A-438-430-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-430/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01096-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 996,82 Lt žalą, patirtą dėl tarnybinės uniformos neišdavimo laiku, laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad atlieka tarnybą Lukiškių TI-K ir laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys, taigi turima tarnybinė uniforma nebebuvo tinkama dėvėti. Jam kreipusis į Lukiškių TI-K, nebuvo išduotos nei trūkstamos tarnybinės uniformos dalys, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokama piniginė kompensacija. Nors Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos jau nuo 2003 metų, todėl Lukiškių TI-K nurodyta priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis.

Pabrėžė, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacijos vietoj jos išmokėjimas, yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, todėl, pareiškėjo teigimu, už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis jam turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę.

Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje nešiodavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, pirštines, šalikus. Pažymėjo, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos, todėl patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais.

Pareiškėjo nuomone, patirta žala, pasireiškusi nuostoliais dėl būtinybės tarnyboje dėvėti savo lėšomis įsigytas aprangos dalis, yra lygi kompensacijai už neišduotas uniformos dalis. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam buvo neišduotos 7 vasarinės kepurės, 1 žieminė kepurė, 1 vasarinė striukė, 3 švarkai, 3 kelnės, 2 pusvilnoniai megztiniai, 6 vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, 4 vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis, 8 kaklaraiščiai, 7 poros batelių, 3 poros žieminių batų, 2 poros demisezoninių batų, 2 poros odinių pirštinių, 1 kelnių odinis diržas, 1 megztos pirštinės.

Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 24–26) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2003–2011 metais pareiškėjas nesivadovavo nustatyta tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos išmokėjimo, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pareiškėjui kreipusis į Lukiškių TI-K, jam buvo pateikta prašoma informacija ir nurodyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kurį pareiškėjas nurodė savo prašyme. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. I ketv. Lukiškių TI-K išdavė pareiškėjui naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti patirtą žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bei į tai, kad skundas teismui pateiktas 2013 m. balandžio 4 d., prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 26 d. sprendimu (b. l. 51–54) pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 996,82 Lt turtinės žalos.

Pažymėjo, kad teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, Lukiškių TI-K tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde nurodė, kad į Lukiškių TI-K su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo vietoje neišduotų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nesikreipė.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas gali priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių, ištirtais įrodymais. Taip pat pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas.

Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas. Taigi pripažintina, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių neišdavimas laiku, atlyginimą, t. y., kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, o kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus nustatant patirtų nuostolių dėl uniformos dalių neišdavimo dydį. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003‑2011 m. laikotarpiu Nr. 24-1004, pareiškėjui buvo neišduota uniformos dalių už 4 392,34 Lt, todėl 30 proc. nuo šios sumos sudaro 1 317,70 Lt.

Tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti 996,82 Lt turtinės žalos. Nors apskaičiavus pareiškėjui priteistinos žalos sumą pastaroji yra didesnė nei pareiškėjo prašoma, tačiau teismas, neperžengdamas pareiškėjo skundo reikalavimo ribų, iš atsakovo jam priteisė 996,82 Lt ir išaiškino teisę teikti naują skundą dėl likusios nepriteistos turtinės žalos atlyginimo.

Dėl Lukiškių TI-K prašymo pareiškėjo reikalavimui taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą pažymėjo, kad šiuo atveju minėtos nuostatos netaikytinos, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas žalą patyrė dėl Lukiškių TI-K neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 ir 6.271 straipsniai), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tačiau pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalies nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino.

III. Lukiškių TI-K, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58–60), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pažymi, kad Tvarkos 2 ir 3 punktuose reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos: Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Minėto žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2003–2011 m. pareiškėjas nesivadovavo prieš tai paminėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2011 m. jam neišduotų uniformos dalių, Lukiškių TI-K, vadovaudamasis DK 27 straipsnio nuostatomis, prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas atsiliepimu į Lukiškių TI-K apeliacinį skundą (b. l. 64–65) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu jam buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 996,82 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu iš esmės neginčija savo pareigos išduoti pareigūnams tarnybinės uniformos dalis, taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis, tačiau Lukiškių TI-K mano, jog pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę žalą turėjo būti pritaikytas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, nes tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1838/2013).

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad taisydamas tarnybinę uniformą, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, ar tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K argumentai, jog pareiškėjas prašo priteisti jam kompensaciją pagal Tvarkos 1 punktą už tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m. balandžio 25 d.–2012 m. gegužės 11 d.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, jis nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jam bus išduotos. Dėl to pareiškėjas patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2003 m. išduotinų uniformos sudedamųjų dalių vertė pagal Lukiškių TI-K išduotos 2012 m. balandžio 12 d. pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Nr. 24-1004 duomenis yra 4 392,34 Lt (b. l. 12), o pareiškėjas prašo priteisti 996,82 Lt dydžio kompensaciją (b. l. 9; atitinkamai tarnybinės uniformos dalių vertė būtų 3 322,73 Lt), todėl pareiškėjui pagrįstai buvo priteista visa jo prašoma 996,82 Lt suma žalos atlyginimui.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko tinkamą pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 punktą). Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K byloje neįrodinėjo, jog toks pareiškėjo patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimas yra nepagrįstas, neatitinka protingumo ar proporcingumo principų, taip pat neginčijo pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų.

Teisėjų kolegija atmeta ir Lukiškių TI-K apeliacinio skundo argumentus dėl 3 metų ieškinio senaties termino taikymo kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas tiesioginius nuostolius (išlaidas įsigyjant drabužius dėvėti darbe arba taisant uniformą; CK 6.249 straipsnio 1 dalis) patyrė dėl Lukiškių TI-K neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 straipsnis), todėl pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552‑1838/2013).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui žalos atlyginimą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės. Tačiau nagrinėjamas administracinis ginčas (atsakovo įpareigojimas atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę žalą) ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. DK 248 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo.

Įvertinus prieš tai išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose Lukiškių TI-K netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Lukiškių TI-K, o ne Lietuvos valstybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, o pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš Lukiškių TI-K.

Darydama tokį pakeitimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lukiškių TI-K proceso šalies (trečiojo suinteresuoto asmens) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje (o taip pat ir atstovavo atsakovą Lietuvos valstybę), todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ 142 straipsnio taikymo prasme. Minėta išvada darytina atsižvelgiant ir į proceso ekonomiškumo principą bei į tai, kad Lukiškių TI-K jau įgyvendino savo teisę į apeliaciją. Be to, pažymėtina, jog iš esmės analogiškos praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1431903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑1652/2013, kt.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Lukiškių TI-K apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą priteisiant iš Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui V. D. (V. D.) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 996,82 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt šešis litus 82 ct) turtinės žalos atlyginimą“.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas