AS-60-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-60-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03975-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl Antakalnio seniūno sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Antakalnio seniūno leidimą Nr. A820-1441/14/2.17.2.4, kuriuo leista UAB „Perfectus LT“ teikti vandens atrakcionų paslaugas prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pareiškėjas paaiškino, kad atvykęs prie ežero negalėjo įgyvendinti savo konstitucinės teisės – išsimaudyti ežere, nes vandenyje buvo sumontuotos metalinės konstrukcijos, o teritorija, kur jis ir jo draugai maudydavosi, aptverta tvora. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistos jo ir kitų visuomenės narių, pamėgusių maudytis (duomenys neskelbtini) ežere, teisės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad ežere negalėjo maudytis ir kiti asmenys, kuriems ta vieta patiko, tačiau šių asmenų neįvardijo, nenurodė, kas tie asmenys, kurie privalo maudytis būtent toje vietoje, nenurodė aplinkybių, kodėl žmonės gali maudytis kitoje ežero pakrantės vietoje.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia savo privačių subjektyvių teisių ir interesų pažeidimu, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas savo paties pažeistą teisę ar teisėtą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), o ne viešąjį interesą. Teismas pabrėžė, kad fizinis asmuo gali kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą tuomet, kai tokį atvejį numato įstatymai. Teismas pažymėjo, kad norminių aktų, kurie numatytų teisę ginčyti seniūno sprendimą, priimtą ne dėl pareiškėjo, skunde nenurodoma.

II. Pareiškėjas A. Š. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, UAB „Perfectus LT“ teikiamos paslaugos ir jų teikimo būdas neatitinka Antakalnio seniūno išduotuose leidimuose nurodymų. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės plotas, kuriame UAB „Perfectus LT“ savavališkai įrengė parką, nuosavybės teise priklauso valstybei. Pareiškėjo teigimu, prieš statant statinius (duomenys neskelbtini) ežere, UAB „Perfectus LT“ turėjo gauti leidimą statybai iš valstybinės žemės sklypo ir vandens telkinio savininko / valdytojo, tačiau toks leidimas išduotas nebuvo, tuo, pareiškėjo manymu, pažeidžiant viešąjį interesą. Pareiškėjo manymu, jis, kaip privatus asmuo, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad siekia apginti ne tik savo, bet ir kitų gyventojų bei valstybės interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas į teismą dėl Antakalnio seniūno leidimo Nr. A820-1441/14/2.17.2.4 panaikinimo kreipėsi, kaip nurodyta jo skunde ir atskirajame skunde, gindamas viešąjį interesą.

Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą ar savo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2004 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-11/2004 sistemiškai vertindama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, nusprendė, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007, 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau įstatymų leidėjas numatė ne tik suinteresuotų asmenų, kurių interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisminiu būdu gintini ir viešieji interesai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reguliuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Asmenų, kuriems nėra suteikta teisė apginti viešąjį interesą, skundai (prašymai) nepriimtini, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė teisės aktų, nustatančių jo teisę ginti valstybės, viešąjį interesus ar kitų asmenų teises. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamą Antakalnio seniūno priimtą sprendimą, taip pat pareiškėjo argumentus dėl galimo jo teisių pažeidimo, daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių įtikinamų argumentų ar paaiškinimų, patvirtinančių, jog skundžiamu sprendimu tiesiogiai yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjas, teismui pateiktame skunde nurodydamas jo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie galimą jo teisių pažeidimą maudytis ežere nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas įgijo teisę skųsti ne jo atžvilgiu priimtą seniūno sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas