AS-858-95-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-95/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06312-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB KLAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB KLAS skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB KLAS (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. spalio 31 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (teisme gautas 2013 m. lapkričio 4 d.) (b. l. 1-7), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio ministras) 2013 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 4-871 kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ūkio ministro 2013 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 4-871 galiojimą iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 22) nustatė terminą iki 2013 m. lapkričio 21 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundžiamą Ūkio ministro 2013 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 4-871.

2013 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas teismui pateikė skundžiamo Ūkio ministro 2013 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 4-871 kopiją (b. l. 24-30).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi (b. l. 32-33) atsisakė priimti pareiškėjo UAB KLAS skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčija Ūkio ministro 2013 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 4-871, kuriuo Ūkio ministras skyrė finansavimą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787, 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektams įgyvendinti iš Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities projektų įgyvendinimo programos, priemonės kodas 01 002 01 01 04, funkcinės klasifikacijos kodas 04.03.04.01, ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2.1.03, finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1 (2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinė parama).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamu įsakymu Ūkio ministras išdalino Europos Sąjungos teikiamą finansavimą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonę, nežiūrint, kad nebuvo pasibaigęs terminas skundams dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) sprendimų išnagrinėjimo, kad pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas Europos Sąjungos finansavimu. Pareiškėjo vertinimu, nepriėmus jo skundo jis netektų kitos galimybės apginti pažeistą teisę, nes, pripažinus, jog paraiška buvo pateikta teisėtai, nebūtų realios galimybės gauti ginčijamu įsakymu jau paskirstytą Europos Sąjungos finansavimą.

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog byloje rašytiniai įrodymai tvirtina, kad LVPA 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. R4-11228-(13.2.3-4670) „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-03-015 atmetimo“ nusprendė pripažinti pareiškėjo pateiktą paraišką neatitinkančią nustatytų reikalavimų. Dėl minėto LVPA sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija), kuri dar iki šios dienos nėra priėmusi sprendimo. Taigi administracinė procedūra dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos nėra baigta. Skundžiamu įsakymu ministras skyrė finansavimą kitiems ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad Finansų ministerijai ar net teismui priėmus sprendimą, kad pareiškėjo paraiška yra tinkama finansavimui gauti, skundžiamas įsakymas nebus keičiamas ar priimamas naujas įsakymas dėl finansinės paramos pareiškėjui skyrimo. Teisines pasekmes gali sukelti tik sprendimas skirti ar neskirti finansinę paramą pareiškėjui.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas priimdamas ginčijamą įsakymą iš esmės panaikina pareiškėjo teisę gauti Europos Sąjungos paramą. Pažymėjo, jog atsakovas, kaip sąžiningas, protingas ir rūpestingas projekto vykdytojas, žinodamas, kad tarp šalių (pareiškėjas, LVPA, Finansų ministerija) gali kilti teisminiai procesai, objektyviai įvertindama riziką, kad priimti sprendimai gali būti panaikinti, turėtų rezervuoti atitinkamą lėšų sumą tam atvejui, jei pareiškėjo skundas dėl LVPA priimto sprendimo būtų patenkintas visa apimtimi. Teismo vertinimu, net ir panaikinus priimtą skundžiamą įsakymą, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeistų. Pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį įtakos galutiniai institucijų priimti sprendimai dėl pareiškėjo paraiškos.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas UAB KLAS atskiruoju skundu (b. l. 36-41) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį kaip nepagrįstą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovas priimdamas skundžiamą įsakymą iš esmės panaikina pareiškėjo teisę gauti Europos Sąjungos paramą (6 mln. Lt), kadangi tenkinus pareiškėjo skundą dėl LVPA sprendimo Europos Sąjungos parama jau būtų išdalinta, o pareiškėjui nebūtų galimybių gauti Europos Sąjungos paramos lėšas.

Pažymi, jog Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis), ir kitais teisės aktais, LVPA, vertindama paraiškas pagal Ūkio ministerijos patvirtintas vertinimo metodikas, nustato, ar projektas yra tinkamas finansuoti, o sprendimus dėl projekto finansavimo priima Ūkio ministerija. Pareiškėjas skundžia Ūkio ministro įsakymą, kuriuo buvo paskirstyta Europos Sąjungos parama pagal priemonę. Vilniaus apygardos administraciniam teismui skųsdamas Ūkio ministro įsakymą pareiškėjas siekia, jog Finansų ministerijos sprendimui panaikinti LVPA sprendimą UAB KLAS atžvilgiu būtų panaikintas ir pareiškėjo paraiška dėl dalyvavimo projekte būtų pripažinta tinkama, t. y. pareiškėjas siekia tęsti dalyvavimą projekte ir gauti reikiamą finansavimą. Tuo atveju, jei Finansų ministerija priimtų pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą ir LVPA sprendimas būtų panaikintas ir pareiškėjo paraiška būtų pripažinta tinkama, pareiškėjas galėtų tęsti savo dalyvavimą projekte ir gauti reikiamą Europos Sąjungos finansavimą. Taigi nuo skundžiamo įsakymo įsigaliojimo tiesiogiai priklauso pareiškėjo vykdomo projekto finansavimas.

Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė motyvų dėl to, kad net jeigu jam būtų skiriamas Europos Sąjungos finansavimas, Ūkio ministerija turėtų rezervuoti pakankamai lėšų, reikalingų pareiškėjo vykdomo projekto finansavimui. Pažymi, kad skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nėra išdėstytų teisinių motyvų, kuriais remdamasis teismas darė išvadą, kad Ūkio ministerija privalo rezervuoti bet kokias sumas, reikalingas galimam pareiškėjo reikalavimui tenkinti. Nei vienas vidaus ar viešojo administravimo aktas neįpareigoja atsakovo atlikti bet kokį lėšų rezervavimą nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė motyvų, kad jam teisines pasekmes gali sukelti išimtinai LVPA ir Finansų ministerijos sprendimai. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra ginčijama ne minėtų institucijų sprendimai, kurių vis dar nėra priimtų, o Ūkio ministro įsakymas, numatantis paskirstyti Europos Sąjungos lėšas tarp konkuruojančių subjektų. Svarbu yra tai, kad Ūkio ministerijos veiksmai (paskirstant lėšas, kaip kad buvo padaryta ginčijamu įsakymu) yra baigiamoji administracinės procedūros dalis, todėl tokie veiksmai gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime daro tiesioginę įtaką pareiškėjo teisiniam statusui.

Pareiškėjas nurodo, jog nepriimdamas jo skundo ir jo nenagrinėdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę kreiptis į teismą. Pateiktame skunde pareiškėjas išsamiai nurodė, motyvus, kuriais vadovaujantis yra apgintina jo teisė gauti skundžiamu įsakymu paskirstytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas projekto įgyvendinimui. Pareiškėjas taip pat yra nurodęs, kad projekto įgyvendinimui jis turėjo teisėtą lūkestį gauti 6 mln. Lt finansinę paramą, kuri nebuvo skirta ginčijamu įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad Ūkio ministras savo aktu nepaskyrė Europos Sąjungos finansavimo pareiškėjo vykdomo projekto finansavimui, yra laikytina, kad šis aktas sukuria atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui.

Pareiškėjas skundu siekia panaikinti skundžiamą įsakymą kaip nepagrįstą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą iki administracinės bylos išnagrinėjimo, nes kitu atveju nepagrįstai išdalinti pinigai bus pasisavinti ir pareiškėjas praras galimybę įgyvendinti savo teisę – gauti finansavimą savo projektui. Pareiškėjas teikdamas skundą aiškiai nurodė, kokias ir kaip jo teises ar pareigas keičia, modifikuoja, nutraukia ar pažeidžia skundžiamas Ūkio ministro įsakymas, tačiau teismas neatsižvelgė į pareiškėjo galimai pažeistas teises ir uždraudė gintis nuo teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB KLAS skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Ūkio ministro 2013 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 4-871 panaikinimo. Skundžiamu įsakymu yra skiriamas finansavimas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787, 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektams įgyvendinti iš Ūkio ministerijos reorganizavimo laikotarpio energetikos srities projektų įgyvendinimo programos, priemonės kodas 01 002 01 01 04, funkcinės klasifikacijos kodas 04.03.04.01, ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2.1.03, finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1 (2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinė parama).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog skunde pareikšti pareiškėjo reikalavimai apibrėžia inicijuojamos administracinės bylos ribas. Atitinkamai, kiekvieną kartą sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus yra pareiškęs pareiškėjas ir kokiu aspektu nurodo jo tariamai pažeistas teises ir interesus.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, pažymi, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. R4-11228-(13.2.3-4670) „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-03-015 atmetimo“ nusprendė pripažinti pareiškėjo pateiktą paraišką neatitinkančią nustatytų reikalavimų (b. l. 8-14). Dėl minėto VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (b. l. 12-16), kuri iki šios dienos nėra priėmusi sprendimo (b. l. 36-41). Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinė procedūra dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos nėra baigta. Kita vertus, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia ne aktus, susijusius su jo paraiškos atmetimu, pripažinimu neatitinkančia nustatytų reikalavimų, bet su tuo, kad skundžiamu įsakymu buvo paskirstytas Europos Sąjungos teikiamas finansavimas. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su tuo, kad skundžiamu įsakymu Ūkio ministras skyrė Europos Sąjungos teikiamą finansavimą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonę, nepaisant, kad nebuvo pasibaigęs terminas skundams dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimų išnagrinėjimo, nesulaukus galutinių išvadų dėl Europos Sąjungos paramos skirstymo. Pareiškėjo vertinimu, nepriėmus jo skundo jis netektų kitos galimybės apginti pažeistą teisę, nes, pripažinus, jog paraiška buvo pateikta teisėtai, nebūtų realios galimybės gauti ginčijamu įsakymu jau paskirtą Europos Sąjungos finansavimą.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties turinį galima spręsti, kad teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad skundžiamas įsakymas nesukelia jam teisinių pasekmių, panaikinus priimtą skundžiamą įsakymą, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeistų. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį įtakos galutiniai institucijų priimti sprendimai dėl pareiškėjo paraiškos, o ne finansinės paramos skirstymas kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu nesutinka. Pažymėtina, jog tai, ar skundžiamu įsakymu yra sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjui, yra nustatytina bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Taigi apibendrindama nurodytus teiginius teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Pažymėtina, jog, konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Tokia išvada iš esmės yra grindžiama tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės turėtų įvertinti, ar ginčijamas atsakovo sprendimas neįtakoja pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Taigi tik nagrinėjant bylą iš esmės turėtų būti įvertinta, ar ir kaip skundžiamas aktas veikia pareiškėjo teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų pareiškėjo statusas patenkinus pareikštą skundą, t. y. nustatyti pareiškėjo materialinio teisinio intereso buvimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, kad galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi į teismą. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal pareiškėjo prašymą, nėra jam skirtas, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Papildomai teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog šiuo atveju, atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą reikalavimą dėl skundžiamo Ūkio ministro įsakymo panaikinimo, jo su šio akto neteisėtumu siejamą nurodomą pareiškėjo teisių pažeidimą, tai, kad pareiškėjas iš esmės neinicijuoja administracinio ginčo dėl jo pateiktos paraiškos pripažinimo neatitinkančia nustatytų reikalavimų, skundžiamo akto negalima vertinti kaip tarpinio (procedūrinio) ir šiuo aspektu negalinčiu būti administracinės bylos dalyku. VP3-3.4-ŪM-02-K priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442 (2013 m. gegužės 5 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), 62 punktas numato, jog sprendimą dėl projekto finansavimo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos priima Ūkio ministras, atsižvelgdamas į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros parengtas paraiškų vertinimo ataskaitas ir Projektų atrankos komiteto rekomendacijas. Taigi šiuo aspektu priimtas Ūkio ministro įsakymas yra galutinis projektų vertinimo ir finansavimo etape ir jo neteisėtumą pareiškėjas inter alia sieja su Europos Sąjungos paramos skyrimu nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesulaukus kol bus išnagrinėtas pareiškėjo paraiškos atmetimo teisėtumo klausimas (b. l. 1-7).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB KLAS atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB KLAS skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys