AS-438-831-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos VGTPT) 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-26-14 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui advokato skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-1599-769/2014;
Legislator headnote
AI generatedAS-438-831-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas praleistą terminą skundui pateikti iš esmės grindė tuo, kad jis neturi advokato, kuris galėtų surašyti skundą ir jį apginti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS438-831/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00328-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos VGTPT) 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-26-14 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui advokato skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-1599-769/2014;
2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio dėl itin sunkios materialinės padėties, kai pareiškėjas jau yra atleistas kitose administracinėse bylose (pvz., Nr. I-773-583/2014);
3) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas praleistą terminą skundui pateikti iš esmės grindė tuo, kad jis neturi advokato, kuris galėtų surašyti skundą ir jį apginti.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 6–7) atmetė pareiškėjo S. G. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei nurodė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 ir 2 d.).
Pabrėžė, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodo, jog neturi advokato, kuris galėtų surašyti skundą ir jį apginti. Pareiškėjas prie skundo pridėjo Sprendimo kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjui Sprendimas įteiktas 2014 m. vasario 25 d.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Klaipėdos VGTPT 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-35-14 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl advokato paskyrimo civilinėje byloje Nr. 2-436-769/2014 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (administracinė byla Nr. I-773-583/2014). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Klaipėdos VGTPT 2014 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-23-14 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl advokato skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-1625-889/2014 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (administracinė byla Nr. I-765-583/2014). Pareiškėjo prašymu 2014 m. balandžio 1 d. teismo nutartimi ši byla nutraukta.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš administracinių bylų Nr. I-773-583/2014 ir Nr. I-765-583/2014 matyti, kad pareiškėjas dėl atsakovo Klaipėdos VGTPT sprendimų panaikinimo skundus teismui paruošė ir padavė per įstatymų nustatytą terminą, šie skundai paduoti dėl panašaus laikotarpio atsakovo sprendimų, t. y. 2014 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-23-14, 2014 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-26-14, 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-35-14. Teismas pabrėžė, jog šioje byloje skundžiamo Sprendimo kopiją pareiškėjas gavo 2014 m. vasario 25 d. ir jis nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo per įstatymo nustatytą terminą paduoti teismui skundą dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo.
Teismas, nenustatęs, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, šio termino neatnaujino ir šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III. Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu (b. l. 20–22) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei jo skundą tenkinti.
Atskirajame skunde nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014 m. balandžio 10 d. (13.30 val.) bus pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-1599-7699/2014 dėl skolos priteisimo ieškovui UAB „Skolų departamentas“. Šioje byloje pareiškėjui reikalinga kvalifikuoto advokato pagalba, kadangi jis negalės tinkamai ginti savo pažeistų teisių. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo nedelsiant spręsti šį klausimą ir skirti jam šioje byloje advokatą, be to, atsakovas nenurodė, kad neturi tam materialinių lėšų arba yra kitų sunkumų ir kad toks bylos vilkinimas neprieštaraus kitos šalies interesams.
Pažymi, jog nors skundžiame Sprendime atsakovas nurodė, kad 2014 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-171-14 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-2547-792/20l4 dėl 8 200 Lt skolos (paskolos) priteisimo pirmosios instancijos teisme skiriant advokatą R. S., tačiau ši byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės ir šioje byloje pareiškėjas yra atsakovas. Šioje byloje pareiškėjui advokato pagalba yra reikalinga, nes byla sudėtinga, reikalauja teisinių ir specialiųjų žinių. Byla iškelta ne pareiškėjo iniciatyva ir todėl jos nagrinėjimą atidėti vėlesniam laikui galimybės nėra. Paaiškina, jog nors atsakovo skundžiame Sprendime taip pat yra nurodyta, kad Klaipėdos VGTPT suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą taip pat civilinėje byloje Nr. 2A-141/2014 dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kurioje skyrė advokatą R. S., tačiau ši byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme žodine proceso tvarka, kur būtinas pareiškėjo ir jo advokato dalyvavimas dėl šios bylos sudėtingumo, didelės apimties, ieškinio kainos ir ilgo bylos nagrinėjimo.
Nurodo, jog iš skundžiamo Sprendimo aišku, kad nebus atsižvelgta į tai, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negali laisvai disponuoti savo turtu bei lėšomis, o jo turtas bei pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti. Mano, jog atsakovas netinkamai pareiškėjui taikęs teisinį reguliavimą be teisėto pagrindo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) principus bei paskirtį.
Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai ir šališkai atsisakė tenkinti jo prašymą atnaujinti praleistą terminą procesiniam dokumentui paruošti, kai pareiškėjui ir šioje administracinėje byloje reikia lėšų sudaryti sutartį su advokatu. Nurodo, jog taip yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnis, kai neužtikrinama teisė bylą vesti per advokatą asmenims, kurie neturi galimybės pasisamdyti sau privatų advokatą dėl savo sunkios finansinės padėties.
Nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat naikintina, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad užtikrinant asmenų teisę ginti savo pažeistas teises teisme teismas turi atsižvelgti į pareiškėjo padėtį ir jeigu terminas praleistas nedaug, atnaujinti praleistą terminą ir sudaryti pareiškėjui galimybę apginti savo teises teismuose. Nurodyta praktika taip pat naudojama ir Klaipėdos apygardos administracinio teisme kitų asmenų (pareiškėjų) atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo S. G. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir šiuo pagrindu atsisakė priimti S. G. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgus į nagrinėjamo klausimo ribas pastebėtina, jog pareiškėjo atskirajame skunde pateikti su tai nesusiję argumentai yra nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina.
Vertindama priimtą teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, o šio straipsnio 2 dalis reguliuoja sprendimų dėl teisinės pagalbos apskundimo tvarką, numatant, kad tarnybos sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pažymėtina, jog aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006).
Taigi nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).
Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamą Klaipėdos VGTPT 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-26-14 gavo 2014 m. vasario 25 d. (b. l. 4–5), taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundą jis turėjo pateikti teismui iki 2014 m. kovo 25 d. Tuo tarpu skundą pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui tik 2014 m. balandžio 9 d. (b. l. 2–3), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Šį faktą skunde pripažįsta ir pareiškėjas ir prašo atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti (b. l. 2–3).
Kiek tai susiję su termino skundui pateikti atnaujinimu, pažymėtina, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Be to, pastebėtina, jog savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė (tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas termino kreiptis į teismą su skundu dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo praleidimą, nurodo tai, kad jis neturi advokato, kuris galėtų surašyti skundą ir jį apginti (b. l. 2–3).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju šios pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys savaime negali būti laikomos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Teisinių žinių trūkumas pats savaime administracinių teismų praktikoje paprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas, kad jis ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas laiku apskųsti atsakovo priimtą sprendimą.
Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad iš Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamų administracinių bylų Nr. I-773-583/2014 ir Nr. I-765-583/2014 matyti, kad pareiškėjas dėl atsakovo Klaipėdos VGTPT sprendimų panaikinimo skundus teismui paruošė ir padavė per įstatymų nustatytą terminą, šie skundai paduoti dėl panašaus laikotarpio atsakovo sprendimų, t. y. 2014 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-23-14, 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-35-14. Taigi teisinių žinių stoka, įvertinus paties pareiškėjo bylinėjimosi patirtį bei skundo turinį, taip pat nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog skundžiamame Klaipėdos VGTPT 2014 m. vasario 21 d. sprendime Nr. (1.31)-TPB-26-14 buvo gana aiškiai nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos (b. l. 4–5). Šiame kontekste pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles, todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, aiškiai nurodyta jam skundžiamo sprendimo apskundimo tvarka, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai nesivadovavo skundžiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka ABTĮ nustatytu terminu ir pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo teigti, kad terminas skundui pateikti dėl skundžiamo Klaipėdos VGTPT sprendimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, negalima šiuo atveju daryti išvados, kad terminas skundui pateikti yra praleistas nežymiai.
Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl Klaipėdos VGTPT 2014 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-26-14 panaikinimo pateikti ir šioje dalyje atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pastebėtina, jog atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas ir asmens teisių pažeidimas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas skunde buvo pateikęs reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl advokato jam skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-1599-769/2014, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo motyvuojamoje dalyje atskirai nepasisakė, nors pareiškėjo skundą visoje apimtyje atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (b. l. 6–7). Kita vertus, spręstina, jog ši procesinė pažaida, inter alia, atsižvelgus į proceso ekonomiškumo principą, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (skundo priėmimo klausimas) ir naikinti priimtos nutarties šioje dalyje (ABTĮ 148 str., 151 str. 4 d.). Akcentuotina, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl advokato paskyrimo civilinėje byloje Nr. 2-1599-769/2014 yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti atsakovo Klaipėdos VGTPT 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-26-14, t. y. priklauso būtent nuo šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, išvestinį reikalavimą taip pat pagrįstai rezoliucine dalimi buvo atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pastebėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šališkai sprendė jo skundo priėmimo klausimą (b. l. 20–22). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 6 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 47–471 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimų teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su jį netenkinančia priimta teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą. Tačiau pažymėtina, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir jo skundo priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas šališkai.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas