A-858-1318-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1318/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00859-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinė žala kilo iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės rajono PK) neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų sąlygų, tiekiamo maisto kokybės ir kiekybės. Nurodo, jog areštinėje gaudavęs nepakankamą maisto porciją, kuri neatitiko nustatytų normų reikalavimų, dėl to tinkamai nepasimaitindavo, jausdavosi silpnai. Policijos areštinės kamerose langai buvo ne iš stiklo, o iš stiklo blokelių, todėl kamerose trūkdavo šviesos ir oro, kadangi langai neatsidarinėjo. Teigė, jog trūkstant kameroje šviesos, negalėjo analizuoti bylos medžiagos ir ruoštis gynybai, nes vos tik pradėjus skaityti jam pradėdavo skaudėti akis. Pabrėžė, kad penkiose kamerose nebuvo lovų, buvo įrengti tik mediniai gultai. Dažniausiai pareiškėjas būdavo laikomas tose kamerose, kur nėra lovų, todėl buvo priverstas miegoti ant grindų, dėl ko negalėjo pailsėti, nuolat skaudėdavo galvą bei nugarą. Pažymėjo, jog minėti pažeidimai buvo nustatyti, kai Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kontrolierius atlikus tyrimą. Dėl tokių įkalinimo sąlygų jautėsi kankinamas, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Manė, jog dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 2 straipsnis bei kiti teisės aktai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 39–40) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 5-V-135 nuo 2012 m. gegužės 1 d. buvo sustabdyta Šilutės rajono PK areštinės veikla ir iki 2012 m. gruodžio 3 d. buvo atliktas Šilutės rajono PK buvusių areštinės patalpų remontas. Remiantis Komisijos, sudarytos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 85-V-1248, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato patalpų atitikimo laikino arba ilgalaikio sulaikymo patalpoms įvertinimo 2012 m. gruodžio 3 d. aktu Nr. 85-1-IL-290 bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 85-V-1252 nuo 2012 m. gruodžio 5 d. buvo pradėtos eksploatuoti Šilutės rajono PK laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos. Teigė, kad šiuo metu Šilutės rajono PK laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos yra suremontuotos ir atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių įrengimo ir eksploatavimo 41 punkto reikalavimus. Todėl skunde minimų faktų dėl areštinės kameros būklės patikrinti ir įvertinti neturi galimybės. Nurodė konkrečias kameras ir laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Šilutės rajono PK areštinėje. Pabrėžė, kad 2011 ir 2012 metais Šilutės rajono PK pareiškėjo skundų nebuvo užregistruota.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b. l. 42-48) pareiškėjo M. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog: 1) Šilutės rajono PK areštinėje jam nebuvo užtikrinta pakankama maisto norma; 2) areštinės kamerose langai buvo ne iš skaidraus stiklo, bet iš stiklo blokelių, todėl nepakako oro ir šviesos; 3) areštinės kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo lovų, o tik mediniai gultai, todėl dažniausiai pareiškėjas buvo priverstas miegoti ant grindų.

Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) reglamentuoja policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 punktas). Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 37:2009 8 punktas nustato, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Higienos normos HN 37:2009 21 punkte numatyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 37:2009 31 punktas nustato, jog policijos areštinių kamerų aprūpinimas baldais, minkštuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas

Teismas pažymėjo, kad iš nagrinėjamoje byloje pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. 4D-2011/1-1053 „Dėl M. K. skundo prieš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą“ matyti, jog Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, jog pareiškėjo M. K. skundo dalis dėl Šilutės rajono policijos komisariato netinkamų areštinės sąlygų bei patalpintiems asmenims tiekiamo maisto pripažinta pagrįsta, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje Higienos normos HN 37:2009 neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas 1, 3 ir 7 kamerose 2011 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 2 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d. – 24 d. bei 2011 m. rugsėjo 17 d. – rugsėjo 19 d. Išvada, jog pareiškėjas buvo laikomas areštinės kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, Seimo kontrolieriaus pažymoje grindžiama šioms nustatytomis aplinkybėmis:

1) policijos areštinės kamerose langai yra ne iš skaidraus stiklo, o iš stiklo blokelių; 2) 5-iose kamerose nėra lovų, o įrengti mediniai gultai;

3) kameros vėdinamos per languose išimtų stiklo blokelių vietoje įdėtas metalines groteles, taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistės patikrinimo metu 1-oje, 3-oje ir 7-oje kamerose atlikti oro judėjimo greičio matavimai parodė, kad oro judėjimas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 nustatytų dydžių. Seimo kontrolieriaus pažymoje taip pat nustatyta, kad sulaikytųjų asmenų maitinimo paslaugų teikimui 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryta sutartis Nr. ST2-10-172 su UAB „Aidinga“.

Pagal šią sutartį maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną, tačiau patikrinus paros maisto davinio energetinę vertę ir pagrindines maisto medžiagas nustatyta, kad praktinė paros maisto davinio vertė neatitiko reglamentuojamų normų. Pabrėžė, kad minėta Seimo kontrolieriaus pažyma buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. bei nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose (1, 3 ir 7 kamerose), neatitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 21 ir 31 punktų reikalavimų, patiekiamas maistas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 8 punkto reikalavimų, tokiu būdu Šilutės rajono policijos komisariato areštinės administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti patalpintam Higienos normą HN 37:2009 atitinkančioje(-se) kameroje(-se) bei būti maitinamam maistu, atitinkančiu fiziologines mitybos normas.

Teigė, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271). Pažymėjo, kad suimtiems/kalinamiems garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodo, jog skunde minimų faktų dėl areštinės kameros būklės patikrinti ir įvertinti neturi galimybės, nes kameros šiuo metu yra suremontuotos, o areštinės veikla buvo sustabdyta nuo 2012 m. gegužės 1 d. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas: nuo 2011 m. sausio 9 d. iki sausio 20 d. (9 d. – 10 kameroje; 10-17 d. – 3 kameroje, 18 d. – 8 kameroje, 19 d. – 9 kameroje); nuo 2011 m. sausio 28 d. iki vasario 11 d. (28 d. – 10 kameroje, 29-11 d. – 1 kameroje); nuo 2011 m. vasario 25 d. iki kovo 1 d. bei nuo 2011 m. kovo 3 d. iki kovo 9 d. – 6 kameroje; nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki balandžio 14 d. (1 d. – nėra duomenų; 2-14 d. – 7 kameroje); nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki gegužės 6 d. bei nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki gegužės 20 d – 7 kameroje; nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki birželio 3 d. bei nuo birželio 23 d. iki liepos 8 d. – 3 kameroje; nuo 2011 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 2 d. (29-01 d. – 1 kameroje; 2 d. – 7 kameroje); nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 25 d. – 3 kameroje; nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki rugsėjo 20 d. bei nuo spalio 5 d. iki spalio 11 d. – 1 kameroje; nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2011 m. spalio 28 d. – nėra duomenų; nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki lapkričio 18 d.; nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki gruodžio 20 d. bei nuo 2012 m. sausio 6 d. iki sausio 13 d.– 7 kameroje; nuo 2012 m. sausio 20 d. iki vasario 3 d.; nuo 2012 m. vasario 10 d. iki vasario 22 d.; nuo 2012 m. vasario 24 d. iki kovo 7 d. – 3 kameroje; nuo 2012 m. kovo 8 d. iki kovo 9 d. – nėra duomenų; nuo 2012 m. kovo 15 d. iki kovo 23 d. bei nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki balandžio 27 d. – 3 kameroje.

Nurodė, kad minėtoje Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuota, kad kameros Nr. 1, 3 ir 7 neatitiko Higienos normos HN 37:2009 21 ir 31 punktų reikalavimų. Atsakovo atstovo atsiliepimu į skundą nustatyta, jog Šilutės rajono policijos komisariato areštinės veikla sustabdyta tik 2012 m. gegužės 1 d. ir kameros suremontuotos iki 2012 m. gruodžio 3 d. Duomenų, kad 1, 3 ir 7 kameros būtų remontuojamos ar jose įrengiamos lovos iš karto po Seimo kontrolieriaus 2011 m. lapkričio 25 d. pažymos, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas buvo laikomas 1, 3 ir 7 kamerose, kurios neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimo atsakovo nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 29 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. iki tol, kol buvo sustabdyta Šilutės rajono PK areštinės veikla. Be to, atsakovo atstovas nepaneigė fakto, kad nebuvo padaryti minėti pažeidimai, pažymėjo, kad šiuo metu nebeįmanoma nustatyti kokios būklės buvo 1, 3 ir 7 kameros, nes jos šiuo metu yra suremontuotos. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas ir kitose Šilutės policijos komisariato areštinės kamerose, t. y. 6, 8, 9, 10 kamerose, tačiau Seimo kontrolieriaus pažymoje nebuvo nustatyta, jog minėtos kameros neatitinka higienos normų, o tik konstatuota, kad Higienos normos HN 37:2009 neatitinka būtent 1, 3 ir 7 kameros.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, bei patiekiamo maisto neatitikimas fiziologinėms mitybos normoms sukėlė jam esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė pagrįstu.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė patyręs šiuos išgyvenimus: dėl prasto maitinimosi jautiesi silpnai; trūkstant kamerose šviesos ir oro, negalėjo skaityti ir tinkamai pasiruošti gynybai; miegojo ant grindų, todėl dėl poilsio trūkumo nuolat jausdavo nuovargį, skaudėjo galvą ir nugarą.

Įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas neabejotinai viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, teismas darė išvadą, jog nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Konstatavus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas ilgą laikotarpį buvo laikomas 1, 3 ir 7 kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 21 ir 31 punktų reikalavimų. Pažymėjo, jog Seimo kontrolierius pažymoje buvo nurodyta, kad 5-iose kamerose nėra lovų, o įrengti mediniai gultai, tačiau byloje jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kokiose konkrečiai kamerose nebuvo lovų, nėra. Todėl teismas vertino, kad lovos nebuvo įrengtos būtent 1, 3 ir 7 kamerose, nes kaip matyti iš Seimo kontrolieriaus pažymos, nustatyti pažeidimai yra būtent 1, 3 ir 7 kamerose. Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, kad policijos areštinės kameros langai yra ne iš skaidraus stiklo, kas leido daryti išvadą, jog visose kamerose buvo nepakankamas vėdinimas bei apšvietimas. Teismas sprendė, jog dėl to pareiškėjas patyrė ilgalaikius nepatogumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Minėta, jog Seimo kontrolieriaus pažymoje taip pat konstatuota, kad praktinė paros maisto davinio vertė neatitiko reglamentuojamų normų. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad kitu laikotarpiu, nurodytu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atsiliepime į skundą nei nustatyta Seimo kontrolierius pažymoje, pareiškėjas gaudavo Higienos normos HN 37:2009 8 punktą neatitinkantį maisto davinį, todėl teismas sprendė, jog šis pažeidimas buvo padarytas tik Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytu laikotarpiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (gydytojo pažymos ar kt.), kad dėl šių nepatogumų patyrė tam tikus sveikatos sutrikimus (t. y. jog išsivystė nugaros ar galvos skausmai, sutriko regėjimas).

Įvertinęs ne tik šioje byloje nustatytus Higienos normos HN 37:2009 pažeidimus, bet ir nurodytų pažeidimų mastą bei trukmę, pareiškėjo sveikatos būklę, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Lt.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, apeliaciniu skundu (b. l. 56) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 5-V-157 „Dėl kai kurių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo" nuo 2012 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigybės buvo perkeltos i Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl nuo 2012 m. balandžio 1 d. pasikeitė įstaigos juridinio asmens duomenys.

Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. priimtame sprendime pasisakoma, jog tiriamos aplinkybės yra įvykusios iki 2012 m. balandžio 1 d., t. y. tuo metu veikė kitas juridinis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Akcentuoja, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, pasirinko netinkamą atsakovą, tačiau teismas to neįvertino.

Atsižvelgęs į visa tai, atsakovas daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1250-162/2013, padarė proceso pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtam sprendimo priėmimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato areštinės kamerose.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies iš esmės pažymėjęs, jog pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, bei patiekiamo maisto neatitikimas fiziologinėms mitybos normoms sukėlė jam esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė pagrįstu.

Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė esminį proceso pažeidimą, nes neįvertino, jog pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, pasirinko netinkamą atsakovą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde dėl materialinės teisės normų pažeidimo, bylos esmės, įrodymų vertinimo ir priteistos neturtinės žalos dydžio prieštaravimų nekelia ir argumentų nepateikia. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės ginčija tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjo skunde keliami reikalavimai buvo nukreipti netinkamam atsakovui.

Atsakovo apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su procesinės teisės normų taikymu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardyti procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejai, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio nuostatomis nesiremia, tačiau apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai yra pagrindas patikrinti, ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, taip pat ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame numatytas sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindas – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

ABTĮ 54 straipsnyje nurodyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti bylas (ABTĮ 15 str.1 d.3 p.) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 tr. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr.932 1 punktu bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauti valstybei įgaliojo valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Taigi bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė (CK 6.271 straipsnis), atsakovu į bylą turi būti įtraukta Lietuvos valstybė, kurią atstovauja atitinkamas administravimo subjektas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, kuri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies prasme laikoma tinkamu atsakovu žalai, kilusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kyla klausimas ne dėl netinkamo atsakovo, bet dėl tinkamo atsakovo atstovo.

Nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 5-V-157 „Dėl kai kurių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2012 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigybės buvo perkeltos į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl nuo 2012 m. balandžio 1 d. pasikeitė Šilutės rajono policijos komisariato, kuriame pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, struktūrinis pavaldumus, t. y. Šilutės rajono policijos komisariatas, kaip struktūrinis padalinys, nuo 2012 m. balandžio 1 d. tapo pavaldus ne Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 9 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. Atsižvelgus į nurodytą laikotarpį darytina išvada, kad pareiškėjas Šilutės rajono PK buvo laikomas netinkamomis sąlygomis tiek laikotarpiu, kai Šilutės rajono PK buvo pavaldus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, tiek nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki balandžio 27 d., kai Šilutės rajono PK buvo pavaldus Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, atvirkščiai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde. Šiuo atveju tinkamais atsakovo Lietuvos valstybės atstovais turėtų būti Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovauti valstybę turi tinkamas subjektas, tačiau šis proceso pažeidimas negali būti traktuojamas kaip absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas ABTĮ 142 straipsnio 2 punkto prasme, taip pat šiuo atveju negalėjo lemti neteisingo bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Kaip jau minėta pirmiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis įtvirtina tai, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus tinkamam atsakovui, bet nedalyvaujant abiem jo atstovams (vienam iš jų) savaime negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad atsakovo atstovas nepateikia jokių argumentų, kad kitas atsakovo atstovas būtų galėjęs pateikti papildomų įrodymų, galinčių lemti kitokią bylos baigtį. Atvirkščiai, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 30-S-12147 informavo Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad teismo reikalaujamus pateikti įrodymus apie skunde nurodytų Šilutės rajono PK areštinės kamerų būklę, pareiškėjo patalpinimo į konkrečias areštinės kameras datas, pareiškėjo Šilutės rajono PK areštinės administracijai teiktų skundų nuorašus ir kt., galima gauti tik iš Šilutės rajono PK, kuris tuo metu jau buvo pavaldus Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir reikalaujamus įrodymus pateikė.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys