A-502-932-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-932/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01704-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D.-A., M. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D.-A., M. D. ir A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. D.-A., M. D. ir A. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2142 „Dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos išnagrinėti vienkartinių ir periodinių socialinio draudimo išmokų mokėjimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. gruodžio 20 d., kurio metu žuvo A. D., klausimą ir priimti atitinkamus sprendimus.

Skunde (b. l. 1–5) pareiškėjai paaiškino, kad atsakovas Sprendimu atsisakė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Įstatymas) S. D. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama skirti jai ir dviem nepilnamečiam vaikams vienkartines ir periodines draudimo išmokas apdraustajam A.

D. mirus. VSDFV Vilniaus skyrius šių reikalavimų netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-977-815/2010 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6-15-1497, 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimus Nr. 6-18-3020, 6-18-3021, 6-18-3022, 6-18-3023, 6-18-3024, 6-18-3025 ir VSDFV 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7837, ir klausimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu bei socialinio draudimo išmokų perdavė VSDFV Vilniaus skyriui išnagrinėti iš naujo. 2013 m. sausio 28 d. raštu pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama kiek įmanoma greičiau spręsti dėl išmokų skyrimo.

VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. vasario 11 d. raštu Nr. (9.24)3-17553 ją informavo, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos ambasadą Gruzijoje su prašymu tarpininkauti gaunant informaciją iš Gruzijos finansų ministerijos ar Tbilisio teisėsaugos institucijų ir tik gavęs papildomų duomenų galės priimti sprendimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu / nedraudiminiu įvykiu. Pareiškėja pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos, t. y. daugiau nei tris mėnesius, jokie veiksmai, susiję su ginčo išmokų skyrimu, VSDFV Vilniaus skyriuje nebuvo atliekami.

VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Gruzijoje tik po to, kai gavo jos 2013 m. sausio 28 d. raštą. Pareiškėja padavė skundą atsakovui, prašydama įpareigoti teritorinį skyrių per 20 darbo dienų terminą išnagrinėti vienkartinių ir periodinių socialinio draudimo išmokų mokėjimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe klausimą ir priimti atitinkamus sprendimus. Atsakovas atmetė pareiškėjos skundą, formaliai nurodydamas, kad reikalinga papildoma informacija iš Gruzijos sprendimui priimti. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – ir Nuostatai), 31 punktą, dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu turi būti priimtas VSDFV teritorinio padalinio direktoriaus (pavaduotojo) sprendimas.

Šiuo atveju toks sprendimas nepriimamas daugiau nei ketveri metai. Nuostatų 100 punktas numato 20 darbo dienų nuo paskutinių dokumentų gavimo dienos terminą sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe priimti.

Atsakovas VSDFV su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 100–104) paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendime nurodė, jog byla grąžintina atsakovui iš naujo ištirti, nustatant, ar A. D. nelaimingo atsitikimo metu grįžo iš darbo ar ne, ir tam būtina gauti papildomą informaciją iš Gruzijos finansų ministerijos. VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva Lietuvos Respublikos ambasada Gruzijos Respublikoje Gruzijos užsienio reikalų ministerijai 2013 m. vasario 19 d. išsiuntė notą Nr. 38.5.1.7-SN38-11 ir 2013 m. vasario 25 d. notą Nr. 38.5.1.7-SN38-14, kuriose užklausos suformuluotos tiksliai pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus klausimus dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio A. D., aplinkybių patikslinimo. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudiminiu / nedraudiminiu galės priimti tik gavęs atsakymą iš Gruzijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos. Toks sprendimas bus priimtas nedelsiant, per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prieštaravo pareiškėjų skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 63–66) paaiškino, kad teismas, grąžindamas klausimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu VSDFV Vilniaus skyriui nagrinėti iš naujo, nurodė kreiptis dėl papildomų dokumentų. Todėl atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudiminiu / nedraudiminiu galės priimti tik gavęs iš Gruzijos kompetentingų institucijų prašytą informaciją, o įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą įvykį pripažinti draudiminiu / nedraudiminiu jos negavus nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjų S. D.-A., M. D. ir A. D. skundą atmetė (b. l. 152–157).

Teismas, įvertinęs VSDFV Vilniaus skyriaus susirašinėjimą su Gruzijos valstybės institucijomis per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio, padarė išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius ėmėsi būtiniausių veiksmų tam, kad iš Gruzijos institucijų gautų informaciją, kurią jį įpareigojo surinkti Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-977-815/2010, t. y. siekiant nustatyti, ar A. D. nelaimingo atsitikimo metu buvo pakeliui iš darbo ar ne. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir nesulaukęs atsakymų iš Gruzijos institucijų minėtu klausimu, neturėjo pagrindo spręsti, ar įvykis draudiminis.

III. Pareiškėjai S. D.-A., M. D. ir A. D. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 166–170) grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėjai nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas VSDFV atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 176–178).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 7 d. raštu Nr. (1.14)3-2128 informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 6-15-2298 A. D. 2008 m. gruodžio 20 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimais Nr. 6-18-6097, 6-18-6098, 6-18-6099, 6-18-6100, 6-18-6101 ir 6-18-6106 nuspręsta pareiškėjams neskirti vienkartinių ir periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taigi asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, kuris yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Paduodamas skundą teismui dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pareiškėjas pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį. Todėl jam kyla pareiga tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato tikimasi, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Pažymėtina, jog asmuo, reikšdamas reikalavimus administracinėje byloje, turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pasikeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Tikrinamu atveju ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus vilkinimo priimti sprendimus dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu įvykiu ir išmokų nukentėjusiesiems skyrimo bei mokėjimo. Iš pareiškėjų skunde suformuluotų prašymų matyti, jog savo pažeistų teisių (teisėtų interesų) apgynimą ir teisingumo atkūrimą jie konkrečiai siejo su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi VSDFV teritoriniams skyriams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų realizavimu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo priimtas S. D.-A., M. D. ir A. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo, o 2014 m. sausio 7 d. raštu Nr. (1.14)3-2128 trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui šiuos įrodymus: 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 6-15-2298, kuriuo A. D. 2008 m. gruodžio 20 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 6-18-6097, kuriuo atsisakyta S. D.-A. skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam A.

D. mirus, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 6-18-6098, kuriuo atsisakyta A. D. skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam A. D. mirus, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 6-18-6099, kuriuo atsisakyta M. D. skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam A. D. mirus, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 6-18-6100, kuriuo atsisakyta A. D. skirti periodinę draudimo išmoką apdraustajam A. D. mirus, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 6-18-6101, kuriuo atsisakyta M. D. skirti periodinę draudimo išmoką apdraustajam A. D. mirus, ir 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 6-18-6106, kuriuo atsisakyta S. D.-A. skirti periodinę draudimo išmoką apdraustajam A.

D. mirus. Taigi atsižvelgdama į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus po to, kai pareiškėjai nustatyta tvarka kreipėsi į administracinį teismą (2013 m. gegužės 23 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos ginčo dalyko įpareigoti centrinį administravimo subjektą – VSDFV – savo įsteigtai teritorinei įstaigai (VSDFV Vilniaus skyriui) duoti privalomą nurodymą dėl socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo (tokį reikalavimą S. D.-A. kėlė 2013 m. vasario 25 d. skunde, adresuotame atsakovui), nebeliko, o kartu išnyko ir pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. aiškiai identifikuojamas interesas apginti objektyviai egzistuojančią, bet ne tariamą, subjektinę teisę.

Kadangi skundžiamo VSDFV 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2142 neigiamas poveikis tarp administracinės bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra pasibaigęs, konstatuotina, jog atsakovo įpareigojimas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus tapo nepagrįstu ir objektyviai neįgyvendinamu, o skundo nagrinėjimas tik dėl formalaus minėto administracinio akto panaikinimo, kas reikštų tam tikrų faktų pripažinimą, nebūtų suderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz.: administracinės bylos Nr. A442-1669/2008, A822-3039/2012, A858-610/2013), todėl faktinėms bylos aplinkybėms iš esmės pasikeitus S. D.-A., M. D. ir A. D. apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų S. D.-A., M. D. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė