A-552-908-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-908/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03528-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–8, 15–22, 82), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, atsakovas) 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 1D-8668-(2); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos (toliau – ir pensija) dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. - 17 232,74 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2007 m. gegužės 17 d. jam buvo paskirta 1 995,87 Lt dydžio pensija, tačiau atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. mokėjo keliais šimtais litų sumažintą pensiją. Nurodo, kad tokiu teisiniu reguliavimu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29 ir 52 straipsnių nuostatos, diskriminuojami dirbantys pensininkai, apribota Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta asmenų teisė pasirinkti darbą ir verslą, pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principai. Pareiškėjas savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38–41, 86–87) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta, remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios sprendimo priėmimo metu galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl, nustačius, kad pareiškėjas turėjo atitinkamų draudžiamųjų pajamų, buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota bei išmokėta sumažinta pensija. Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl jos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerija 2010 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 1D-8668-(2) išsamiai pareiškėjui paaiškino aplinkybes, lėmusias pensijos sumažėjimą ir jos perskaičiavimo metodiką. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pensijos nepriemoką, kadangi Laikinasis įstatymas atsiliepimo pateikimo metu galiojo, nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl buvo vykdytinas.

Prašė atidėti valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d., kadangi Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 103–107) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

Teismas rėmėsi teismui pateikta bylos medžiaga ir nustatė, jog pareiškėjui taikytos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam mokėta sumažinta pensija. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 109-5528, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsižvelgė į Konstitucijos 107 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Nurodė, jog Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. liepos 3 d. pažyma Nr. 11PP(P)-4188 (b. l. 88) patvirtina, kad pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo neišmokėta 17 232,74 Lt dydžio pensijos nepriemoka. Atsakovas neginčijo pateiktoje pažymoje nurodytų sumų teisingumo, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė neišmokėtą pensijos dalį. Pareiškėjui pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl atsakovo kaltės, nes priimdamas sprendimus atsakovas taikė galiojusius teisės aktus, kurie vėliau įsigaliojusiu 2012 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl neišmokėtą pensijos dalį priteisė iš Lietuvos valstybės.

Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, teismas panaikino atsakovo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1D-8668-(2) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijai apskaičiuoti netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalį, taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 284 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės dėl lėšų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios. Be to, savo prašymo atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, kurie leistų analizuojamą situaciją vertinti kaip išimtinę ir sudarytų pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti. Nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsiteisėjimo iki šio ginčo išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tai laikytina pakankamu laiko tarpu tinkamam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies kompensavimui pasirengti. Atidėjus sprendimo vykdymą būtų neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, apeliaciniame skunde (b. l. 109) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d. Apeliaciniame skunde neginčija pareiškėjo teisės į priteistą sumą, tačiau nurodo, jog remiantis pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi A492-1754/2013, pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas turi būti atidėtas iki 2014 m. vasario 1 d.

Pareiškėjas A. T. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 113), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė išmokėjimų atidėjimo klausimu, todėl nėra pagrindo nesutikti su sprendime išdėstyta pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui A. T. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu panaikino skundžiamo Vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, bei priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 31 d. Atsakovai apeliaciniame skunde tokio teismo sprendimo neginčija ir sutinka su dalies ginčyto sprendimo panaikinimu bei teismo priteista pensijos suma, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas bei non reformatio in peius teisės principą, paliekamas nepakeistas.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 dienos. Apeliantai nurodė, kad asignavimų lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui turėjo būti įtrauktos į 2014 m. valstybės biudžeto projektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. valstybės biudžetas jau patvirtintas, todėl prašyme atidėti teismo sprendimo vykdymą nurodytas terminas (iki 2014 m. vasario 1 d.) yra nebeaktualus. Patvirtinus 2014 m. valstybės biudžetą pasikeitė faktinės aplinkybės, paneigiančios poreikį atsižvelgti į apeliantų nurodomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1754/2013, kuria buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti apeliantų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad tenkinti atsakovų apeliacinį skundą ir jame nurodytais argumentais atidėti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas