AS-525-381-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-381/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03091-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – sodininkų bendrijai „Šviesa“, R. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. P. padavė teismui patikslintą skundą, prašydama:

1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. birželio 4 d. raštą Nr. 03.2-07-851 (toliau – ir Administracijos raštas);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. 1 SS-(7.5)-1490 (toliau – ir NŽT Raštas);

3) įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją suformuoti 7,813 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, pagal dabartinį administracinį suskirstymą Elektrėnų mieste, į kurį pareiškėja prašo atkurti natūra nuosavybės teises, ribas, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti šio žemės sklypo planą, pasiūlyti šio žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį bei apskaičiuoti šio žemės sklypo vertę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 4 d. raštą Nr. 03.2-07-851; įpareigojo Elektrėnų savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui atsakymą į 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. 51SD-(14.51.92.)-305 pateiktą 1-ą prašymą; kitus pareiškėjos M. P. reikalavimus atmetė.

II. Tiek pareiškėja M. P., tiek trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Šviesa“ (toliau – ir Bendrija) teismui padavė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi (III t., b. l. 110–113) pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, jos naudai iš atsakovo Administracijos priteisė 212,5 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši nutartis įsiteisėjo.

Kita 2014 m. sausio 21 d. nutartimi (III t., b. l. 114–115) Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos prašymo netenkino.

Bendrija pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti Bendrijai 75 procentų patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 1 968,75 Lt.

Pareiškėja M. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Taip pat prašė priteisti jos naudai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi Bendrijos atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį panaikino. Priteisė Bendrijos naudai iš pareiškėjos M. P. 1 758,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II. Pareiškėja pateikė prašymą dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų pareiškėjos naudai priteisimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, prašydama priteisti patirtas su bylos nagrinėjimus susijusias išlaidas – 200 Lt už atsiliepimo į Bendrijos atskirąjį skundą dėl 2014 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties parengimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Taigi, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekvieno proceso metu neišvengiamai kyla papildomų procesinių klausimų, kurių išsprendimas būna susijęs su inter alia teise į teisingą teismo procesą, teise į visapusišką bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimą ar galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimu, tačiau šiais klausimais nėra sprendžiama byla iš esmės, jais yra siekiama procesinėmis priemonėmis užtikrinti galutinio teismo sprendimo atitiktį teisingumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

Nagrinėjamu atveju, minėta, pirmosios instancijos sprendimu, kuris nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, tad suėjus įstatyme nustatytam terminui, įsiteisėjo, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2013 m. birželio 4 d. raštą Nr. 03.2-07-851 nutraukta; Administracija įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui atsakymą į 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. 51SD-(14.51.92.)-305 pateiktą 1-ą prašymą; kiti pareiškėjos M. P. reikalavimai atmesti. Taigi, pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sprendimas priimtas iš dalies jos naudai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010).

Taigi, nagrinėjamu atveju, turi būti nustatyta, kokia dalimi sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog nors nagrinėdama Bendrijos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų Bendrijai priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 19 d. nutartyje nurodė, kad Bendrijos teisės šioje byloje buvo apgintos 2/3 dalimis (~67 procentais), tai savaime nereiškia, kad pareiškėjos teisės buvo apgintos 33 procentais (1/3 dalimi). Pastarojoje nutartyje nustatinėta konkrečiai Bendrijos apgintų teisių dalis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad vienintelis pareiškėjos reikalavimas susijęs su Bendrijos interesais buvo trečiasis skundo reikalavimas − įpareigoti Administraciją suformuoti 7,813 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, pagal dabartinį administracinį suskirstymą Elektrėnų mieste, į kurį pareiškėja prašo atkurti natūra nuosavybės teises, ribas, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti šio žemės sklypo planą, pasiūlyti šio žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį bei apskaičiuoti šio žemės sklypo vertę. Vertinta, jog pastarasis reikalavimas patenkintas iš dalies, nes teismas, minėta, įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti NŽT Elektrėnų skyriui atsakymą į 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. 51SD-(14.51.92.)-305 pateiktą 1-ą prašymą (nustatyti ar ginčui aktuali žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama natūra) (II t., b. l. 9). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aptartą skundo reikalavimą ir į tai, kokį sprendimą priėmė teismas, vertintina, jog pastarasis reikalavimas buvo tenkintas 1/3 dalimi (~33 procentais), atitinkamai Bendrijos teisės, skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, buvo apgintos 2/3 dalimis (~67 procentais). Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai Bendrijos interesų neliečia.

Tuo tarpu sprendžiant dėl to, kokia dalimi buvo apgintos pareiškėjos teisės, kiek sprendimas priimtas jos naudai, Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusioje 2014 m. sausio 21 d. nutartyje (III t., b. l. 110–113), nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvertindamas tai, kiek pareiškėjos naudai yra priimtas sprendimas, darė išvadą, kad pareiškėjai gali būti atlyginta 25 procentai patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Minėta, pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą suformulavo savo atsiliepime į Bendrijos atskirąjį skundą, tačiau toks prašymas neatitiko ABTĮ jam keliamų reikalavimų (Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu), buvo pateikta tik sąskaita už suteiktas teisines pasaugas, tad teismas jo nenagrinėjo. Pareiškėjai pateikus taip pat ir įrodymą apie sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas apmokėjimą, šis prašymas nagrinėjamas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėją šioje byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė Laura Timinskaitė (I t., b. l. 6). Ji, be kita ko, parengė, pasirašė ir teismui pateikė pareiškėjos atsiliepimą į Bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties (III t., b. l. 157–160). Už šią teisinę paslaugą advokatė pareiškėjai pateikė 200 Lt sąskaitą faktūrą (III t., b. l. 161), kuri buvo apmokėta (III t., b. l. 175).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjai rengiant ir teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (2014 m. vasaris), galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nustatyta 1 000 Lt MMA, todėl apskaičiuojant pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, pagrindu imamas šis dydis.

Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyta, kad maksimali suma už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimai – 500 Lt (0,5 x 1000). Pareiškėjos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašoma suma – 200 Lt, minėto maksimalaus dydžio neviršija, tad tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų priimtas visiškai (ne iš dalies) pareiškėjos naudai, ši suma galėtų būti jai priteista pilna apimtimi. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartą dalį, kuria sprendimas byloje priimtas pareiškėjos naudai, pareiškėjos naudai priteistina 50 Lt (200 x 0,25) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Atsižvelgiant į teismo patenkintą pareiškėjos skundo dalį, remiantis principu „pralaimėjęs moka“ minėta suma priteistina iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos M. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos pareiškėjos M. P. naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas