eAS-54-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, UAB „Valentis“, bendrai Lietuvos-Bulgarijos įmonei UAB „Filipopolis“ dėl teritorijų planavimo dokumento įregistravimo, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedeAS-54-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. gegužės 26 d. su tais pačiais reikalavimais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, nurodydamas, kad ginčijamą administracinį aktą gavo ir jam tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis į teismą, tik 2014 m. balandžio 26 d., todėl termino nepraleido. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nes laikė, kad yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kurią gavo 2014 m. rugsėjo 24 d. atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir laikė, kad nuo 2014 m. kovo 18 d.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-54-552/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01427-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, UAB „Valentis“, bendrai Lietuvos-Bulgarijos įmonei UAB „Filipopolis“ dėl teritorijų planavimo dokumento įregistravimo, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas J. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. atliktą teritorijų planavimo dokumento įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre (registracijos unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir panaikinti Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1082 1.2 punktą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. gegužės 26 d. su tais pačiais reikalavimais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, nurodydamas, kad ginčijamą administracinį aktą gavo ir jam tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis į teismą, tik 2014 m. balandžio 26 d., todėl termino nepraleido. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nes laikė, kad yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kurią gavo 2014 m. rugsėjo 24 d. atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir laikė, kad nuo 2014 m. kovo 18 d.
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus rašto Nr. 70-2-786 gavimo pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą 1996 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1082, todėl paskutinė diena pateikti skundą buvo 2014 m. balandžio 22 d., tačiau pareiškėjas skundą pateikė 2014 m. gegužės 26 d., todėl praleido vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Pareiškėjo teigimu, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jis yra 70 metų amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, turi rimtų sveikatos problemų, todėl dažnai negali išvykti iš namų. 2014 m. kovo 18 d. rašte Nr. 70-2-786 nebuvo tiesiogiai nurodyta administracinio akto apskundimo tvarka, terminai.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad rašto pabaigoje nurodoma, jog tik pats raštas gali būti skundžiamas, o pačiame administraciniame akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminai. Gavęs 2014 m. kovo 18 d. raštą Nr. 70-2-786 pareiškėjas kreipėsi net į kelis advokatus, kurių visų teigimu, galima tinkamai suformuluoti skundą ir nurodyti tinkamas šalis tik gavus patį administracinį aktą, nes 2014 m. kovo 18 d. rašte jokių duomenų nėra, išskyrus tai, kad ginčo teritorija suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1082.
Viešajame registre šis administracinis aktas nėra ir nebuvo įregistruotas. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs 2014 m. kovo 18 d. raštą Nr. 70-2-786, nebuvo pasyvus ir siekė gauti informaciją apie jame nurodytą ginčijamą administracinį aktą, buvo nuvykęs į Urbanistikos skyrių aiškintis žodžiu, tačiau jokia informacija jam nebuvo pateikta, todėl 2014 m. kovo 26 d. pareiškimais (el. paštu) buvo priverstas kreiptis dar kartą į Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyrių bei Seimo kontrolierių, 2014 m. balandžio 8 d. prašymu vėl į Kauno miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie ginčo žemės sklypo suformavimą bei išduoti ginčijamo 1996 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1082 kopijas, prašydamas paaiškinti, kodėl administracinis aktas nėra įregistruotas viešajame registre.
Atsakymą pareiškėjas gavo tik 2014 m. balandžio 26 d. ir tada kreipėsi pagalbos į advokatą. Pareiškėjas pažymėjo, kad terminas skundui paduoti praleistas nedaug.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjas gydymo įstaigos stacionare buvo gydomas tik nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 17 d., tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų teismas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi taip, jog neleistų jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo iškart po sužinojimo apie administracinį aktą, kuriuo galimai pažeidžiamos jo teisės. Aplinkybę, jog bloga pareiškėjo sveikatos būklė sutrukdė jam laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą, teismo vertinimu, paneigia ir tai, jog gavęs Kauno miesto savivaldybės 2014 m. kovo 18 d. raštą, pareiškėjas 2014 m. kovo 23 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 22 d. kreipėsi su prašymais į įvairias institucijas (Kauno miesto savivaldybės administraciją, Seimo kontrolierių, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybą). Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo pablogėjusi taip, jog neleistų jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo iškart po sužinojimo apie administracinį aktą, kuriuo galimai pažeidžiamos jo teisės.
Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis kreipėsi į įvairias institucijas, siekdamas gauti informaciją apie ginčijamą aktą, yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties pareiškėjo pasirinktu elgesio variantu, kadangi apie ginčijamą aktą pareiškėjas jau žinojo nuo atsakovo 2014 m. kovo 18 d. rašto gavimo.
Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad individualiame administraciniame akte nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo nustatyti apskundimo terminai, atskirais atvejais gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą, tačiau toks sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nėra absoliutus pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo netinkamas savo teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą realizavimas buvo nulemtas objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių. Teismas pažymėjo, jog suvokimas, kad administracinis aktas pažeidžia pareiškėjo teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas galėjo pats išsiaiškinti skundo padavimo tvarką ar kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą).
Teismas pažymėjo, kad pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą 2014 m. gegužės 26 d. ir Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis praleido skundo padavimo terminą, bet neprašė jo atnaujinti. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino pareiškėjui, jog jis turi teisę pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant su skundu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Tačiau pareiškėjas pakartotinį skundą ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą teismui pateikė tik 2014 m. rugsėjo 29 dieną. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas naudojasi kvalifikuota teisininko pagalba, todėl neaišku kokios priežastys jam sukliudė iš karto po Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties gavimo teikti teismui skundą ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino atnaujinimo priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui įstatymų nustatytu terminu pateikti skundą teismui, dėl to termino skundui paduoti neatnaujino (ABTĮ 34 str. 3 d.). Kadangi skundo padavimo teismui termino neatnaujino, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. atliktą Teritorijų planavimo dokumento įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre (registracijos unikalus kodas 002193007387) teismas laikė išvestiniu iš skundo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo panaikinti Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1082 1.2 punktą, nes tik panaikinus patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą galima panaikinti jo registraciją registre.
III. Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateikė dokumentus, jog yra 70-ties metų amžiaus, nuo 2010 metų serga sunkiomis ligomis, kurios, pareiškėjo teigimu, yra tokio pobūdžio, jog apriboja jo galimybes pačiam ar per įgaliotus asmenis kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Pareiškėjas paaiškina, kad jis nuo 2006 m. susirašinėjo su Kauno apskrities viršininko administracija, žemėtvarkos tarnyba, tačiau nei viena institucija jam nepranešė, jog administracinis aktas yra priimtas 1996 metais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-494/2014 ir svarbia aplinkybe laiko tai, kad jis nebuvo informuotas apie administracinio akto apskundimo tvarką ir terminus, pačiame akte jo skundimo tvarka nenumatyta. Pareiškėjas pažymi, kad su prašymu dėl termino atnaujinimo kreipėsi iš karto po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria jo atskirasis skundas buvo atmestas. Pareiškėjas nesutinka, kad jo reikalavimas panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. atliktą teritorijų planavimo dokumento įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre yra išvestinis reikalavimas. Pareiškėjas remiasi Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 721 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų 32, 35 punktais ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista dokumento įregistravimo tvarka ir terminai.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, pareiškėjas neįrodė, jog dėl sveikatos būklės turi mažas galimybes išvykti iš namų, todėl jo galimybės išsiaiškinti ir apginti savo teises yra ribotos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jo būklė nebuvo pablogėjusi taip, jog neleistų pačiam ar per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Atsakovo teigimu, administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas nelaikytinas objektyvia aplinkybe. Atsakovas pabrėžia, kad suvokimas, jog administracinis aktas pažeidžia pareiškėjo teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas jo padavimo terminas ir prašymas šį terminą atnaujinti nebuvo patenkintas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-800/2014 konstatuota, jog tai, kad pareiškėjas iš 2014 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės rašto negalėjo detaliai susipažinti su Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1082 (jo detalėmis) bei negavo paties Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1082, nereiškia, jog pareiškėjas apie tokio akto egzistavimą nuo atsakovo 2014 m. kovo 18 d. rašto gavimo nežinojo, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai terminą pareiškėjo skundui paduoti skaičiavo nuo 2014 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės rašto gavimo dienos, t. y. 2014 m. kovo 21 d., ir paskutinė diena pateikti teismui skundą buvo 2014 m. balandžio 22 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė 2014 m. gegužės 26 d., praleidęs vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje atliktu jo nurodomų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių vertinimu. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia pakankamai argumentų, patvirtinančių, kad jo nurodomos priežastys (amžius, teisinio išsilavinimo neturėjimas, sveikatos būklė, ginčijamo akto apskundimo tvarkos nenurodymas, siekimas gauti informaciją apie ginčijamą administracinį aktą, neilgas termino praleidimo laikas) galėtų būti pripažintos svarbiomis objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. atliktą teritorijų planavimo dokumento įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre yra išvestinis iš skundo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo panaikinti Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1082 1.2 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-800/2014 konstatuota, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. atliktą teritorijų planavimo dokumento įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre yra išvestinis iš skundo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo panaikinti Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1082 1.2 punktą, nes tik panaikinus patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą galima panaikinti jo registraciją registre, todėl registravimo faktas būtent siejamas su registro objektu (teritorijų planavimo dokumentu) ir jo teisėtumu. Taigi šiuo atveju tik panaikinus Kauno miesto valdybos 1996 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1082 (ar jo 1.2 punktą), būtų galima panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. atliktą teritorijų planavimo dokumento įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre. Kadangi pareiškėjas nenurodė pakankamai svarbių ir objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti jo skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo skundo reikalavimus atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog dėl termino atnaujinimo jis kreipėsi iš karto po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, neturi reikšmės sprendžiant prašymo dėl termino atnaujinimo klausimą.
Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo. Remiantis nurodytais motyvais, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas