A-502-2048-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-2048/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00080-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SR-112; 2) įpareigoti Klaipėdos tarnybą pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą S. G. V. kitu advokatu ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014 pagal Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-985-13.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-985-13 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant baudžiamosios bylos kasaciniame procese, teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas S. G. V.. Pareiškėjo teigimu, advokatas teisinės pagalbos neteikė – neruošė procesinių dokumentų, nepaskyrė susitikimo, neatvyko į teismo posėdį. Pareiškėjo manymu, paskirtas advokatas S. G. V. negali jam suteikti kvalifikuotos teisinės pagalbos, todėl, Klaipėdos tarnybai 2014 m. sausio 14 d. rašte Nr. SR-112 atsisakius pakeisti paskirtą advokatą, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimu paskirtą advokatą S. G. V. kitu advokatu, kadangi šis jokių teisinių paslaugų pareiškėjui neteikė, neatstovavo jo teisme, neorganizavo susitikimo, nerengė procesinių dokumentų. Atsakovas paaiškino, kad įvertinęs pareiškėjo prašymą bei advokato S. G. V. 2014 m. sausio 10 d. pateiktą paaiškinimą, šioje byloje skundžiamu 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. SR-112 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi nebuvo nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 8 dalyje numatytų advokato pakeitimo pagrindų buvimas, advokatas S. G. V. savo pareigą teikti antrinę teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus įvykdė – 2013 m. rugpjūčio 29 d. parengė pareiškėjui išvadą dėl galimybės kasacine tvarka skųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį.

Klaipėdos tarnyba pažymėjo, jog 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SR-112 priėmė remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiomis iki jo priėmimo, tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl advokato S. G. V. nedalyvavimo 2014 m. sausio 21 d. paskirtame teismo posėdyje įvyko jau po skundžiamo akto priėmimo, todėl jos neturi jokio priežastinio ryšio su skundžiamu aktu ir negali sudaryti pagrindo spręsti dėl skundžiamo akto teisėtumo ar neteisėtumo. Atkreipė dėmesį, jog pateikdamas skundą administraciniam teismui, pareiškėjas analogišką skundą tą pačią dieną pateikė ir atsakovui, prašymą advokatą S. G. V. pakeisti kitu advokatu motyvuodamas 2014 m. sausio 21 d. įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurio, atsiliepimo į pareiškėjo skundą padavimo metu, Klaipėdos tarnyba dar nebuvo išnagrinėjusi. Teigė, jog skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai, o jei išnagrinėjus 2014 m. sausio 22 d. pateiktą pareiškėjo skundą bus nustatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatytos advokato pakeitimo sąlygos, advokatas S. G. V. bus pakeistas kitu advokatu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Klaipėdos tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. SR-112 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o administracinės bylos dalį dėl įpareigojimo pakeisti advokatą bei užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-985-13 nutraukė.

Teismas vadovavosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims reglamentuojančiu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ir pažymėjo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, jai suteiktos kompetencijos ribose priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str., 18 str. 7 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, t. y. asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuoti to paties įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatyta ir tai, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas (9 str. 3 d. 4, 8 p., 10 str.).

Pažymėjo, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatą, nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir minėtu įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą pakeisti jam paskirtą advokatą S. G. V. kitu advokatu, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė aplinkybę, kad advokatas jam realiai antrinės teisinės pagalbos neteikė, pagrindžiančių objektyvių duomenų. Pažymėjo, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, kadangi iš jų matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 29 d. advokatas surašė išvadą dėl galimybės kasacine tvarka skųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, todėl, byloje nenustačius ir pareiškėjui nenurodžius objektyviai egzistuojančių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, trukdančių paskirtam advokatui suteikti pareiškėjui kokybišką teisinę pagalbą, atsakovo sprendimą nepakeisti pareiškėjui paskirto advokato kitu advokatu pripažino teisėtu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nėra nustatyta pareiga pagal pareiškėjo prašymą pakeisti paskirtą advokatą kitu advokatu. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu pareiškėjui paskirtas advokatas yra pakeistas kitu advokatu, todėl skundu ginčijamas atsakovo sprendimas pareiškėjui realių teisinių pasekmių nebesukelia.

Pažymėjo, jog pareiškėjui atsisakius nuo skundo reikalavimo įpareigoti paskirtą advokatą S. G. V. pakeisti kitu advokatu bei užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-985-13, ši administracinės bylos dalis nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu. Taip pat, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas, teismui konstatavus, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, pareiškėjas neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

III. Pareiškėjas J. S. padavė apeliacinį skundą (b. l. 22), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesta pareiškėjo skundo dalis, yra nepagrįsta ir neteisinga, teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančia informacija, jog pareiškėjas nesikreipė į apeliacinės instancijos teismą. Mano, jog tai rodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir rėmėsi vien subjektyviais samprotavimais. Paaiškina, jog pareiškėjui už akių paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, pareiškėjas buvo atskirtas nuo nagrinėjamos bylos duomenų, įrodymų, kitos su byla susijusios informacijos, apribota konstitucinė pareiškėjo teisė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, jis neturėjo galimybių pasiruošti bylos nagrinėjimui, parengti motyvuotą ir teisiškai pagrįstą apeliacinį skundą. Pareiškėjas pažymi, jog baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014, nuo ikiteisminio tyrimo proceso iki pat apeliacinio proceso, jam nebuvo užtikrinta antrinė teisinė pagalba, advokatas S. G. V. neparengė nei apeliacinio, nei kasacinio skundų, jis buvo paskirtas tik į kasacinio skundo nagrinėjimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pareiškėjo manymu, tokia padėtis susidarė dėl ydingos ir suinteresuotos atsakovo veiklos nukreiptos prieš pareiškėjo teises ir interesus.

Pareiškėjas prašo būti etapuotas į savo gyvenamąją vietą, kad galėtų surinkti su bylos nagrinėjimu turimus duomenis bei pasiruošti apeliaciniam procesui. Taip pat prašo būti etapuotas į apeliacinio skundo nagrinėjimą teisme.

Atsakovas Klaipėdos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis įgyvendinti savo procesines teises, neturėjo galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini, kadangi pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pačiam pareiškėjui. Taip pat atsakovas pažymi, jog nors pareiškėjas savo apeliacinį skundą motyvuoja negalėjimu įgyvendinti savo procesines teises, tačiau jis nenurodo konkrečių procesinių veiksmų, kuriuos norėjo, bet negalėjo atlikti, taip pat to, kokią realią įtaką tokie veiksmai galėjo turėti bylos nagrinėjimui, t. y. apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia vien tik nepagrįstomis prielaidomis.

Atkreipia dėmesį, jog šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro reikalavimas panaikinti Klaipėdos tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SR-112, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybių nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos išeina už byloje nagrinėjamo administracinio ginčo ribų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai patikrintino šio akto priėmimo aplinkybes, pagrindus ir motyvus, pagrįstai konstatavo jo teisėtumą, tuo tarpu pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl kurių skundžiamas aktas turėtų būti pripažintinas neteisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių.

Nustatyta, kad Klaipėdos tarnyba 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-985-13 suteikė J. S. antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 1-30-2-00130-2010-3, pavesdama ją teikti advokatui S. G. V.. 2014 m. sausio 3 d. Klaipėdos tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas pakeisti paskirtą advokatą S. G. V. kitu advokatu, kurį atsakovas atsisakė tenkinti. Nesutikdamas su Klaipėdos tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. SR-112, pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas šį administracinį aktą panaikinti ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo.

Bylos medžiaga taip pat rodo, kad nagrinėjant šį ginčą pirmąja instancija, atsakovas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-10-14 tenkino pakartotinį J. S. 2014 m. sausio 22 d. prašymą ir advokato S. G. V. 2014 m. sausio 31 d. prašymą, t. y. vietoje advokato S. G. V. paskyrė pareiškėjui advokatą A. M.. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 19 d. vykusiame posėdyje J. S. atsisakė išvestinio skundo reikalavimo pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nurodydamas, jog savo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų atkūrimą sieja su nepagrįsto bei neteisėto Klaipėdos tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. SR-112 panaikinimu (b. l. 13).

Šiame kontekste pažymėtina, jog asmuo, reikšdamas reikalavimus administracinėje byloje, turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, lemiančios pareiškėjo teisę į reikalavimo patenkinimą, turi būti tikrinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis taisyklėmis bei remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kuriais procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014 (teisminio proceso Nr. 1-30-2-00130-2010-3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė ir paskelbė 2014 m. liepos 1 d., daro išvadą, kad pirma, pažeidimas, dėl kurio pradėta ši konkreti administracinė byla, buvo pašalintas atsakovo 2014 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-10-14 pakeitus advokatą, kita vertus, pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas (aiškiai identifikuojamas interesas apginti Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-985-13 pagrindu atsiradusias teises) visiškai išnyko išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, t. y. šiame procese jam pasinaudojus profesionaliomis teisinėmis paslaugomis.

Pagal administracinių teismų praktiką, teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Todėl įvertinus, kad materialinių teisinių prielaidų ginti J. S. pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančio Klaipėdos tarnybos 2014 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. SR-112 (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas