AS-656-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-656-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02626-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Konstenerga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. T., V. P. T., A. T., P. V., uždarajai akcinei bendrovei „Konstenerga“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą (III t., b. l. 111–113) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. spalio 6 d. potvarkio Nr. TT-2 galiojimą (I t., b. l. 22).

Paaiškino, kad teisminis bylos nagrinėjimas atidėtas dėl taikos sutarties sudarymo. Tačiau, prasidėjus deryboms, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Konstenerga“ pateikė prašymą išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas ir prieštarauja ginčo išsprendimo taikiu būdu tikslams.

Pažymėjo, kad detaliojo plano organizatoriai skundžiamu potvarkiu, kuriuo patvirtintas detalusis planas, suplanuotame žemės sklype ketina pradėti ypatingo pastato projektavimą, kurio metu būtų atliekami į šio plano realizavimą nukreipti veiksmai – sudaromos projektavimo sąlygos, tyrimų rangos sutartys, gaunamas statybos leidimas ir t. t. Todėl, panaikinus potvarkį, pasunkėtų tokio teismo sprendimo įvykdymas, atsakovui galimai tektų prievolė atlyginti visas su projektavimo bei statybos darbais susijusias išlaidas, o tai iš esmės reikštų nuostolius valstybei. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra ypač jautrioje tiek aplinkosauginiu, tiek urbanistiniu požiūriu teritorijoje, todėl detaliojo plano sprendinių realizavimas sudarytų prielaidas negrįžtamai pakeisti ginčo teritoriją į intensyviai urbanizuotą, ypač neigiamai pakeisiančią šiuo metu nepaliestą kraštovaizdį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi (III t., b. l. 121–122) pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011 ir kt.). Be to, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgta į proporcingumo principą, kurio taikymas reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008). Tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų negalimas dėl proporcingumo principo ar interesų pusiausvyros pažeidimo, nepakanka vien tik nustatyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė sukelia neigiamus padarinius atitinkamam asmeniui, bet turi būti įvertinamas ir tokių padarinių mastas ir pobūdis, jų reikšmingumas ir sunkumas, palyginti su tais neigiamais padariniais, kurie galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos (2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011, 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-217/2008).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina įvertinti, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami.

Iš byloje esančių įrodymų bei teismui pateiktame skunde formuluojamų reikalavimų nustatė, kad ginčas keliamas dėl Inspekcijos 2011 m. lapkričio 6 d. potvarkio Nr. TT-2, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Teisminis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl proceso šalių išreikšto prašymo suteikti galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai (III t., b. l. 100). Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Konstenerga“ 2015 m. sausio 29 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, taikytinus ginčo žemės sklype projektuojamo ypatingojo statinio projektavimui ir statybai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad detaliojo planavimo organizatoriai ginčo žemės sklype siekia vykdyti numatyto statyti pastato projektavimo darbus nelaukdami teisminio ginčo išnagrinėjimo. Konstatavo, jog įvykdžius projektavimo darbus, ginčo žemės sklype galimai bus vykdomi ir statybos darbai. Panaikinus ginčijamą Inspekcijos 2011 m. spalio 6 d. potvarkį, Lietuvos valstybei galimai kiltų prievolė atlyginti trečiųjų asmenų patirtas išlaidas. Taip pat, ginčijamu potvarkiu patvirtintu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas, yra ypač jautrioje tiek gamtosauginiu, tiek urbanistiniu požiūriu teritorijoje.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegiją padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga išlaikyti esamą padėtį (status quo), iki bus išnagrinėtas šis ginčas, o pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas būtų proporcingas siekiamam tikslui – išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su detaliojo planavimo organizatoriaus patirtų nuostolių atlyginimu, viešojo intereso apsaugos užtikrinimu.

II. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Konstenerga“ atskiruoju skundu (III t., b. l. 126–128) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė proporcinga siekiamam tikslui – išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su detaliojo planavimo organizatoriaus patirtų nuostolių atlyginimu, viešojo intereso apsaugos užtikrinimu, tačiau šios teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus bylos aplinkybes.

Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Inspekcijos 2011 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. TT-2, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kartu su prašymu teismui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 17.9.-949. Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino UAB „Konstenerga“ prašymą ir iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo išreikalavo bylą Nr. 2-12186-639/2012, kurioje ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 17.9.-949, ši byla yra prijungta prie nagrinėjamos administracinės bylos.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarime Nr. 17.9.-949 nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės netinkamas pareigų vykdymas, t. y. nepilnos apimties teritorijų planavimo dokumentų paskelbimas (dalies bendrojo plano sprendinių savivaldybės interneto tinklalapyje) negali būti laikomas pagrįstu pagrindu laikyti nepaskelbtą teritorijų planavimo dokumento dalį negaliojančia, kadangi teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas pilna apimtimi. Teigia, kad ginčą dėl nepaskelbtos bendrojo plano dalies sąlygojo pačios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos netinkamas pareigų atlikimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo įspėjusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę nedaryti teisės pažeidimų vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje numatytus įgaliojimus ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 11 straipsnio 11 dalyje numatytą reglamentavimą, bei užtikrinti, kad Ryšių su visuomene skyrius paskelbtų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius pilnoje apimtyje.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-512-162/2013, be kita ko, nusprendė pripažinti kad Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110, tekstinių sprendinių 2.6.3 punkto dalyje, kuria daroma nuoroda į kraštovaizdžio koncepciją bendrojo plano ketvirtame tome, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. kovo 1 d.) 2 straipsnio 36 daliai, 9 straipsnio 1 daliai, 15 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes dalis bendrojo plano sprendinių yra nepaskelbta, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė, kad atsakovei galimai tektų pareiga atlyginti projektavimo rangos išlaidas dėl neteisėtai patvirtinto detaliojo plano, o tai iš esmės reikštų nuostolius valstybei, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas reikštų ir galimų nuostolių valstybei užkardymą, taigi ir viešojo intereso apsaugą, tačiau tokios išvados daromos netinkamai vertinant bylos aplinkybes.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimo reikalavimas užtikrinti, kad Ryšių su visuomene skyrius paskelbtų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius pilnoje apimtyje nebuvo įvykdytas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu dalis Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, todėl neigiamos pasekmės dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme ginčijamo detaliojo plano panaikinimo gali kilti ir Klaipėdos miesto savivaldybei bei Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarime nurodytiems asmenims, o ne tik atsakovui ir valstybei.

Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama apsaugoti ne viešuosius interesus, tačiau prisidengiant viešuoju interesu tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimo nevykdžiusių asmenų interesus išvengti galimų nuostolių atlyginimo, todėl taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia interesų pusiausvyros principą, ir pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Paaiškina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110, galiojimu, nurodoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis pati pareiškėja siekia pridengti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimo nevykdžiusių asmenų interesus išvengti galimų nuostolių atlyginimo.

Inspekcijos nuomone, atskirajame skunde pateikti motyvai nepaneigia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties motyvų dėl galimų nuostolių atsiradimo nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bendrąja prasme, taip pat motyvų dėl iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimo, todėl manytina, kad atskiruoju skundu iš esmės nepaneigtas ginčijamos nutarties pagrįstumas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi susiformavusia teismų praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

Pažymi, kad šiuo metu administracinės bylos dalyviai aktyviai siekia pasirašyti taikos sutartį, tokią sutartį patvirtinus reikalavimo užtikrinimo priemonės galiojimas pasibaigtų ir iš esmės taptų nebeaktualus.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Konstenerga“ neįrodinėja, kad taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neproporcingos ar perteklinės, o iš esmės remiasi tik vienu motyvu – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. atsisakymu ginti viešąjį interesą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimu, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė J. S. įspėta nedaryti teisės pažeidimų, bei civilinės bylos Nr. 2-12186-639/2012, kurioje ginčijamas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimas, medžiaga.

Paaiškina, kad prokuratūros nutarimai buvo priimti iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuriais Klaipėdos miesto bendrojo plano bei Aukštybinių pastatų išdėstymo schemos atskiri sprendiniai panaikinti kaip neteisėti, todėl prokuratūros nuomonė apie bendrojo plano sprendinių netinkamą paskelbimą neteko aktualumo kaip neatitinkanti teismų nustatytų aplinkybių. Paskutiniajame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-12186-639/2012 posėdžio metu prokuratūros atstovė prokurorė patvirtino, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui panaikinus ginčijamas Klaipėdos miesto bendrojo plano nuostatas, 2011 m. gruodžio 27 d. prokuratūros nutarimas turės būti panaikintas ir ginčo dėl to iš esmės nebus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Konstenerga“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė ginčijamo Inspekcijos 2011 m. spalio 6 d. potvarkio Nr. TT-2 galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Bylos medžiaga patvirtina ir šalys neginčija, jog iš esmės pareiškėjas siekia panaikinti atsakovo 2011 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. TT-2, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Teismas atidėjo posėdį suteikiant šalims galimybę sudaryti taikos sutartį, prasidėjo derybos dėl taikos sutarties sudarymo (III t., b. l. 100). Derybų metu pareiškėjas gavo prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, taikytinus ginčo žemės sklype projektuojamo ypatingojo statinio projektavimui ir statybai (III t., b. l. 114–116). Taigi, šiuo prašymu yra siekiama pradėti pastato projektavimo procesą.

Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą šioje byloje grindžia tuo, jog detaliojo plano organizatoriai skundžiamu potvarkiu, kuriuo patvirtintas detalusis planas, suplanuotame žemės sklype ketina pradėti ypatingo pastato projektavimą, kurio metu būtų atliekami į šio plano realizavimą nukreipti veiksmai – sudaromos projektavimo sąlygos, tyrimų rangos sutartys, gaunamas statybos leidimas ir t. t. Todėl, panaikinus potvarkį, pasunkėtų tokio teismo sprendimo įvykdymas, atsakovui galimai tektų prievolė atlyginti visas su projektavimo bei statybos darbais susijusias išlaidas, o tai iš esmės reikštų nuostolius valstybei. Pažymėjo, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra ypač jautrioje tiek aplinkosauginiu, tiek urbanistiniu požiūriu teritorijoje, todėl detaliojo plano sprendinių realizavimas sudarytų prielaidas negrįžtamai pakeisti ginčo teritoriją į intensyviai urbanizuotą, ypač neigiamai pakeisiančią šiuo metu nepaliestą kraštovaizdį.

Akcentuotina, jog pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir užsitęsus bylinėjimuisi statytojui gali būti išduotas statybos leidimas, atveriantis kelią statybos darbams, kurių atgręžimas ne tik daug sudėtingesnis, bet ir ne visada įmanomas pilna apimtimi, grindžia į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Kaip nurodo pats pareiškėjas skundžiamo detaliojo plano organizatoriai ketina pradėti ypatingo pastato projektavimą, kurio metu būtų atliekami į skundžiamo detaliojo plano realizavimą nukreipti veiksmai – sudaromos projektavimo rangos, tyrimų rangos sutartys, gaunamas statybos leidimas ir kt. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas tik pareiškėjo prielaida, jog gali būti atlikti realūs statybos darbai iki ginčo išsprendimo iš esmės pabaigos. Jokių duomenų, patvirtinančių šį pareiškėjo teiginį, byloje kol kas nėra pateikta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų, t. y. statybos darbų bei busimų nuostolių atlyginimo. Todėl darytina išvada, jog taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra jokio teisinio pagrindo.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-922/201, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Konstenerga” atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Konstenerga“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė