AS-662-651-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-651/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00041-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2013 m. liepos 1 d. sprendimu nusprendė nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno AVPK 2013 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 20-S-29, kuriuo atsisakyta išleisti pareiškėją pačiam prašant į pensiją, o kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl pareiškėjo V. N. skundo reikalavimo panaikinti Kauno AVPK 2013 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 20-S-29 nutraukta, palikti nepakeistą, kitą teismo sprendimo dalį panaikinti, įpareigoti atsakovą Kauno AVPK išspręsti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

2014 m. kovo 24 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas V. N. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje administracinėje byloje.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad 2014 m. kovo 24 d. teismas išsiuntė užklausą Kauno AVPK dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties įvykdymo. 2014 m. kovo 31 d. teisme buvo gautas iš Kauno AVPK Personalo skyriaus atsakymas į teismo 2014 m. kovo 24 d. raštą. Kauno AVPK Personalo skyrius 2014 m. kovo 31 d. pranešime Nr. 20-1-S-254 nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 yra įvykdyta – priimtas sprendimas netenkinti V. N. 2012 m. gruodžio 20 d. prašymo atleisti jį iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Pareiškėjui V. N. 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 20-S-718 buvo išsiųstas atsakymas į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą. Atsižvelgus į bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, įvertinta, jog atsakovas išsprendė pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas įvertino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 yra įvykdyta, todėl prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintas.

II. Pareiškėjas V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Atskirajame skunde išdėsto, jog 2014 m. kovo 7 d. Kauno AVPK priėmė sprendimą Nr. 20-S-718, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 puntu, pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. pateikto prašymo dėl atleidimo netenkino. Priimtame sprendime nurodė, kad pareiškėjui apskundus gautą atsakymą teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi įpareigojo Kauno AVPK išspęsti V. N. 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Kauno AVPK minėtoje nutartyje nurodytų įpareigojimų neįvykdė, priimtame sprendime nurodė analogiškus motyvus, kaip ir 2013 m. sausio 4 d. sprendime Nr. 20-S-29, neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytus motyvus, kurioje teismas pasisakė, jog susiklosčius situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą, tačiau esant situacijai, kai paminėtas 14 dienų terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktą nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir įstatymą įgyvendinančio teisės akto – Taisyklių – nagrinėjamo ginčo atsiradimo metu galiojusi specialioji (aptariamai situacijai išspręsti skirta) norma – 35 punktas (2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 redakcija), pagal kurį, atsiradus Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktuose numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti per Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Taigi, kaip matyti iš 2014 m. kovo 7 d. Kauno AVPK priimto sprendimo Nr. 20-S-718, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi nurodytas įpareigojimas, t. y. pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. pateiktas prašymas išleisti jį į pensiją neišnagrinėtas iš esmės, todėl laikytina, kad teismo įpareigojimas neįvykdytas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 įpareigojo atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išspręsti pareiškėjo V. N. 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Iš minėtos nutarties matyti, jog teismas akcentavo, kad susiklosčius situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą, o esant situacijai, kai paminėtas 14 dienų terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktą nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros. Įvertinus tai, kas išdėstyta ir byloje susiklosčiusią situaciją, t. y. tai, jog atsakovas pareiškėjo prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu atsisakė spręsti, kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir išspręstas drausminės atsakomybės klausimas, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 iš esmės išdėstė įpareigojimą atsakovui išspręsti pareiškėjo V. N. 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir atleisti pareiškėją pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui (ABTĮ 97 str. 1 d.). Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str. 2 d.). Sistemiškai išanalizavęs minėtas nuostatas, ir atsižvelgęs į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą, antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nustatė, jog Kauno AVPK 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 20-S-718 (b. l. 127-128) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 buvo įvykdyta – priimtas sprendimas netenkinti V. N. 2012 m. gruodžio 20 d. prašymo atleisti jį iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovą išspręsti pareiškėjo V. N. 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą ir iš esmės išdėstė įpareigojimą atsakovui atleisti pareiškėją pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertinto, kad atsakovas 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 20-S-718 atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą tokiu būdu įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-287/2014. Kaip matyti iš Kauno AVPK 2014 m. kovo 7 d. rašto Nr. 20-S-718, atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 ir atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, pateikė iš esmės tokius pat motyvus, kaip ir Kauno AVPK 2013 m. sausio 4 d. sprendime Nr. 20-S-29, tačiau visiškai neatsižvelgė ir neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 išdėstytų motyvų. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo nustatymu, jog atsakymas į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. prašymą faktiškai buvo pateiktas, tačiau tokios pirmosios instancijos teismo išvados negalima laikyti motyvuota ir pagrįsta bei priimta visapusiškai ir objektyviai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad principo, jog teisingumą vykdo tik teismas vienas aspektų yra tai, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Būtent motyvuoti teismų sprendimai visuomenei padeda suvokti, kokias vertybes ir kokiu mastu gina teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra nepagrįsta, todėl ji naikintina ir pareiškėjo V. N. prašymas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. N. prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius