AS-669-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr.AS-669-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00351-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. lapkričio 26 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-161-437/2014 patikslintą skundą (2 t., 60-62 b.l.), kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 02-05-5744 bei sprendimą Nr. 52/23361 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. S. perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj.; 2) pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 8433 tarp pardavėjo M. K. S. ir J. B., Ž. B., taikyti restituciją įpareigojant M. K. S. grąžinti pirkėjams pinigus; 3) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. 1718, sudarytą tarp pardavėjų J. B., Ž. B. ir M. U., taikyti restituciją – grąžinti žemę Nacionalinei žemės tarnybai, įpareigoti Ž. ir J. B. grąžinti pinigus M. U.; 4) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 02-05-5744.

Teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi (2 t., 91-92 b.l.) priėmė pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 02-05-5744, kitą skundo dalį atsisakė priimti. Teismas šia nutartimi pareiškėjai išaiškino, kad ši nutartis jai neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu su skundu pateikiant teismui motyvuotą įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361 ir 2008 m. spalio 24 d. bei 2009 m. kovo 27 d. žemės pirkimo – pardavimo sutarčių (toliau – ir 2008-2009 m. sandoriai).

Teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. sausio 9 d. paduoti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą. Nurodė, kad pareiškėjos kreipimasis neatitinka ABTĮ reikalavimų, nes pagal ABTĮ 34 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu atnaujinti terminą teismui turi būti paduotas skundas.

2015 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja pakartojo reikalavimus, kuriuos buvo nurodžiusi 2014 m. lapkričio 26 d. paduotame patikslintame skunde. Be to, 2015 m. sausio 14 d. patikslintame skunde pareiškėja prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 02-05-5744, sprendimo Nr. 52/23361 bei 2008-2009 m. sandorių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir patikslintą skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą).

Dėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 02-05-5744 teismas šioje nutartyje pažymėjo, šis pareiškėjos skundo reikalavimas buvo priimtas anksčiau.

Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361 teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsniu. Nustatė, kad pareiškėja su administracinės bylos medžiaga, tarp jos ir su Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 52/23361 (I t., b.l.151 l.)

susipažino 2014 m. spalio 21 d. ir pateikė prašymą išduoti byloje esančių dokumentų kopijas. Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 52/23361 pareiškėja gavo 2014 m. spalio 23 d. kartu su kitais prašomais dokumentais tai patvirtina pareiškėjos įrašas). Pareiškėjos skundas teismui paduotas 2014 m. lapkričio 26 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti tik objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys, t. y. tokios kliūtys, kurios objektyviai pareiškėjai sutrukdė įgyvendinti procesinę teisę. Teismas pareiškėjos nurodytų termino paduoti skundą praleidimo priežasčių (pareiškėja akcentavo, kad ji yra 65 metų amžiaus, susipažinimo su byla metu neturėjo advokato, todėl nesuprato per kokį terminą turi paduoti skundą, jos atstovas V. M. nėra teisininkas, sutartį su advokate sudarė tik 2014 m. spalio 31 d.) nepripažino svarbiomis termino paduoti skundą praleidimo priežastimis, todėl termino neatnaujino ir minėtą patikslinto skundo dalį priimti atsisakė. Reikalavimus dėl 2008-2009 m. sandorių panaikinimo teismas atsisakė priimti kaip išvestinius iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą, t.y. iš reikalavimo, kurį atsisakė priimti nepatenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėja S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir atnaujinti terminą patikslintam skundui pateikti dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361 ir 2008-2009 m. sandorių.

Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Teigė, kad terminas skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361 yra praleistas ne dėl jos aplaidumo, nerūpestingumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundo padavimo terminas praleistas nežymiai (tik 3 dienas). Ginčijant sandorius taikomi ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatyto terminai, o ne terminai, skirti administracinio akto ginčijimui.

Pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl 2008 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 02-05-5744 panaikinimo priėmė. Šio įsakymo pagrindu buvo priimtas Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 52/23361 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. M minėti administraciniai aktai susiję, todėl, pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas turėjo jai pasiūlyti pareiškėjai ginčyti ir 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 52/23361.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361 ir 2008-2009 m. sandorių ir atsisakė priimti patikslintą skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Patikslintą skundą dėl kurio pirmosios instancijos teismas priėmė atskiruoju skundu skundžiamą 2015 m. vasario 4 d. nutartį, pareiškėja pateikė teismui 2015 m. lapkričio 26 d. Teismas nustatė, kad su šiuo patikslintu skundu skundžiamu Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 52/23361 pareiškėja susipažino ir jį gavo 2014 m. spalio 23 d., t.y. susipažinusi su šios administracinės bylos dokumentais. Pareiškėja šios aplinkybės neneigia. Akcentuoja, kad ji skundo padavimo terminą praleido nežymiai (3 dienas) ir mano, kad pirmosios instancijos teismas jos nurodytų termino paduoti skundą praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis nepagrįstai.

Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatyme. Vienas iš tokių reikalavimų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų (ABTĮ 33,34 straipsniai).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 52/23361 dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas ne pareiškėjos, o kito asmens atžvilgiu, todėl pareiškėjai neturėjo būti įteiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad termino paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361 eigos pradžią (nuo 2014 m. spalio 23 d.) teismas vertino pernelyg palankiai pareiškėjos atžvilgiu, nes byloje yra duomenų, kad apie šį administracinį aktą pareiškėja sužinojo anksčiau. Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą (1 t., 128-129 b.l.) yra pateikti detalūs duomenys apie nuosavybės teisių atkūrimą į pareiškėją dominantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ir priimtus administracinius aktus, tarp jų pateikti visi Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361 duomenys. Šio atsiliepimo kopija pareiškėjai buvo išsiųsta 2014 m. vasario 12 d. Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 52/23361 į administracinę bylą, kurią inicijavo pareiškėja, atsakovo buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo mėnesį. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja tik 2014 m. spalio 23 d. pasinaudojo teise susipažinti su bylos medžiaga ir gauti prašomų dokumentų (tarp jų Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 52/23361) kopiją yra pareiškėjos pasirinktas elgesio variantas. Net ir skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo nustatytos datos (2014 m. spalio 23 d.) skundo padavimo terminas yra praleistas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. LVAT jurisprudencijoje dėl termino atnaujinimo yra pažymėta, kad teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. TA858-36/2012). Pagal LVAT praktiką svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2014 m. birželio 18 d. nutartį Nr. AS552-494/2014, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį Nr. TA492-6/2012, 2011 m. birželio 3 d. nutartį Nr. TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartį Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Be to, sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų kreiptis į teismą atnaujinimo taikomi rūpestingo, sąžiningo ir atidaus elgesio standartai, kurių turi laikytis asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis termino paduoti skundą praleidimo priežastimis. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (2014 m. spalio 23 d. atsiimdama iš teismo Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 52/23361 ji neturėjo advokato, jos įgaliotas atstovas neturi teisinio išsilavinimo, sutartį su advokate sudarė 2014 m. spalio 31 d.) yra subjektyvaus pobūdžio. Kam ir kada suteikti įgaliojimus, ar juos panaikinti, sprendė pati pareiškėja. Tai buvo jos pasirinktas elgesio variantas.

Pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad 2014 m. spalio 23 d. jai gavus Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 52/23361, buvo objektyvių kliūčių dėl kurių ji negalėjo paduoti patikslintą skundą anksčiau nė 2014 m. lapkričio 26 d. Tuo labiau, kad į šį patikslintą skundą perrašyti ankstesnio skundo reikalavimai, papildyti prašymu atnaujino skundo padavimo terminą.

Asmens atidaus ir rūpestingo elgesio standartų kontekste pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja ginčą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) inicijavo 2013 m. sausio 31 d. pateiktu skundu (1 t., b.l.1-2). Pirminiu skundu (teismui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, jis buvo tikslinamas) siekė, kad būtų pripažintas neteisėtu suformavimas šio žemės sklypo rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes pareiškėja pretendavo šią žemę susigrąžinti natūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos 2012 m. sausio 31 d. skunde minimas žemės sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) yra būtent tas sklypas į kurį nuosavybės teisės trečiajam asmeniui (M. K. S.) buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 52/23361 ir kurio apskundimo terminą pareiškėja yra praleidusi. Iš minėto pareiškėjos skundo turinio matyti, kad paduodama šį skundą pareiškėja turėjo ją dominančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), kuris buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui ne jai, o kitam asmeniui, duomenis. Byloje yra duomenys suteikiantys pagrindą išvadoms, kad pareiškėja, kuriai nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos Kauno apskrities valdytojo 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr.52-5978, žinojo, kad sklypo suformavimas nereiškia nuosavybės teisių atkūrimo ir kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemę yra įforminamas individualiu administraciniu aktu - sprendimu. Todėl pareiškėja, siekdama iškelti ginčą dėl ją dominančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), turėjo pasirinkti tokį elgesio variantą, kad duomenis apie tokį sprendimą gautų kaip galima greičiau. Pagal asmens atidaus ir rūpestingo elgesio standartus šios aplinkybės, taip pat pirmiau minėtos aplinkybės, kad pareiškėja nepasinaudojo atsiliepimo į jos skundą duomenimis apie Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 52/23361, iki 2014 m. spalio 23 d. nesinaudojo bylos, kurią pati inicijavo, duomenimis, taip pat yra pakankamas pagrindas išvadoms, kad šis pareiškėjos elgesys, vertinant jį pareiškėjos nurodytų termino paduoti skundą praleidimo priežasčių kontekste, neatitiko minėtų elgesio standartų.

Pareiškėjos reikalavimai dėl 2008-2009 m. žemės pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 52/23361. Nepriėmus pagrindinio skundo reikalavimo negali būti priimti ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis