A-2361-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2361-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01071-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nutarimo bei sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 62-153 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 2S-978 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami Nutarimas ir Sprendimas yra biurokratiški, formalūs, neteisėti ir nepagrįsti. Paaiškino, jog 2013 m. vasario 15 d., apie 06.00 val., gyvenamojoje kameroje, užsiklojęs antklode, žiūrėjo televizorių ir laukė, kada bus perjungtas apšvietimas ir jis galės atsikelti bei pasikloti lovą. Netrukus, apie 06.05 val., į kamerą įėjo jo atžvilgiu priešiškai nusistatę prižiūrėtojai, kurie jį nufotografavo ir liepė parašyti pasiaiškinimą dėl to, kad dienotvarkėje numatytu ne miego laiku, nepaklojęs lovos, jis miega. Pareiškėjas teigė, jog tokie prižiūrėtojų veiksmai yra neteisėti, nes jie piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi: prižiūrėtojai jam nereiškė jokių reikalavimų atsikelti ir pasikloti lovą, kadangi tuo metu, kai jie įėjo į kamerą ir fotografavo, dar nebuvo kėlimosi metas ir visi miegojo. Tvirtino, kad prižiūrėtojai savo tarnybiniuose pranešimuose pateikė neteisingą informaciją, nes jis jau buvo atsikėlęs, apsirengęs ir žiūrėjo televizorių, todėl jokio pažeidimo nepadarė. Taip pat pažymėjo, kad dėl šio incidento kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas, o jo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui. Šį nutarimą apskundė Departamento direktoriui, tačiau sprendimą dėl jo skundo priėmė Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus viršininkas. Pareiškėjo įsitikinimu, vien dėl to minėtas Departamento sprendimas yra neteisėtas.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas atvykimo į Lukiškių TI-K dieną, t. y. 2010 m. gegužės 10 d., buvo pasirašytinai supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais bei įspėtas dėl atsakomybės už minėtų teisės aktų pažeidimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 15 d., apie 07.00 val., būdamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė nustatytos dienotvarkės reikalavimų ir miegojo po antklode, į posto prižiūrėtojo reikalavimus atsikelti ir pasikloti lovą nereagavo, taip pažeisdamas SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 ir 2.7 punktus, t. y. pareiškėjas padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjas jau anksčiau buvo baustas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K direktorius, vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir fotonuotrauka, atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą rašytinį pasiaiškinimą ir, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė padarytam pažeidimui adekvačią, teisėtą ir pagrįstą nuobaudą. Be to, akcentavo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 49–52) pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, nesurinko visų galimų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b. l. 69–72) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (b. l. 95–98) pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. gegužės 10 d. buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, SVĮ, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos patvirtinimo“, Suimtųjų elgesio taisyklių, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymo „Dėl materialinių ir energetinių resursų tausojimo Lukiškių TI-K“ pagrindinėmis nuostatomis ir dienotvarkės reikalavimais, taip pat buvo perspėtas, kad už minėtų teisės aktų, vidaus tvarkos ir dienotvarkės reikalavimų pažeidimą bei suimtiesiems draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų saugojimą bei naudojimą gali būti nubaustas drausmine tvarka.

Be to, jis įsipareigojo saugoti ir tausoti valstybinį turtą, pareikalavus laiku jį grąžinti (2012 m. gegužės 10 d. įsipareigojimas Nr. 172-441). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad suimtasis apie 7 val. ryto miegojo ir į reikalavimą pakloti lovą nereagavo. Atsakydamas į teismo klausimus, patvirtino, kad tarnybinį pranešimą surašė tą pačią dieną, kad pažeidimo laikas buvo apie 7 val. ryto, kad šviesa kameroje iš naktinės į dieninę perjungiama 6 val. ryto, kad pažeidimą fiksavo būtent jis. Liudytojas R.

V. (R. V.) parodė, kad tarnybiniame pranešime nurodytas pažeidimo laikas yra tikslus. Pažymėjo, kad tarnybinį pranešimą pildė posto vyresnysis ir korpuso vyresnysis. Atsakydamas į teismo klausimus, pabrėžė, kad nuotrauką darė jis, o pažeidimą nustatė prižiūrėtojas. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Vyresniojo R. V. 2013 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime ir vyr. prižiūrėtojo G. K. 2013 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 7.00 val., kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtasis V.

K. miegojo po antklode, į reikalavimus pakloti lovą nereagavo, savo veiksmais pažeisdamas SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, Elgesio taisyklių 2.1 punktą ir 2.7 punktą; spec. priemonės panaudotos nebuvo. Pareiškėjas 2013 m. vasario 15 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. vasario 15 d. ryte į gyvenamąją kamerą patekęs korpuso vyresnysis su savo pavaldiniu keletą kartų jį nufotografavo gulintį lovoje, tačiau nieko daugiau nepaaiškino. Pažymėjo, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini), tai esamu momentu jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl bet koks jo nubaudimas yra neteisėtas.

Lukiškių TI-K direktorius 2013 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą Nr. 62-153 „Dėl suimtojo nubaudimo“, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas, 2013 m. vasario 15 d. būdamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), miegojo po antklode, į posto prižiūrėtojo reikalavimus atsikelti ir pasikloti lovą nereagavo. Tokiais savo veiksmais pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Elgesio taisyklių 2.1 punktą (griežtai laikytis dienotvarkės, patvirtintos įstaigos direktoriaus) ir 2.7 punktą (dienotvarkėje numatytu ne miego laiku pasikloti lovą) reikalavimus.

Minėtu nutarimu nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą – teisės vieną mėnesį pirkti maisto produktus atėmimą. Nesutikdamas su skirta nuobauda, pareiškėjas su 2013 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti neteisėtai paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad 2013 m. vasario 15 d. apie 6 val. jis buvo nufotografuotas gulintis lovoje ir apsiklojęs antklode. Nuotraukoje aiškiai matyti, kad tuo metu degė naktinis apšvietimas, kuris perjungiamas į dieninį apšvietimą dienotvarkėje nustatytu atsikelti metu. Tai užfiksuota ir poste esančios vaizdo kameros įraše. Jokio reikalavimo atsikelti jam nebuvo pareikšta, o tarnybiniuose pranešimuose pateikti teiginiai neatitinka tikrovės. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. vasario 27 d. skundą dėl Lukiškių TI-K administracijos paskirtos nuobaudos, 2013 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-978, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 7.00 val., kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas miegojo po antklode, į pareigūno reikalavimus atsikelti ir pasikloti lovą nereagavo, todėl konstatavo, kad tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Elgesio taisyklių 2.1 ir 2.7 punktus ir kad Lukiškių TI-K direktorius nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui – skyrė pagrįstai, šios nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 „Dėl suimtųjų elgesio taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 2.1 ir 2.7 punktų nuostatomis. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, suimtieji, nuteistieji ir nuteistieji areštu laikosi tokio dienos režimo: kėlimasis darbo dienomis – 6.00 val., poilsio ir švenčių dienomis – 7.00 val.; rytinis tualetas, kamerų tvarkymas darbo dienomis – 6.00 – 6.10 val., poilsio ir švenčių dienomis – 7.00 – 7.10 val. (b. l. 28).

Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su inkriminuojamu pažeidimu ir tvirtino, kad prižiūrėtojas į kamerą atėjo apie 6.00 val. ryto. Teismas nurodė, jog 2013 m. vasario 15 d. buvo penktadienis, todėl 6 valandą pareiškėjas turėjo būti atsikėlęs ir pasiklojęs lovą. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas buvo rastas gulintis lovoje apie 7 val. Pažymėjo, kad teismo posėdyje abu Lukiškių TI-K pareigūnai įvardijo pareiškėją, kaip ginčo pažeidimą padariusį asmenį. Abejoti liudytojų G. K. ir R. V. parodymais nebuvo pagrindo, jų paaiškinimai teisme buvo nuoseklūs ir neprieštaravo jų tarnybiniams pranešimams. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareigūnai buvo šališki, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė nei skunde, nei teismo posėdžio metu, todėl abejoti jų parodymų ir tarnybinių pranešimų teisingumu nebuvo teisinio pagrindo, dėl ko Lukiškių TI-K pareigūnų parodymais skundžiamas Nutarimas buvo grindžiamas pagrįstai. Teismas atkreipė dėmesį ir į paties pareiškėjo pirmąjį paaiškinimą, kuriame nėra nurodyta, jog jis lovoje rastas prieš 6.00 val. Iš šio pirminio paaiškinimo turinio spręstina, jog pareiškėjas neneigė, kad padarė pažeidimą, jį paaiškindamas savo tuometine būkle – kad jis dėl depresijos nesuprato savo veiksmų. Atkreipė dėmesį į prieštaravimus pačiame skunde teismui. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog pareigūnai į kamerą atėjo apie 6.00 val. ryto, vertintini kaip visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas vadovavosi SVĮ 34 straipsnio 3 punktu, 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis.

Pareiškėjas kėlė abejonę, ar Departamento Sprendimą pasirašė tam įgaliotas asmuo. Skundžiamą Sprendimą pasirašė Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus viršininkas E. G.. Byloje esantys įrodymai patvirtino (b. l. 77), kad Departamento 2013 m. kovo 7 d. įsakymu „Dėl įgaliojimo pasirašyti sprendimus (atsakymus) į suimtųjų ir nuteistųjų skundus bei prašymus“ Nr. V-73 Laisvės atėmimo vietų įstaigos skyriaus viršininkas E. G. buvo įgaliotas Departamente gautus suimtųjų ir nuteistųjų skundus bei prašymus pavesti nagrinėti Departamento administracijos padaliniams ar atskiriems darbuotojams ir pasirašyti sprendimus (atsakymus) į šiuos skundus bei prašymus. Taigi, skundžiamą Sprendimą pasirašė įgaliotas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidus jos skyrimo procedūrų bei tinkamai parinkta pagal nusižengimo sunkumą. Nutarimas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nebuvo pagrindo.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 102–103) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ar jį pakeisti; panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 62-153 ir Departamento 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 2S-978.

Apeliaciniame skunde teigia, kad tarnybiniai pranešimai yra formalūs ir nepagrįsti. Tvirtina, jog iš nuotraukos matyti, kad dega naktinis apšvietimas, be to, jis nemiega, o priešingai – žiūri televizorių ir yra apsirengęs. Lova buvo paklota, jis buvo užsidengęs kojas tam, kad nesušaltų. Nurodo, jog pažeidimo metu buvo apie 7, o ne 6 valanda. Be to, nurodytos pareigūnų aplinkybės, padaryta nuotrauka prieštarauja pačių pareigūnų duotiems parodymams. Tvirtina, kad nebuvo jokių reikalavimų atsikelti ir pakloti lovą. Iš nuotraukos nėra matyti, kad pareiškėjas miega ar lova yra netvarkinga, todėl jis buvo nubaustas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2013 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 62-153 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 2S-978 teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad skundžiamu Lukiškių TI-K 2013 m. vasario 20 d. nutarimu, atsižvelgiant į tai, kad V. K., 2013 m. vasario 15 d., apie 7 val., būdamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), miegojo užsiklojęs antklode, į posto prižiūrėtojo reikalavimus atsikelti ir pasikloti lovą nereagavo, konstatuota, kad jis tokiais savo veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Suimtųjų elgesio taisyklių 2.1 ir 2.7 punktų reikalavimus, už ką jam skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. vasario 27 d. skundą, priėmė skundžiamą 2013 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo atsisakė panaikinti Lukiškių TI-K 2013 m. vasario 20 d. nutarimą.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio yra viena iš galimų skirti suimtiesiems nuobaudų už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 1 d.). Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio, kuriame nustatytos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai, 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad suimtieji privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 yra patvirtintos Suimtųjų elgesio taisyklės (b. l. 24–25), kurių 2.1 punktas nustato, kad suimtieji privalo griežtai laikytis dienotvarkės, patvirtintos įstaigos direktoriaus, o 2.7 punktas – kad suimtieji privalo dienotvarkėje numatytu ne miego laiku pasikloti lovą. Lukiškių TI-K l. e. direktoriaus pareigas 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatytas kėlimasis darbo dienomis – 6 val., rytinis tualetas, kamerų tvarkymas – 6 val.–6.10 val.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimą ir Departamento sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad nubaustas buvo nepagrįstai, t. y. kad veikos, už kurią jam skirta nuobauda, jis nepadarė, ką patvirtina pateikti įrodymai – jo paaiškinimai, fotonuotrauka, pareigūnų parodymų nenuoseklumas.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Pažymėtina, jog pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės.

Šiuo atveju pažymėtina, kad iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 20, 38) nėra galima nustatyti, kurią valandą ji buvo padaryta, koks apšvietimas buvo įjungtas ir kad pareiškėjo lova buvo paklota, todėl šis įrodymas iš esmės tik patvirtina, kad pareiškėjas, jos padarymo momentu, buvo lovoje apsirengęs, užsiklojęs ir rankoje laiko, kaip jis pats tvirtina, TV nuotolinio valdymo pultą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra reikšmingi kiti byloje esantys duomenys. Aplinkybę, jog prižiūrėtojai į pareiškėjo kamerą atėjo apie 7 val., patvirtina Lukiškių TI-K pareigūnų G. K. ir R. V. tarnybiniuose pranešimuose fiksuoti duomenys, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklaustų minėtų pareigūnų parodymai. Pareiškėjas niekaip nepagrindė jo apeliacinio skundo teiginio, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės prieštarauja jų pačių duotiems paaiškinimams teisme. Priešingai: abu pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teismo posėdyje įvykio aplinkybės apibūdino taip pat, t. y. kad V. K. 2013 m. vasario 15 d., apie 7 val., būdamas kameroje, miegojo užsiklojęs antklode, į posto prižiūrėtojo reikalavimus atsikelti ir pasikloti lovą nereagavo. Tuo tarpu pareiškėjo nesutikimo su nuobauda argumentai ir nurodomos faktinės aplinkybės kito: pažeidimo dieną pareiškėjo surašytame paaiškinime (b. l. 19) nėra nieko nurodoma apie įvykio laiką, t. y. neteigiama, kad prižiūrėtojai į kamerą atėjo miego metu. Pareiškėjas šiame paaiškinime tvirtino, kad negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; Kalėjimų departamentui 2013 m. vasario 27 d. pateiktame skunde ir skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas jau nurodo, jog prižiūrėtojai į jo kamerą atėjo apie 6 val.; apeliaciniame skunde – kad pažeidimo metu buvo 7, o ne apie 6 valanda; savo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nurodo, kad pažeidimo užfiksavimo metu jis laukė, kol bus įjungtas dieninis apšvietimas, kad galėtų pakloti lovą, o apeliaciniame skunde – kad lova jau buvo paklota.

Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog pareigūnai, kurių parodymais ir yra grindžiamas Nutarimas, buvo šališki, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai, kuriais jis tvirtino nepadaręs pažeidimų, yra neįrodyti.

Pažymėtina, jog SVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda skiriama rašytiniu įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pareigūnų, turinčių teisę skirti nuobaudas suimtiesiems, sąrašas ir jų įgaliojimai skiriant nuobaudas nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (SVĮ 36 str. 2 d.). Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos nuobaudos skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (SVĮ 36 str. 6 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas faktinės aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, skirta SVĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuobauda yra motyvuota, todėl jį naikinti nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Nesant pagrindo naikinti Nutarimo, netenkintinas išvestinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-978. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis Sprendimas buvo pasirašytas įgalioto asmens.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė