Legislator Case Law & Legislation
AS-993-438/2015 AI generated

AS-993-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-993-438/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M., N. R. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., N. R. ir R. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-993-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjos A. M., N. R. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-13, 91-92), prašydamos priteisti susidariusias darbo užmokesčio nepriemokas per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.: A. M. – 12 852,63 Lt (3 722,38 Eur), N. R. – 10 075,86 Lt (2 918,17 Eur) ir R. V. – 9 873,25 Lt (2 859,49 Eur).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-993-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04772-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M., N. R. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., N. R. ir R. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos A. M., N. R. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-13, 91-92), prašydamos priteisti susidariusias darbo užmokesčio nepriemokas per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.: A. M. – 12 852,63 Lt (3 722,38 Eur), N. R. – 10 075,86 Lt (2 918,17 Eur) ir R. V. – 9 873,25 Lt (2 859,49 Eur).

Pateiktame atsiliepime (b. l. 33-37, 116-118) atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu teismas nuspręstų pareiškėjų skundą tenkinti, prašė mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-1038-596/2015 sustabdė, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-2433-552/2015 ir joje įsiteisės teismo procesinis sprendimas.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjoms pagrįstai ir teisėtai, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XI-361, buvo mokėtas sumažintas atlyginimas ir ar jos turi teisę į susidariusią atlyginimo nepriemoką.

Teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio mėn. 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-985-643/2015, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių. Byloje yra pateiktas apeliacinis skundas ir ji perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. A-2433-552/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-2433-552/2015 priimtas sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje, todėl siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei taikytinų teisės normų vertinimo, teismas darė išvadą, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinį sprendimą byloje Nr. A-2433-552/2015.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinė byla ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti stabdoma ir tuo atveju, kai kitoje administracinėje byloje bus pateiktas stabdomoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A502-1118/2013 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas administracinę bylą sustabdė iki Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2433-552/2015.

III. Pareiškėjos, nesutikdamos su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir perduoti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog administracinėje byloje, dėl kurios buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, keliami siauresni reikalavimai, todėl negalima remtis ja kaip precedentu. Akcentuoja, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Pažymi, kad ir Vilniaus apygardos administracinis teismas laikosi nevienodos praktikos nagrinėjant skundus, analogiškus pareiškėjų skundui. Kelios analogiškos bylos jau yra išnagrinėtos ir pareiškėjų skundai patenkinti, todėl, pareiškėjų manymu, nėra jokių kliūčių nagrinėti bylą, kol apeliacine tvarka nėra išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2433-552/2015.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad įstatymas nenumato atvejų, kurie laikytini būtinais ir pakankamais vertinant aplinkybę, kad „negalima nagrinėti tos bylos“ – šiuo atveju teismui suteikta diskrecija pačiam nustatyti reikšmingas aplinkybes. Teismas ginčijamoje nutartyje pasisakė, iki kokių bylų išsprendimo sustabdoma ši byla, taip pat nurodė tokio sprendimo motyvus, kurie yra pakankami pagal ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria administracinė byla Nr. I-1038-596/2015 sustabdyta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjoms, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XI-361, buvo mokėtas sumažintas atlyginimas ir ar jos turi teisę į susidariusią atlyginimo nepriemoką.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė sustabdyti administracinę bylą Nr. I-1038-596/2015, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-2433-552/2015 ir joje įsiteisės teismo procesinis sprendimas, remdamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.

Atskirajame skunde pareiškėjos nurodo, kad, jų manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylą, kol apeliacine tvarka nėra išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2433-552/2015, vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.).

Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius, konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011 ir kt.). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011 yra pabrėžęs administracinio teismo pareigą kiekvienu atveju motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, detaliai išanalizuoti tiek vienos, tiek kitos bylos aplinkybes bei tinkamai identifikuoti jose sprendžiamus klausimus ir pagrįsti bylos sustabdymo būtinumą. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos. Taigi bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, jog byloje Nr. A-2433-552/2015 ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-2433-552/2015 priimtas sprendimas tiesiogiai lemtų teisingo sprendimo priėmimą ir šioje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien minėto lakoniškai bei abstrakčiai suformuluoto argumento nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti prejudicinį ryšį tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. Nr. A-2433-552/2015 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04666-2013-1). Pirmosios instancijos teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tik priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą pirmosios instancijos teismo nurodomoje administracinėje byloje, bus galima nustatyti tam tikrus faktus ar aplinkybes, kurie gali būti reikšmingi šiai administracinei bylai išnagrinėti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė šios administracinės bylos, iškeltos pagal pareiškėjų skundą, sustabdymo būtinybės, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis laikytina nepagrįsta ir todėl naikinama, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. M., N. R. ir R. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramūnas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė