AS-502-1066-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-1066/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03833-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. V. B. 2014m. rugpjūčio 14 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę išmokėti jam 4 947,67 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią už 2010 m. sausio–2013 m. gruodžio mėnesius, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1D-5777(11).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išvada 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, jog pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013 m. sausio 1 d. trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Darė išvadą, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos.

Nurodė, jog pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo 2010 metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje, o į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 14 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. S. V. B. žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad S. V. B. atnaujinti praleisto termino neprašo. Kadangi pareiškėjas jokių svarbių ar pateisinamų aplinkybių, kodėl jis daugiau nei 4 metai nesikreipė į teismą, nenurodo, teismas neturi pagrindo šio klausimo spręsti ex officio pareiškėjo naudai, vertindamas pareiškėjo galimumą savalaikiai kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtos pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Konstituciniame Teisme yra priimti nagrinėti du prašymai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nustatyto pensijų sumažinimo termino pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. (bylų Nr. 12/2013, 21/2013). Pensijų sumažinimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-92, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Pirmąją šio įstatymo pagrindu sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2013 metų vasario mėnesį. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis sprendimo apskundimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių (pakeitimas padarytas 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-88, t. y. ankstesniu nei 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Vadinasi, skundo dėl tolesnio pensijos sumažinimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. padavimo terminas baigėsi 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Net ir pripažįstant, kad teisių pažeidimas pareiškėjui padarytas dėl 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-92 taikymo, pareiškėjas į teismą kreipėsi su 2014 m. rugpjūčio 14 d. skundu praleidęs apskundimo terminą beveik metais.

Rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagal kurį skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1D-5777(11) pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pagal kurią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Todėl reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1D-5777(11) atsisakė priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (b. l. 12-14), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą nagrinėjimui priimti ir pradėti administracinės bylos nagrinėjimą, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priteisti 4 947,67 Lt valstybinės pensijos nepriemoką.

Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išimtis iš bendros taisyklės dėl praleisto termino atnaujinimo priežasčių turėtų būti daroma tuomet kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expresis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Paaiškina, kad pirmaisiais metais gaudamas sumažintą valstybinę pensiją negalėjo žinoti, kokia dalimi valstybinė pensija mažinama, išmokomos pensijos dydis nebuvo pastovus, nes pensijos dydis buvo nustatomas atsižvelgiant į kintantį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, valstybinės pensijos dydis taip pat priklausė nuo valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio.

Konkretūs duomenys apie valstybinės pensijos sumažinimą tapo žinomi 2014 m. rugpjūčio mėn. gavus pažymą iš Vidaus reikalų ministerijos, tuomet parengė skundą teismui.

Mano, kad nors yra praleidęs kreipimosi į teismą trejų metų terminą, tačiau šį terminą galima atnaujinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus terminą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Taip pat, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232-13 pasisakė, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 3 metams nuo pirmosios sumažintos pensijos gavimo dienos yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Tokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis, kai asmuo yra praleidęs kreipimosi į teismą terminą bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Toks teismo išaiškinimas ypač aktualus nagrinėjamo pobūdžio bylose, kaip kreipimosi į teismą terminas nebuvo aiškiai apibrėžtas teisės aktuose, o nustatytas pastarųjų metų teismo praktikoje (kaip minėta, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Taigi, nutraukus administracinę bylą, o teisėjų kolegija sprendžia, kad ir nagrinėjamu atveju – atsisakius priimti skundą, ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232-13).

Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, neįvykdė jam tenkančių pareigų.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 6 mėnesių apskundimo terminą reikalavimų daliai dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio mėnesio.

Kaip jau minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232-13 nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nesant atitinkamų nuostatų valstybines pensijas reguliuojančiuose teisės aktuose, iš esmės priėmė sprendimą dėl konkretaus – 3 metų – procesinio termino tinkamumo ginčo aplinkybėmis ir nenagrinėjo klausimo, ar reikalavimams dėl valstybinių pensijų visais atvejais taikomi tokie patys terminai, kaip ir reikalavimams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų. Teismo precedentas, sukurtas administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei patvirtintas nuoseklios vėlesnės teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1464/2013; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1109/2013; 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-627/2013 ir kt.) nagrinėjamu atveju yra reikšmingas teisės šaltinis ir juo būtina vadovautis sprendžiant dėl termino skundams dėl neišmokėtos valstybinės pensijos paduoti.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti skundą dalyje dėl Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. D-5777(11) panaikinimo, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog valstybinę pensiją mokančios institucijos atsisakymas atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-837-14 laikomas teismui skundžiamu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 37 straipsniu vertina, kad skundo padavimo termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimai spręstini pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nagrinėdama atskirąjį skundą nesprendžia dėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų atnaujinti terminą skundui paduoti ir bylą išnagrinėti iš esmės, priteisti valstybinės pensijos nepriemoką

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą naikintina, pareiškėjo S. V. B. skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir S. V. B. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas