AS-146-174-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-174/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03450-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (II t., b. l. 22–28), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba, atsakovas) 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7193; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 (toliau – ir 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas) dalį, kurioje nustatytas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareiškėjai; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 4 466,67 Lt neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi (II t., b. l. 43) nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. gruodžio 5 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti teismui skundžiamo VSDF valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (6.5) I-7193 gavimo datą patvirtinantį dokumentą (voką, pažymą iš pašto tarnybos ar pan.).

2013 m. gruodžio 3 d. pareiškėja pašalino teismo nutartyje nurodytus trūkumus – pateikė teismui voką, kuriame gautas skundžiamas VSDF valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (6.5) I-7193 (II t., b. l. 47–49).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi (II t., b. l. 60–61): 1) atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalį, kurioje nustatytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareiškėjai; 2) priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VSDF valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7193 ir priteisti solidariai iš atsakovų 4 466,67 Lt neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 3) pašalino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš atsakovų ir byloje patraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir patraukė atsakovu; 4) sujungė administracinę bylą Nr. I-9403-121/2013 su administracine byla Nr. I-5511-596/2013 ir suteikė bylai numerį I-5511-596/2013.

Priimdamas procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalį, kurioje nustatytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareiškėjai, teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5511-596/2013 atsisakė priimti, nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad šį sprendimą skundė įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgęs į tai, kad skundo reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13-17-3510 priėmimo klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl šio reikalavimo atsisakė priimti.

III. Pareiškėja M. Š. atskirajame skunde (II t., b. l. 65–66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti jos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalį, kurioje nustatytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareiškėjai, ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 13-17-3510 galėjo būti skundžiamas per 3 metus nuo tos dienos, kai pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Pareiškėja realizavo savo teisę pateikdama 2013 m. spalio 25 d., t. y. nepraleidusi 3 metų senaties termino, VSDF valdybai skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510. Taigi pareiškėja apskundė teritorinio skyriaus sprendimą šiai bylų kategorijai įstatymo nustatyta bylų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nepraleidusi termino, todėl laikytina, kad ji pašalino trūkumą, dėl kurio teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti skundą.

2. Šioje byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo tarp šalių, tuo labiau, jis nėra įsiteisėjęs. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundo, kadangi tai nėra nagrinėjamai situacijai tinkamas pagrindas.

Atsakovas VSDF valdyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimuose nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti nagrinėti teisme pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalį, kurioje nustatytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareiškėjai.

Skundžiama nutarties dalis grindžiama ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kurioje numatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Aiškindamas, be kita ko, paminėtos įstatymo normos turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009).

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas aiškino bei taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą; jos manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo galima atsisakyti priimti skundo reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalies panaikinimo remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi šioje byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo tarp šalių, vadinasi, nėra ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kalbant apie ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą – priimtą teismo sprendimą, visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikta sąvoka „teismo sprendimas“ neturėtų būti aiškinama siaurai, nes minėta sąvoka, be kita ko, apima ir procesinius sprendimus (2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-780/2009). Pavyzdžiui, 2008 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-184/2008 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iš esmės pripažino, jog įsiteisėjusi teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjų skundo dalį, nes jos (pareiškėjos) nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, yra pagrindas atsisakyti priimti šią skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu pareiškėjos ir vėl pateiktų skundą teismui nepasinaudojusios šia išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties motyvų matyti, jog teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu buvo priimtas nustačius, kad kitoje administracinėje byloje Nr. I-5511-596/2013 teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti visiškai identišką minėtajam pareiškėjos skundo reikalavimą, be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13-17-3510 skundė įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju teismas kitoje administracinėje byloje Nr. I-5511-596/2013 priimtą 2013 m. spalio 16 d. teismo nutartį (kuria pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalį, kurioje nustatytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareiškėjai, t. y. reikalavimą, kuris yra visiškai tapatus nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde pareikštam reikalavimui, buvo atsisakyta priimti, kaip paduotą nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas)) (I t., b. l. 51–52), šiuo atveju pripažino įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo prasme.

Įvertinusi sprendžiamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji, pasinaudodama įstatymų nustatyta bylų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2013 m. spalio 25 d. apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13-17-3510 VSDF valdybai, todėl nebeliko pagrindo atsisakyti priimti jos skundą dėl minėto VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nagrinėti teisme.

Vertindama pirmiau nurodyto pareiškėjos teiginio pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgė į VSDF valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (6.5) I-7193 (II t., b. l. 36–37), priimto dėl pareiškėjos 2013 m. spalio 25 d. skundo, turinį. Paminėtame sprendime, kurį pareiškėja šioje byloje taip pat skundžia administraciniam teismui ir dėl kurio pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti šį VSDF valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7193 yra priimtas nagrinėti ta pačia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nurodyta, kad VSDF valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDF valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. spalio 25 d. skundą, kaip paduotą praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Tame pačiame VSDF valdybos sprendime pareiškėjai išaiškinta, kad jeigu ji iki 2013 m. lapkričio 12 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą Nr. AS520-789/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatavo, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su Fondo valdybos sprendimu, kuriame konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą, ar mano, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra priimta VSDF valdybos sprendimo, kuriuo ginčas dėl pareiškėjos ginčijamo VSDFV teritorinio skyriaus (Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus) 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 būtų išspręstas iš esmės šiai bylų kategorijai įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. kad pareiškėjos skundas dėl minėto VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimo būtų patenkintas ar atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (VSDF valdyba) nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. spalio 25 d. skundo ir VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus veiksmų teisėtumo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto termino, konstatuotina, kad šiuo atveju VSDF valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (6.5) I-7193 sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, kurios pasireiškia tuo, jog nesant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (VSDF valdybos) sprendimo, kuriuo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų iš esmės patikrintas teritorinio skyriaus priimto sprendimo pagrįstumas, pareiškėja šiuo atveju negali paduoti skundą administraciniam teismui dėl teritorinio skyriaus sprendimo (ABTĮ 25 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad VSDF valdyba iš esmės išnagrinėjo jos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti (tenkinti iš dalies) ar atmesti. Todėl negalima konstatuoti, kad šioje byloje būtų pasikeitusios anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės ir dėl to būtų išnykęs pagrindas remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-5511-596/2013 (kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalies panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu), kaip įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo prasme sprendžiant nagrinėjamu atveju tapataus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalies panaikinimo priėmimo klausimą.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje teisingai vertino su sprendžiamu klausimu susijusias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 13-17-3510 dalį, kurioje nustatytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareiškėjai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti naikinama remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kurie yra atmestini kaip nepagrįsti, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos M. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas