A-836-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-836-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01479-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.,38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R., R. L. skundą atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui bei pagal pareiškėjų L. P. ir A. O. skundą atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. R. ir R. L. 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino prašydami: 1) pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 4 punktą neteisėtu ir jį panaikinti; nustatyti ribas: (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. V-188 neteisėtu ir jį panaikinti. Pareiškėjai L. P. ir A. O. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma: 1) pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 4 punktą neteisėtu ir jį panaikinti; nustatyti ribas: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai A. R. R. L. ir L. P. taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nors mano termino nepraleidę, kadangi nežinojo apie ginčijamų aktų priėmimą.

Pareiškėjai A. R. ir R. L. skunde ir patikslintuose skunduose (I t., b. l. 2-4, 22-24, 30-33, 115-119) nurodė, kad Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštais informavo, jog jiems nuosavybės teise priklausantys sklypai Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ buvo įtraukti į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą, todėl mano, kad terminas skundui paduoti nepraleistas. Pareiškėjai pažymėjo, kad tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas numatė informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto paskelbimą šalies bei vietinėje spaudoje. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisija nepaskelbė preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projekto, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, šalies spaudoje. Tokiu būdu buvo pažeistas teisinis reglamentavimas ir pareiškėjų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės susipažinti su preliminariu medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projektu, reikšti reikalavimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje. Nurodė, kad nuginčijus Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą, turėtų būti panaikintas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-188, kuriuo buvo pratęstas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete.

Pareiškėjai L. P. ir A. O. skunde (I t., b. l. 123-126) nurodė, kad pareiškėjai L. P. nuosavybės teise nuo 2008 m. lapkričio 20 d. priklauso 933/966 dalys 9,66 ha žemė sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1,17 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurie patenka į trečiojo suinteresuoto asmens medžioklės plotus. Pareiškėjui A. O. nuosavybės teise nuo 2000 m. gegužės 1 d. priklauso 2,78 ha žemė sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,38 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurie patenka į trečiojo suinteresuoto asmens medžioklės plotus. Pareiškėjai Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 16 d. raštu buvo informuoti, jog jiems nuosavybės teise priklausantys sklypai buvo įtraukti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą, todėl mano, kad terminas skundui paduoti nepraleistas. Nesutikimą su ginčijamais aktais grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjai A. R. ir R. L..

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (I. t., b. l. 78, II t., b. l. 2-3) nurodė, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti ir įsigaliojo 2003 m. Pareiškėja L. P. nuosavybės teisę į skunde minimus sklypus, kurie patenka į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio plotus, įgijo tik 2008 m. lapkričio 20 d., o A. O. – 2003 m. rugpjūčio 12 d., todėl jie negalėjo būti tais asmenimis, kurie turėjo teisę pateikti siūlymus ir dalyvauti rengiant medžioklės plotų vienetų projektus. Nurodė, kad apie parengtus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus 2003 m. balandžio 19 d. buvo paskelbta Šiaulių krašto laikraščio priede Mūsų kraštas.

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija atsiliepimuose (I t., b. l. 98-100, II t. 20-23) nurodė, kad L. P. ir A. O. dėl galimai pažeistų teisių ar interesų neturėjo subjektinės teisės kreiptis į administracinį teismą, kadangi jie nuosavybės teises į žemės sklypus įregistravo po ginčijamo 2003 m. liepos 8 d. įsakymo priėmimo dienos. Mano, kad pareiškėjas A. R. yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą, kadangi jis dar 2002 m. gegužės 25 d. su „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliu 10 metų terminui sudarė Medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartį, taip pat prie šios sutarties pateikė nuosavybės teise valdomo 5,82 ha žemės sklypo plano kopiją.

Šie rašytiniai dokumentai paneigia pareiškėjo A. R. teiginius, kad jis tik 2013 m. rugpjūčio mėn., kuomet gavo Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštą, sužinojo faktą apie tai, kad jo privačioje žemėje Radviliškio rajono „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis užsiima medžioklės veikla. Atsiliepdamas į pareiškėjo R. L. skundą, nurodė, kad apie Radviliškio rajono teritorijoje parengtus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus Komisija skelbė apskrities dienraščio „Šiaulių krašto“ priede „Mūsų kraštas“ 2003 m. balandžio 19 d. numeryje.

Šiuo skelbimu taip pat buvo raginama fizinius ir juridinius asmenis vieną mėnesį teikti Komisijai siūlymus, reikalavimus, draudimus dėl parengtų projektų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Kitokia forma skelbti apie rengiamus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus galiojęs Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas nenumatė. Mano, kad informacijos apie rengiamus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus paskelbimas apskrities dienraščio „Šiaulių kraštas“ priede „Mūsų kraštas“ visiškai atitiko galiojusio Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

Galiojęs teisinis reguliavimas šios informacijos šalies spaudoje paskelbimo plačiau nedetalizavo, dienraščių neįvardijo. Mano, kad informacijos apie rengiamus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus paskelbimas dienraštyje „Šiaulių kraštas“ atitiko protingumo principą, nes apskrities gyventojams buvo veiksmingiausias siektam viešumui užtikrinti. Nurodė, kad pareiškėjas R. L. jokių siūlymų, reikalavimų neteikė, taip pat nepateikė įrodymų apie 2003 m. jo deklaruotą gyvenamąją vietą už Šiaulių apskrities ribų.

Atsakovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundus (II t., b. l. 4- 6) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundais ir patikslintais skundais.

Paaiškino, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. gegužės 10 d. gavęs „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio prašymą pratęsti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos 4, 5, 9 punktais pratęsė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui. Vadovaujantis Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos 13 punktu medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduoto leidimo galiojimo laikas baigėsi, norėdamas pratęsti jo galiojimą, privalo per 2 mėnesius po leidimo galiojimo pabaigos pateikti regiono departamentui rašytinį prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Vadovaujantis aukščiau minėtos tvarkos 14 punktu medžioklės plotų naudotojui, laiku pateikusiam prašymą pratęsti leidimą bei tinkamai vykdžiusiam leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, leidimas pratęsiamas 10 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-188 leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete pratęstas teisėtai. Kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus teisė nustatyti ar keisti medžioklės plotų vienetų ribas yra suteikta tik atitinkamos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai, tai nesant šios komisijos protokolinio nutarimo dėl medžioklės plotų vieneto panaikinimo ar pakeitimo, nėra teisinio pagrindo naikinti šiuo metu Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius nustatytame medžioklės plote.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis atsiliepimuose į skundus (I t., b. l. 82-85, II t., b. l. 26-30, 53-56) nurodė, kad būrelis, kaip medžioklės plotų naudotojas, naudojęs medžioklės plotus iki Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo įsigaliojimo ir naudojęs juos nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, minėto įstatymo 22 straipsnyje nustatytu terminu (iki 2003-04-01) 2003 m. sausio 28 d. pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą Radviliškio rajono savivaldybėje sudarytai komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau – ir Komisija).

Būrelio naudojami medžioklės plotai laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo buvo pripažinti medžioklės plotų vienetu bei išduotas leidimas naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius būreliui būrelio medžioklės ploto vienete pratęstas 2013 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete pratęsimo“.

Tiek Šiaulių apskrities viršininkas, tiek Komisija, priimant pareiškėjų ginčijamus administracinius aktus dėl būrelio medžioklės plotų ribų nustatymo bei dėl medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo, laikėsi teisės aktų, reglamentuojančių tokių sprendimų priėmimą, reikalavimų, todėl minėti administraciniai aktai yra teisėti. Pažymėjo, kad apie parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto projektą, tarp jų ir būrelio, spaudoje paskelbta buvo 2003 m. balandžio 19 d. Šiaulių apskrityje populiariausio dienraščio „Šiaulių kraštas“ priede „Mūsų kraštas“.

Pareiškėjai skunde nenurodė ir nepagrindė, jog po tinkamo paskelbimo spaudoje, būtų ketinę skųsti nustatytu terminu medžioklės plotų ribas. Mano, jog pareiškėjai tikrai nesielgė kaip protingi, sąžiningi ir apdairūs savininkai, daugiau nei 10 metų esant jų žemėje nustatytiems medžioklės plotams, jie jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Tai vienareikšmiškai patvintina, jog pareiškėjams minėta informacija buvo žinoma ir jokių pretenzijų jie neturėjo, todėl skundas yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Nurodė, kad pareiškėjas A. R. 2002 m. gegužės 25 d. sudarė Medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo būreliui 5,82 ha medžioklės plotus (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 57, kuri galiojo iki 2012 m. gegužės 25 d. A. R. priklausantis žemės sklypo, kurio plotas 2,28 ha, 2002 m. gegužės 25 d. medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, buvo išnuomotas nuomos sutartimi, kurią sudarė pareiškėjo sūnus Ž. R.. Be to, aplinkybę, jog A. R. buvo žinoma, kas yra medžioklės plotų naudotojas, patvirtina ir tai, jog 2013 m. vasarą A.

R. su sūnumi T. R. buvo atvykę pas būrelio valdybos pirmininką A. F. į namus ir prašė, kad sūnui būtų išduotas medžioklės lapas. Ši aplinkybė parodo tai, kad A. R. buvo žinoma, kur reikia kreiptis norint medžioti nurodytuose plotuose, todėl akivaizdu, jog jis suprato, jog teisės medžioti šiuose plotuose suteiktos būtent būreliui. T. R. dalyvavo būrelio medžioklėse 2013 m. liepos 15 d. ir 2013 m. rugpjūčio 25 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad R. L. nuosavybės teise nuo 1995 m. lapkričio 3 d. priklauso 300/2805 dalis 28,05 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris patenka į būrelio medžioklės plotus.

Pažymėjo, jog šis sklypas ribojasi su greta esančiu V. A. žemės sklypu. Minėtuose R. L. nuosavybės teise priklausančiuose plotuose prieš maždaug 10 metų buvo pasėti pasėliai, tačiau dėl šlapios dirvos nebuvo derliaus ir pastaruosius metus plyti pieva. R. L., žinodamas, kad jo kaimynas V. A. priklauso būreliui, yra jam, kaip medžiotojui, turinčiam teisę medžioti nurodytuose plotuose, išreiškęs pretenzijas, kad R. L. priklausantys žemės plotai būtų saugomi nuo žvėrių. Tai neabejotinai patvirtina, kad R. L. suvokė, jog būrelis turi teisę medžioti jam priklausančiuose plotuose.

Be to, būrelis 2001 m. balandžio 3 d. sudarė su R. L. tėvu D. L. ir jo broliu R. L. medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartis. Akivaizdu, jog šios aplinkybės neleidžia protingai tikėtis, jog yra bent menkiausia tikimybė, jog R. L. nebuvo žinoma, kad būtent būreliui priklauso teisė į medžioklės plotus jam priklausančioje žemėje. Dėl pareiškėjos L. P. nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenvietės teritorijoje. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos vietos, kuriose medžioti draudžiama.

Šiame straipsnyje nurodyta, jog draudžiama medžioti inter alia urbanizuotose teritorijose. Vadinasi, minėtame sklype medžioklė yra išvis draudžiama. Jame niekada nemedžiojo ir būrelio nariai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja klaidina teismą ir nurodo nesusijusias aplinkybes. Be to, pažymėjo, jog pokalbio su V. A. (būrelio nariu) metu pareiškėja aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jai priklausančiame miško žemės plote medžiotų kiti medžiotojai. Ši aplinkybė patvirtina pareiškėją žinojus apie asmenis (būrelį), turinčius teisę užsiimti medžiokle jos miško žemės plote.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (III t., b. l. 38-53) pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirto punkto netenkino ir termino skundui paduoti neatnaujino. Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų A. R., R. L. skundo ir patikslintų skundų bei L. P. skundo dėl reikalavimo pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti, reikalavimo pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą neteisėtu ir jį panaikinti nutraukė. Pareiškėjų A. R. ir R. L. skundą ir patikslintus skundus dėl reikalavimo pripažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. V-188 neteisėtu ir jį panaikinti atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui A. R. nuosavybės teise nuo 2000 m. vasario 18 d. priklauso 2,28 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o nuo 2000 m. gegužės 1 d. A. R. nuosavybės teise priklauso 5,82 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui R. L. nuosavybės teise nuo 1995 m. lapkričio 3 d. priklauso 300/2805 dalis 28,05 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai L. P. nuosavybės teise nuo 2008 m. lapkričio 20 d. (pagal paveldėjimą) priklauso 1,17 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 933/966 dalis 9,66 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio 15651,7 ha bendro ploto medžioklės plotų vieneto Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, sudaryto iš 2422,1 ha miškų, 12558,2 ha laukų, 350 ha vandens telkinių ir 321,4 ha nemedžiojamų plotų, projektas, į kurį buvo įtraukti ir minėti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirto punkto, kurį pareiškėjai taip pat prašo panaikinti, nustatyta, kad buvo svarstyta „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų ribos ir jos nustatytos.

Teismas nustatė, kad Radviliškio rajono Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija paskelbė 2003 m. balandžio 19 d. vietinėje spaudoje, t. y. laikraštyje „Mūsų kraštas“, apie parengtus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus. Šalies spaudoje, kaip to reikalauja teisės aktai, minėta informacija nebuvo skelbta. Minėtame skelbime vietinėje spaudoje nurodyta, kad Radviliškio rajono Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija parengė preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus atitinkamiems medžiotojų būreliams, tarp jų ir „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui; fiziniai ir juridiniai asmenys, žemės ir miškų savininkai raštiškus siūlymus ir reikalavimus dėl parengtų projektų, dėl draudimo medžioti teikia komisijai vieną mėnesį po skelbimo išspausdinimo Radviliškio rajono savivaldybei (informaciniame kabinete, Aušros a. 10, Radviliškyje); komisija gautus prašymus ir pasiūlymus nagrinės po mėnesio nuo skelbimo išspausdinimo. Teismo vertinimu, minėtas skelbimas atitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2004-01-01) 8 straipsnio 9 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2003-06-2) 7.7–7.9 punktuose numatytus reikalavimus skelbimui apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vienetų projektą, kadangi iš skelbimo galima suprasti, kad asmenys, turintys nuosavybės teise žemės plotų Radviliškio rajone, gali kreiptis dėl parengtų preliminarių medžioklės plotų vienetų projektų į savivaldybę. Skelbime nurodyta, kur ir kada galima kreiptis. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1887/2012.

Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai A. R. ir R. L. posėdžių metu nepasisakė ir nepateikė įrodymų, kad 2003 metais būtų deklaravę gyvenamąją vietą ar gyvenę ne Radviliškio rajone ar ne Šiaulių apskrityje. Teismo vertinimu, paskelbimas šalies spaudoje siejamas su informavimu tų žemės sklypų savininkų, kurie žemės sklypus turi atitinkamoje apskrityje, bet toje apskrityje nėra deklaravę gyvenamosios vietos ar ten negyvena. Apie parengtą preliminarų „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės vieneto projektą, į kurį pateko pareiškėjams A. R. ir R. L. nuosavybės teise priklausantys žemės plotai, buvo tinkamai paskelbta 2003 m. balandžio 19 d. vietinėje spaudoje. Pastarasis projektas vėliau buvo patvirtintas skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“, tačiau pareiškėjai A. R. ir R. L. tik 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, t. y. kreipėsi praleidę terminą skundui paduoti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas A. R. 2011 m. birželio 20 d. su medžiotojų būreliu „(duomenys neskelbtini)“ sudarė medžioklės plotų panaudotos sutartį. Pareiškėjas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog jo sklypai yra išnuomoti „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui, nieko nežinojo pasirašydamas sutartį su medžiotojų būreliu „(duomenys neskelbtini)“, o po sutarties pasirašymo praėjus maždaug mėnesiui sužinojo, kad jo sklypai yra išnuomoti „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui.

Atsižvelgiant į tai, spręsta, kad pareiškėjas A. R. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimo sužinojo apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienetą. Be to, byloje yra pateikta 2002 m. gegužės 25 d. A. R. ir „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartis, kuria pareiškėjas A.

R. išnuomoja „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui vieną nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris vėliau buvo įtrauktas skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 į „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetą. Teismas rėmėsi Radviliškio rajono „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio atstovo A. F. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. A. F. paaiškino, kad 2013 m. liepos mėnesį pas jį į namus atvažiavo pareiškėjas A. R. su sūnumi ir pasakojo, kad jo žemė ribojasi su „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotais, kad yra daroma žala, ir prašė jo sūnų priimti į medžiotojų būrelį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo A. R. sūnus T. R. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio rengiamose medžioklėse 2013 m. liepos 15 d. ir 2013 m. rugpjūčio 25 d. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo A. L. parodymais. Teismo nuomone, pastarosios paminėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo A. R. nurodytą argumentą, kad pareiškėjas tik iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. rašto sužinojo apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantys sklypai buvo įtraukti į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą.

Teismas taip pat rėmėsi liudytojo V. A. parodymais. Šis asmuo paliudijo, kad pareiškėjas R. L. žinojo, kokiame medžiotojų klube jis medžioja, nes pareiškėjas R. L. buvo atvažiavęs jau prieš 6-7 metus ir prašė pasaugoti žemę nuo laukinių gyvūnų; taip pat patvirtino, kad pareiškėjas R. L. žinojo, kas ir kur medžioja. Kitas liudytojas I. J. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas R. L. apie „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų ribas tikrai žinojo prieš 3 metus, nes pareiškėjas žinodamas, kad jis yra medžiotojas, žinodamas, kur medžioja, prašė saugoti jam priklausančius laukus (pasėlius).

Be to, liudytojas I. J. nurodė, kad pareiškėjas R. L. iš pradžių dėl saugojimo kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio vadovą A. F.. Liudytojas J. K. taip pat paliudijo, kad pareiškėjas R. L. žinojo, kad jo žemė įeina į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų ribas, ne kartą asmeniškai pareiškėjas į jį kreipėsi ir prašė saugoti jo laukus. Teismo vertinimu, liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas R. L. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimo sužinojo apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienetą.

Teismo nuomone, pareiškėjas R. L. ne atsitiktinai dėl jam nuosavybės teise priklausančių žemės plotų saugojimo nuo laukinių gyvūnų daromos žalos kreipėsi į liudytojus V. A., I. J. ir J. K., kurie yra „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio nariai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis 2001 m. balandžio 24 d. sudarė su pareiškėjo R. L. tėvu D. L. ir 2001 m. balandžio 24 d. jo broliu R. L. medžioklės plotų nuomos sutartis.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką, pareiškėja L. P. 2008 metais paveldėdama žemės sklypus, kurie skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ buvo įtraukti į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, perėmė visas palikėjo teises ir pareigas, susijusias taip pat ir su žemės sklypų apsunkinimu, t. y. žemės sklypų įtraukimu į medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetą. Teismo vertinimu, pareiškėja L. P., paveldėdama žemės sklypus, turėjo anksčiau nei 2013 metais, kai kreipėsi į teismą, išsiaiškinti, kokius žemės sklypus paveldi, kaip jie yra apsunkinti nuosavybės teisės prasme ir pan. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ankstesnis žemės sklypų savininkas būtų ginčijęs žemės sklypų įtraukimą į „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienetą. Be to, pareiškėja L. P. 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo, jog kaimynas V. A. yra medžiotojas, tačiau nežinojo, kokiam medžiotojų būreliui jis priklauso; į V. A. nesikreipė dėl žemės saugojimo, nes jos pusbrolis buvo sakęs, kad V. A. nesutiko saugoti jo žemės sklypų. Tačiau liudytojas V. A. patvirtino, kad pareiškėja anksčiau, nei kreipėsi į teismą žinojo, koks medžiotojų būrelis naudojasi žemės plotais; nurodė, kad šalia L. P. pievos yra 2013 m. vasarą pastatytas jo medžioklės bokštelis. Taigi, pareiškėja R. P. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 16 d. rašto (139 b. l., I tomas) turėjo sužinoti ir anksčiau žinojo apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienetą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių terminas paduoti skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 4 punkto panaikinimo galėtų būti atnaujintinas.

Teismas kritiškai vertino Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašytus 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimus pareiškėjui R. L. ir A. R. bei pasirašytą 2013 m. gruodžio 16 d. pranešimą pareiškėjai L. P., nes medžioklės plotų panaudos sutartys buvo pasirašytos dar 2011 metais, o 2014 m. birželio 19 d. liudytojas E. M. nurodė, kad 2013 metais kovo mėnesį dalyvavo kaip būrelio pirmininkas savivaldybės komisijos posėdyje dėl medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto ribų, kuriame taip pat buvo pateiktas brėžinys, kurio turinio neatsimena. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams A. R., R. L. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimų ir pareiškėjai L. P. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 16 d. pranešimo buvo žinoma apie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų patekimą į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienetą, o pareiškėjai A. R. ir R. L. 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su skundu bei pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu praleidę terminą skundui paduoti, bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti, reikalavimo pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą neteisėtu ir jį panaikinti nutraukta, nes praleistas skundų padavimo terminas ir prašymas atnaujinti terminą atmestas (ABTĮ 101 straipsnio 7 dalis).

Spręsdamas dėl pareiškėjų A. R. ir R. L. reikalavimo panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. V-188, kuriuo buvo pratęstas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui medžioklės ploto vienete, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pratęsti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2013 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. V-188, kuriuo buvo pratęstas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete. Byloje nepateikta įrodymų, kad medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų laiku kreipęsis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl minimo leidimo pratęsimo ar būtų netinkamai vykdęs leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, pareiškėjai taip pat pastarųjų aplinkybių neginčija. Pažymėjo, kad pareiškėjai savo reikalavimą iš esmės grindžia tik tuo pagrindu, kad nuginčijus Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą, turėtų būti panaikintas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-188. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręsta, kad nėra pagrindo naikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. V-188, o pareiškėjų A. R. ir R. L. skundas ir patikslinti skundai toje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

III. Pareiškėjai A. R., R. L. ir L. P. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 61-69), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjų atstovas advokatas M. Bakanas 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą išreikalauti iš Šiaulių apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-166-14 medžiagą.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad nepraleido skundo padavimo teismui termino, kadangi apie ginčijamus 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą sužinojo tik iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. rašto, prie kurio net nebuvo pridėtas medžioklės plotų vieneto planas. Mano, kad pripažinus neteisėtais ginčijamą 2003 m. liepos 8 d.

įsakymą Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą turėtų būti panaikintas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-188, kuriuo pratęstas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjams kokiu nors būdu būtų buvę pranešta apie ginčijamų aktų priėmimą.

Tai, kad A. R. sūnus medžiojo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plote nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui A. R. dėl to tapo žinomos ginčijamus aktus priėmusios institucijos, aktų priėmimo diena, jais nustatytos teisės ir pareigos. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl A. R. parašo 2002 m. gegužės 25 d. žemės sklypo nuomos sutartyje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjų vertinimu, A. F. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, patvirtina, kad A. R. nežinojo, jog jo žemės sklypai patenka į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą.

Laikosi pozicijos, kad liudytojų parodymai yra tik jų nuomonė ir jie nepatvirtina fakto, kad pareiškėjams buvo žinoma visa informacija apie ginčijamus aktus ir jų turinį. Pareiškėjai taip pat nemano, kad faktas, jog R. L. prašė pasaugoti žemę nuo laukinių žvėrių reiškia, jog jie žinojo apie ginčijamus aktus. Be to, mano, kad liudytojų V. A., I. J. ir J. K. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi jie yra „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio nariai. Mano, kad aplinkybė, jog R. L. artimieji buvo sudarę sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliu dėl jų žemė sklypų naudojimo neturi jokios reikšmė, kaip ir aplinkybė, kad šalia pareiškėjos L.

P. žemės sklypo buvo pastatytas bokštelis. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja L. P. turėjo pareigą išsiaiškinti kokius sklypus paveldi ir laiku kreiptis į teismą.

Tvirtina, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisija nepaskelbė preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projekto, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, šalies spaudoje. Tokiu būdu buvo pažeistas teisinis reglamentavimas ir pareiškėjų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės susipažinti su preliminariu medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projektu, reikšti reikalavimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje. Remiasi LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1887/2012. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad 2003 m. balandžio 19 d. skelbimas vietinėje spaudoje atitinka Medžioklės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2004-01-01) 8 straipsnio 9 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2003-06-2) 7.7–7.9 punktuose numatytus reikalavimus. Minėtame skelbime nenurodyta, kad Komisija teikia suinteresuotiems asmenims rengiamų dokumentų paaiškinimus, taip pat nenurodyta, kad per vieną mėnesį po paskelbimo spaudoje apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą numato ne mažiau kaip vieną dieną, kada suinteresuoti asmenys galės asmeniškai susitikti su Komisija aptarti parengtą projektą. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad jie buvo tinkamai informuoti apie ginčijamus administracinius aktus iš 2003 m. balandžio 19 d. skelbimo „Mūsų kraštas“, kadangi jame nebuvo skelbiami preliminarūs medžioklės plotų vienetų projektai.

Atsakovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 74-76).

Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nesuteikia jam teisės nustatyti ar keisti medžioklės plotų vienetų ribų, todėl gavęs Komisijos protokolinį nutarimą Departamentas neturi teisės neišduoti leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius nustatytame medžioklės plote, taip pat neturi teisės keisti ar naikinti išduoto leidimo. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-188 priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 86-87).

Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 89-92).

Atsakovas su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, pritaria teismo sprendimo motyvams. Naujų argumentų nenurodo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 79-84). Priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Radviliškio rajono „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis taip pat prašo kreiptis į Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūrą siekiant nustatyti, kokia yra ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-166-14 stadija.

„(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjams apie ginčijamus aktus buvo žinoma gerokai anksčiau, nei 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. Sutinka su teismo pozicija, kad nepaskelbimas apie preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus šalies spaudoje nepažeidė pareiškėjų teisių, kadangi apie šiuos projektus buvo paskelbta vietinėje spaudoje. Mano, kad toks paskelbimas atitiko įstatymo ir teismų praktikos reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad ginčijami aktai gali nustatyti teises ir pareigas sąlyginai nemažam ratui asmenų, kurių teritorijos priskiriamos medžioklės plotams, dėl to apie ketinimą priimti tokius aktus yra nustatyta pranešti viešai spaudoje. Be to, nurodo, kad darant prielaidą, jog asmeniui yra žinoma aktą priėmusią instituciją turi pareigą pats nustatyti, kada toks aktas buvo priimtas. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir tinkamai juos vertino, taip pat tinkamai vertino kitus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai žinojo apie ginčijamus aktus iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas 40-9-166-14, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio žiniomis yra nutrauktas ir prašo teismo išreikalauti duomenis apie jo eigą, kadangi trečiajam suinteresuotam asmeniui tokie duomenys nėra teikiami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. V-2653, kuriuo patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio 15651,7 ha bendro ploto medžioklės vieneto Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, teisėtumo, Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 4 punkto, kuriuo nustatytos „(duomenys neskelbtini)s departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-188, kuriuo pratęstas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui, teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjo A. O. 2014 m. vasario 27 d. prašymas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas atsisako skundo. Byloje nėra duomenų, kad minėtas prašymas būtų išspręstas, todėl ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškėjo skundo atsisakymo (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjai A. R., R. L. ir L. P. nurodė apie ginčijamus aktus, t. y. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolą Nr. 1, sužinoję iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. pranešimų, kuriuose nurodoma, kad medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, jog atitinkami pareiškėjams priklausantys žemės sklypai yra įtraukti į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotus. Nors pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, jei teismas spręs, jog jis yra praleistas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjai apie ginčijamus Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolą Nr. 1, sužinojo gerokai anksčiau nei nurodoma skunde, todėl sprendė, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo teismui terminą, netenkino pareiškėjų prašymo šį terminą atnaujinti ir šią bylos dalį nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju iš esmės kilo ginčas dėl 2003 metais priimtų administracinių aktų, kuriais nustatytos ir patvirtintos „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų ribos, teisėtumo.

Ginčijamų aktų priėmimo metu medžioklės plotų vienetų sudarymą ir jų ribų keitimą reglamentavo Medžioklės įstatymo (originali įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2002 m. spalio 1 d.) 8 straipsnis, kurio 4 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad vienas iš medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapų yra informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje.

Byloje nustatyta, kad informacija apie preliminarių medžioklės plotų vienetų sudarymą, tame tarpe ir „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui, buvo paskelbta Šiaulių apskrities laikraštyje „Šiaulių kraštas“ 2003 m. balandžio 19 d. (I t., b. l. 47). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažinta, jog Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog privačios žemės sklypo savininkas apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne tiesiogiai, o tik atitinkamos savivaldybės komisijai apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą paskelbus šalies bei vietinėje spaudoje, ir ta apimtimi, kuria nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto, taip pat Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostata „Pasikeitus žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, taip pat 8 straipsnio 10 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti gali ir neatsižvelgti į privačios žemės, miško, vandens telkinio savininko valią, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, miške, vandens telkinyje nebūtų medžiojama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims (Žin., 2005, Nr. 63-2235). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, informavimo apie ginčo aktų priėmimą Šiaulių apskrities laikraštyje „Šiaulių kraštas“ negalima būtų laikyti tinkamu, tačiau visų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, toks pareiškėjų teisių pažeidimas nelaikytinas esminiu, turėjusiu lemiamos įtakos pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, remdamasis liudytojų parodymais konstatavo, kad pareiškėjai turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie ginčijamų Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo priėmimą gerokai anksčiau, nei 2013 m. rugpjūčio 15 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad pareiškėjams buvo žinoma apie ginčijamų sprendimų priėmimą anksčiau, nei jie gavo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus. Taigi pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingą bylai aplinkybę, kad pareiškėjas A. R. ir jo sūnus Ž. R. 2002 m. gegužės 25 d. buvo sudarę su „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliu žemės nuomos sutartis. Nors pareiškėjas tvirtina, kad parašas nuomos sutartyje yra ne jo ir nurodo kreipęsis dėl to į ikiteisminio tyrimo instituciją bei prašo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, šioje byloje jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sutarties neteisėtumo, nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turėjo galimybę ginčyti minėtos sutarties teisėtumą šioje byloje (pvz. prašyti ekspertizės), tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pripažįstama būtinybė apeliacinės instancijos teismui tirti naujus įrodymus, todėl pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio prašymus dėl naujų įrodymų (ikiteisminio tyrimo medžiagos) išreikalavimo atmeta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, kad pareiškėjo A. R. sūnus T. R. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio rengiamose medžioklėse 2013 m. liepos 15 d. ir 2013 m. rugpjūčio 25 d.; pareiškėjas R. L. prašė medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių V. A., I. J., J. K. pasaugoti žemę nuo laukinių gyvūnų; pareiškėjo R. L. tėvas ir jo brolis buvo sudarę su „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliu medžioklės plotų nuomos sutartis, šalia pareiškėjos L. P. pievos yra pastatytas medžiotojų bokštelis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų objektyvios galimybės sužinoti apie ginčijamus 2003 metais priimtus administracinius aktus, rėmėsi byloje nustatytų įrodymų visuma, teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjai žymiai anksčiau, nei gavo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus, turėjo objektyvią galimybę sužinoti tai, kad jų žemės sklypai yra įtraukti į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio naudojamus medžioklės plotus. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jų nekartoja. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą, iš esmės jokių argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, neteikia. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjai, kaip rūpestingi savininkai, privalo domėtis savo turtu, juo rūpintis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesielgė apdairiai, atidžiai ir protingai, todėl jie negali teisintis nežinojimu apie ginčijamų 2003 m. sprendimų priėmimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-165/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-900/2013 ir kt.). ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, susidariusias kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjai nenurodė jokių, nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jiems laiku kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų gynimo.

Akcentuotina tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia nuginčyti daugiau nei prieš dešimt metų priimtus sprendimus, nurodydami vienintelį argumentą, kad šie sprendimai nebuvo paskelbti šalies spaudoje, tačiau niekaip neargumentuodami, kokias konkrečias pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomus teisėtus interesus šie sprendimai pažeidžia. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2011 m. sudarė medžioklės plotų panaudos sutartis su medžiotojų būreliu „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Medžioklės įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu žemės sklypo savininko sutikimas (neprieštaravimas) medžioti jam priklausančiame žemės sklype yra bendro pobūdžio, jis nėra siejamas su konkrečiu medžiotojų būreliu, taigi tokiu sutikimu (neprieštaravimu) išreiškiama valia, kad privataus žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype būtų medžiojama apskritai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai iš esmės neprieštarauja dėl to, kad būtų medžiojama jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju prioritetas teiktinas susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, o ne galimai pažeistų pareiškėjų neįvardintų jų teisių ar teisėtų interesų gynimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nebuvo pakankamai atidus, sąžiningi, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl terminas skundui paduoti pagrįstai neatnaujintas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1887/2012 šiuo atveju neturi precedento galios, kadangi ji priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. skundus dėl Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. V-2653 panaikinimo ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 4 punkto panaikinimo ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu. Skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-188 panaikinimo šiuo atveju yra išvestiniai, todėl neatnaujinus termino skundui dėl paminėtų administracinių aktų paduoti, šie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas.

Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str.). Trečiojo suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas, kadangi nėra pateikti šias išlaidas patvirtinantys duomenys (ABTĮ 45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. O. skundą perduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundo atsisakymo klausimui išspręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė