 2 d.). Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.).

Pareiškėjai kaltinami pažeidę teisės aktų, reglamentuojančių informacinės sistemos PRĮR duomenų tvarkymą, konkrečiai – Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – ir Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775, 15.4 ir 16.1 punktų reikalavimus, kuriuose įtvirtinta, jog registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, bei tai, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais.

Analogiškos nuostatos nurodytos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos (toliau – ir Policijos įstaigų informacijos saugos politika), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122, 31 punkte – darbuotojai privalo naudoti informacinių technologijų paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslams. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRĮR duomenų tvarkymo taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 5-V-850, 1 punkte nurodyta, jog šios taisyklės reglamentuoja Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – ir Registras) duomenų tvarkymą, policijos pareigūnų, įgaliotų tvarkyti duomenis veiksmus, teises ir pareigas, teikiant, registruojant, naudojant Registro duomenis, atliekant kitus duomenų tvarkymo veiksmus. PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkte numatyta, jog pareigūnai, prieš atlikdami paieškos veiksmus, privalo įvesti į laukus „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ duomenis, pagrindžiančius teisę ieškoti policijos registruojamo įvykio.

Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, dirbdamas su Registru (Policijos registruojamų įvykių registras), kai reikia nedelsiant į Registro langus vesti duomenis apie policijos registruojamus įvykius, Registro lango „Įvykių paieška“ lauke „Duomenų paieškos pagrindas“ iš klasifikatoriaus pasirenka reikšmę „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir lange „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ įrašo „Įvykių valdymas“. Tų pačių taisyklių 120 punkte numatyta, jog visi duomenų tvarkymo veiksmai fiksuojami automatiniu būdu siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą.

Kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka registro vartotojas (policijos pareigūnas ar darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka suteiktos tam tikros teisės dirbti su Registru), turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas. Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus tvarkymo veiksmus.

Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu PRĮR duomenų tvarkymo reglamentavimu, pažymi, kad policijos pareigūnams yra ne tik suteikta teisė atliekant tarnybines funkcijas naudoti registro duomenis, bet ir pareiga pagrįsti (įrodyti), dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo. Minėtos taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad pareiškėjams tenka įrodinėjimo našta siekiant pagrįsti duomenų peržiūros teisėtumą, toks pagrindimas yra jų tarnybinių pareigų neatsiejama dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad paprastai įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimu subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą.

Pirmosios instancijos teismas faktą, kad pareiškėjai negalėjo paaiškinti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūros konkrečių pagrindų ir tikslų, konstatavo nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, remiantis nustatytais faktais padarytos išvados, kad pareiškėjai neteisėtai, nesant tam pagrindo peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis, yra pagrįstos. Duomenų peržiūra be pagrindo tuo pačiu reiškia ir nustatytos duomenų peržiūrėjimo tvarkos pažeidimą, t. y. registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, bei tai, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais; darbuotojai privalo naudoti informacinių technologijų paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslams. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad dėl darbo specifikos, pamainos metu PRĮR pateikiamos informacijos gausos pareiškėjai galėjo fiziškai neprisiminti konkrečių įvykių, dėl kurių buvo peržiūrėti registro duomenys, nepripažintina turinčia reikšmės jų tarnybinės atsakomybės taikymui, nes nešalina pareigos pagrįsti paieškos veiksmus.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007). Apeliantų teiginiai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių jų padarytus pažeidimus, kad tarnybinis patikrinimas apskritai nebuvo atliktas, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek tarnybinio patikrinimo išvados turiniui, tiek pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjams paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pareiškėjų kaltės laipsnį. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų papildomai nekartoja. Skundžiamas sprendimas priimtas nustačius visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teisingai taikant tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimą keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. F. (F.) ir K. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė