AS-858-1162-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS858-1162/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03914-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1; 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 13–18), kuriuo prašė:

1. Panaikinti:

1.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl skundų nagrinėjimo” Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–28);

1.2. NŽT 2005 m. rugpjūčio 5 d. nustatytas šiaurinę ir vakarinę žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir įregistruotas registrų centre Tauragės filiale;

1.3. Tauragės apskrities administracijos viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini);

1.4. Neteisėtai įteisintas žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)pietines ribas, besiribojančias su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinę-pietinę ribas, besiribojančias su K. P. asmeninio ūkio rytine-šiaurine ribomis ir įregistruotų žemės sklypų pagal Valstybinės įmonės registrų centro Tauragės filialo įregistruotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) pietines ribas, besiribojančias su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurine riba pagal registrų centro Tauragės filialo pareiškėjui išduotos pažymos pagal jo (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pridedamą planelį bei žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) rytines-šiaurines ribas, besiribojančias su pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarine-pietine ribomis, atstatant pareiškėjui pagal kadastrinį projektą patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini);

1.5. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–8);

1.6. NŽT Tauragėje įvykusio uždaro aukciono rezultatus dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktų pagal (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35) dėl pareiškėjo iškeltų trūkumų nepašalinimo, kuriame pareiškėjas negalėjo dalyvauti ir aukcionas įvyko prieš jo valią.

2. Iškelti kriminalinę bylą dėl kriminalinių pažeidimų nustatymo.

3. Prašyti Valstybės kontrolės atlikti auditą Tauragės-Pagėgių žemėtvarkos aptarnaujamoje zonoje dėl žemės nuomos mokesčių ir netinkamo duomenų pateikimo savivaldybėms.

4. Įpareigoti:

4.1. duoti pareiškėjui tikslų Naktiškių seniūnijos k. v. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemėlapio fragmento planelį, pagal kurį būtų galima įvykdyti toliau pareiškėjo keliamus reikalavimus;

4.2. patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą kadastrinį projektą, arba sudaryti naujai dalyvaujant nepriklausomai komisijai;

4.3 patikslinti pareiškėjo tėvo J. M. žemės sklypo ribas pagal (duomenys neskelbtini) liudininkų ribų parodymo aktą ir ant kadastrinio žemėlapio fragmento nustatytas ribas, kurios yra netikslios, įbraižytos apytikriai, be matavimų netinkamame (netiksliame) žemėlapio fragmento planelyje;

4.4. atšaukti Tauragės apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini);

4.5. atšaukti pareiškėjo įtraukimą į neteisėtų kadastrinių projektų papildymus;

4.6. išduoti planelį dėl leidimo naudotis (duomenys neskelbtini) 18,45 ha, kuris yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) NŽT įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), iš 18,45 ha yra 10,55 ha naudmenų, 7,4 ha miško ir 0,5 ha kita, esanti (duomenys neskelbtini), ir išduoti laikiną leidimą ja naudotis iki pareiškėjui bus atkurta nuosavybės teisė į visą tėvo žemę paliekant P. valdyti nuosavybės teise 0,5 ha namų valdą;

4.7. perskaičiuoti (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)pagal pasikeitusias aplinkybes;

4.8. pripažinti NŽT atstovo R. U. duotus parodymus 2013 Tauragės rajono apylinkės teismo proceso metu melagingais, kad pareiškėjas nereikalavo įregistruoti jo su NŽT 2000-ųjų žemės nuomos sutarties;

4.9. duoti vidutinės žemės sklypo 10,55 ha rinkos vertės kainos detalią ir suprantamą išklotinę 24637 Lt;

4.10. nustatyti naudmenų 10,55 ha ribas vietoje;

4.11. NŽT patikslinti raštvedybos taisykles, kuriomis būtų reglamentuotas registruotų laiškų turinys, o įvykus klaidai operatyviai šalinama klaida nesulaukiant 20 darbo dienų termino, apie klaidas būtų galima pranešti NŽT tam skirtu telefonu, o pranešimas įrašomas elektroninėse laikmenose;

4.12. NŽT atsakyti dėl A. B. demagogiškų interpretacijų, dėl V. K. „nekaltų“ klaidų ir K. B. savavališkų projektavimų neturint reikiamos dokumentacijos, fabrikuojant faktus bei dėl V. L. klastojimo ir demagogijos, tarpininkaujant R. L.;

4.13. pagrįsti dokumentais, kad pareiškėjo pasirinktais 2013 metais žemės sklypais teisėtai naudojosi NŽT (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl skundų nagrinėjimo” Nr. (duomenys neskelbtini) išvardinti pretendentai;

4.14. paaiškinti, kodėl pakeistos pareiškėjo tėvo buvusios žemės ribos, kurios nustatytos pagal liudininkų parodymus ir patvirtintos Pagėgių seniūnijos agrarinės tarnybos viršininko A. E. neteisingai, vienašališkai be pareiškėjo žinios;

4.15. paaiškinti ir pagrįsti, kokiu pagrindu priskirta dviejų kapinaičių, tarprajoninio kelio ir Sarties upelio užimti plotai kaip buvusios J. M. išperkamos žemės plotai, nors jie niekada nebuvo tėvo nuosavybėje;

4.16. suprantamai paaiškinti, kodėl nevertintas neišlikęs miškas (buvęs vertingiausias);

4.17. paaiškinti, kodėl neleidžiama naudotis mišku, kurį iki 2000-ųjų metų sutarties panaikinimo 2013 m. birželio 17 d. ir dar be leidimo gavimo naudotis tik 9,65 ha žemės plotą;

4.18. paaiškinti dėl nuolatinio pareiškėjo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto ir vidutinės vertės kaitaliojimo nieko nematuojant ir kaip paskaičiuoti vidutinę žemės rinkos kainą 24 600 Lt, duoti išklotinę, nes 2014 m. vasario 12 d. NŽT raštuose Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinimai neišsamūs ir nesuprantami.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas tik dalyje dėl reikalavimų Nr. 1.1 ir Nr. 1.5, o dalį dėl patikslinto skundo reikalavimų Nr. 1.3, Nr. 1.2 ir 1.4 atsisakyta priimti, nes dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 4 p.) bei atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų Nr. 1.6, Nr. 2 ir Nr. 3, Nr. 4.1 – 4.18, nes jie nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pažymėjo, kad pareiškimą dėl galimai nusikalstamų veikų ištyrimo galima paduoti ikiteisminį tyrimą atliekančioms kompetentingoms institucijoms (prokuratūrai, policijai, specialiųjų tyrimų tarnybai), su prašymu atlikti auditą asmuo taip pat turi kreiptis į kompetentingą instituciją – Valstybės kontrolę, o ne į administracinį teismą. Pažymėjo, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas įpareigoti valstybės instituciją atlikti tam tikrus veiksmus, neįrodė, kad dėl kiekvieno iš jų yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjas A. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 48–49), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti skundą visa apimtimi bei išnagrinėti jį iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus Nr. 1.2-1.4, kuriais prašoma patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, reikalavimą Nr. 1.6, kuriuo prašoma panaikinti NŽT Tauragėje įvykusio uždaro aukciono rezultatus dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktų pagal (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimą Nr. 2, kuriuo prašoma iškelti kriminalinę bylą dėl kriminalinių pažeidimų nustatymo ir reikalavimą Nr. 3, kuriuo prašoma Valstybės kontrolės atlikti auditą Tauragės-Pagėgių žemėtvarkos aptarnaujamoje zonoje dėl žemės nuomos mokesčių ir netinkamo duomenų pateikimo savivaldybėms bei reikalavimus Nr. 4.1 – 4.18, kuriais prašoma įpareigoti valstybės instituciją atlikti tam tikrus pareiškėjo nurodytus veiksmus.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi ne vėliau kaip per septynias dienas išsprendžia jo priėmimo klausimą. To paties straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardyti atvejai, kuriais administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), tarp jų nurodytas atvejis – jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju reikalavimais Nr. 2 ir Nr. 3 pareiškėjas prašo iškelti kriminalinę bylą dėl kriminalinių pažeidimų nustatymo bei teismo prašo kreiptis į Valstybę kontrolę su prašymu atlikti auditą Tauragės-Pagėgių žemėtvarkos aptarnaujamoje zonoje dėl žemės nuomos mokesčių ir netinkamo duomenų pateikimo savivaldybėms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės kelia reikalavimą dėl galimai nusikalstamų veikų ištyrimo, o tokios veikos yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą dalyje dėl šių reikalavimų ir pagrįstai nurodė, jog pareiškimą dėl galimai nusikalstamų veikų ištyrimo galima paduoti ikiteisminį tyrimą atliekančioms kompetentingoms institucijoms (prokuratūrai, policijai, specialiųjų tyrimų tarnybai), su prašymu atlikti auditą asmuo taip pat turi kreiptis į kompetentingą instituciją – Valstybės kontrolę, o ne į administracinį teismą.

ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio, nustatančio bylų, priskirtinų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šių teisės normų turinį, yra konstatavęs, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr. pvz.: 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Iš skundo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (b. l. 29–33) turinio matyti, jog pareiškėjas kėlė tuos pačius reikalavimus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui esantys reikalavimai Nr. 4.1-4.3. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje yra skundžiamas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus minėtą pareiškėjo skundą, darytina išvada, jog reikalavimai Nr. 4.1-4.3 yra išvestiniai iš reikalavimo Nr. 1.5, kuriuo prašoma panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl bus nagrinėjami sprendžiant klausimą dėl minėto Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo.

Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo reikalavimai Nr. 1.2-1.4 yra nepriimtini ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu bei reikalavimai Nr. 1.6, 4.4-4.18 nepriimtini ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, susijusių su šiais reikalavimais bei vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas jame nurodytais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis