A-143-1495-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1495/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00934-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–6), kurį patikslino (b. l. 15–18, 66–69), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) direktoriaus draudimą pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems; 2) įpareigoti atsakovą leisti lankytis nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ ir nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos organizacijos „Tikslas“ nariams Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teikiant pagalbą nuteistiesiems pagal organizacijų įstatuose nustatytus tikslus.

Pareiškėjas nurodė, kad raštu 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į atsakovą dėl apsilankymo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kurio tikslas – pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems. Į raštišką prašymą nebuvo atsakyta, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875) nuostatas. Be to, du kartus, t. y. 2013 m. liepos 30 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d., kreipėsi į atsakovą su prašymais elektroniniu būdu, tačiau abu kartus buvo atsisakyta išduoti leidimą apsilankyti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, pažeidžiant nustatytą atsakymų pateikimo tvarką. Nurodė, jog atsakovo draudimas pravesti teisinę švietėjišką valandą nuteistiesiems pažeidžia ir trukdo organizacijos veiklai, stabdo bendrą visuomenės vystymosi procesą, draudžia užsiimti organizacijos nariams įstatuose nustatyta veikla. Atsakovo draudimas veikti pareiškėjui pagal įstatuose suteiktas teises yra vertinamas kaip visuomenės interesų pažeidimas. Nesutiko, jog nesistengta susitarti su administracija, nebuvo bandyta paaiškinti veiklos tikslingumo. Į atsakovą buvo kreiptasi net tris kartus, pateikti papildomi dokumentai, pateikta leidimo-kvietimo į Panevėžio pataisos namus kopija, bendradarbiavimo sutartis, kreiptasi į psichologų tarnybą, pavaduotojus ir kitus pareigūnus. Atsakovas nuo pat pradžių ignoravo organizacijos pareikštą norą pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems, pasirinko nemotyvuotą draudimo taktiką, atsisakė bendradarbiauti. Atsakovo atsakymai nemotyvuoti, neturintys teisinio pagrindo, nenurodantys priežasčių, dėl ko galbūt gali kilti grėsmė visuomenei ar valstybei, jei nuteistiesiems bus pravesta švietėjiška valanda teisiniais klausimais.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 36–38, 39–41) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldžiose pataisos įstaigose, tarp jų ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, yra rengiamos ir įgyvendinamos Nuteistųjų pataisos programos, kurių turinį sudaro nuteistųjų dorovinis auklėjimas (siekiama, kad nuteistieji elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles), teisinis švietimas (siekiama, kad nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis), kultūrinis auklėjimas, fizinis lavinimas, saviaukla ir kitos priemonės. Rengiant programas ir jas vykdant, dalyvauja ir pataisos įstaigų socialiniai partneriai – nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, savanoriai, valstybės ir savivaldybių įstaigos. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tenkinant nuteistųjų socialinius, dvasinius ir kultūrinius poreikius, nuolat organizuojami kultūriniai, sportiniai renginiai, vyksta sportinės varžybos tarp nuteistųjų, įstaigoje lankosi muzikiniai, teatro kolektyvai, rengiamos meno dirbinių parodos. Pažymėjo, jog pareiškėjas su atsakovu nėra ir nebuvo sudaręs jokios tarpusavio bendradarbiavimo sutarties ir/arba savanoriško darbo atlikimo sutarties (susitarimo), kurių pagrindu turėtų teisę reikalauti organizacijos atstovams leisti patekti į pataisos namų teritoriją ir vesti nuteistiesiems švietėjišką valandą. Taip pat pažymėjo, jog įėjimo į pataisos įstaigą tvarka yra griežtai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 122 „Dėl Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 122). Be to, 2013 m. liepos 30 d. prašymu kreipdamasis į atsakovą pareiškėjas nenurodė aiškių apsilankymo pataisos namuose tikslų, veiklos programos, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo, kaip nevyriausybinės organizacijos, statusą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (b. l. 93–96) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendimą, įformintą 2013 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija, ir 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. S-21402, kuriais atsisakyta leisti pareiškėjui pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje; įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl leidimo pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 30 d. pateikė Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai prašymą dėl švietėjiškos valandos nuteistiesiems pravedimo. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, įformintu rezoliucija „Neleidžiu“, atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 2, 3, 5 d. prašymais kreipėsi į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, kuriuose prašė leisti apsilankyti šiuose pataisos namuose ir pravesti švietėjišką valandėlę nuteistiesiems. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. S-21402 nepatenkino pareiškėjo prašymo, nurodydama, jog iš pareiškėjo pateiktos informacijos įstaigos administracija negali visapusiškai įvertinti vizito tikslingumo bei paskaitos praktinės naudos nuteistiesiems, taip pat nurodė, kad tarp asociacijos ir įstaigos nėra sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašant iš anksto būtų aptarti ir suderinti paminėti klausimai. Teismo vertinimu, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2013 m. rugpjūčio 2 d. atsakymu, įformintu rezoliucija, bei 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. S-21402, atsisakydama leisti pareiškėjui pataisos namuose pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems, atliko viešojo administravimo funkcijas, todėl tai yra viešojo administravimo subjekto priimti individualūs administraciniai aktai, kuriems turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008. Nustatė, kad atsakovo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, įformintas rezoliucija, nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, jame neišdėstytos faktinės aplinkybės. Šiame sprendime nėra atsakyta į pareiškėjo prašymą dėl švietėjiškos valandos nuteistiesiems pravedimo. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2013 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. S-21402 nenurodytas atsisakymo leisti paminėtos organizacijos nariams lankytis pataisos namuose ir pravesti švietėjišką valandėlę nuteistiesiems teisinis pagrindas. Nors faktinis atsisakymo pagrindas jame yra nurodytas, tačiau atsisakymo pravesti švietėjišką valandėlę pataisos namuose priežastys išdėstytos neaiškiai. Nurodyta, jog pataisos namų administracija negali įvertinti vizito tikslingumo bei paskaitos praktinės naudos nuteistiesiems, tačiau konkrečiai neįvardyta, kokia informacija būtų reikalinga, sprendžiant šio pobūdžio prašymą, nenurodyta, koks teisės aktas įpareigoja tokiais atvejais sudaryti bendradarbiavimo sutartį ar kitokį susitarimą, kaip atsakyme nurodė atsakovas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdamas pareiškėjo prašymų, ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Paminėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas įpareigojo atsakovą iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus, priimant motyvuotą, faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus, neturėjo pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nepatenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti lankytis nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ ir nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos organizacijos „Tikslas“ nariams Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teikiant pagalbą nuteistiesiems pagal organizacijų įstatuose nustatytus tikslus. Atkreipė dėmesį, kad, atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymus, neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 101–103, 104–106) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas nurodo, kad bendradarbiavimo sutartis, taip pat savanoriško darbo atlikimo sutartis (susitarimas) tarp įstaigos ir tam tikros organizacijos yra teisinis pagrindas šios organizacijos atstovams patekti į pataisos įstaigos teritoriją ir šios sutarties pagrindu vykdyti pataisos įstaigoje kultūrinę, švietėjišką, auklėjamąją bei pan. veiklą. Organizuojant nuteistųjų užimtumo priemones ir jų socialinę reabilitaciją, glaudžiai bendradarbiaujama su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Visa tai iš esmės paneigia pareiškėjo teiginius, jog įstaiga ignoruoja šios nevyriausybinės organizacijos norą pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems. Atkreipia dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja tvarkos, kuria vadovaujantis pataisos įstaigose turėtų būti leidžiama vykdyti tam tikrą socialinę, kultūrinę, švietėjišką ar kitą ugdomąją veiklą, taip pat nereglamentuoja, kokiais atvejais turėtų būti atsisakoma leisti pataisos įstaigose vykdyti tam tikrą veiklą. Kiekvienu konkrečiu atveju, pataisos įstaigos direktoriui priimant sprendimą, yra sprendžiama, įvertinant visas aplinkybes, socialinio partnerio tikslus bei siekius, galimybes ir jo vykdomos veiklos naudingumą. Ginčijamu atveju pataisos įstaigos direktorius atsižvelgė į visas aplinkybes, įvertino pateiktus duomenis bei dokumentus ir priėmė sprendimą neleisti pareiškėjui pravesti švietėjišką valandą nuteistiesiems, įstaigoje atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pataisos įstaigos direktoriaus sprendimas priimtas be teisinio pagrindo. Nesant tam tikrų teisės aktų, pataisos įstaiga ir negalėjo jų nurodyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš atsakovo apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame iš viso nebuvo sprendžiamas pareiškėjo, kaip nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, prašymų leisti šios organizacijos atstovams pravesti švietėjišką valandą pas atsakovą laikomiems nuteistiesiems pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, analizavo ginčo teisinius santykius tik tuo aspektu, ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atsakydamas į paminėtus pareiškėjo prašymus, laikėsi jam privalomų Viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 (šiuo nutarimu patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau - ir Taisyklės)) nuostatų. Atsižvelgdama į tai, kolegija, laikydamasi šios apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų, toliau nepasisako dėl nagrinėjamo ginčo esmės, t. y. dėl pareiškėjo teisės apsilankyti (lankytis) pas atsakovą paminėtuose jo prašymuose atsakovui nurodytu tikslu, o patikrina bylą tik pirmosios instancijos teismo išnagrinėtu aspektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra skirti tik paminėtų pareiškėjo prašymų pagrįstumo klausimui. Todėl kolegija, atsižvelgdama į nurodytas apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas, nepasisako atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo klausimu, o, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsniu, patikrina bylą pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo aspektu.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, jog, ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo požiūriu, atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (bylai aktuali 2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) nurodyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. pagal Taisykles. Vadovaujantis Taisyklių 41.1 punktu, į prašymą suteikti administracinę paslaugą - išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, - atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje (Taisyklių 44 p.) toks atsakymas laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu administracinės procedūros sprendimu, kuriam yra taikytini šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (bylai aktuali 2008-10-06 įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) nustatyti reikalavimai, t. y. reikalavimai, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Iš pirmosios instancijos teismo aptartų atsakovo 2013 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimų (kuriuose yra išreikšta atsakovo pozicija netenkinti paminėtų pareiškėjo prašymų) matyti, kad juose nėra jokių nuorodų į teisinį jų pagrindimą, o (kalbant apie 2013-09-13 sprendimą) yra pateikti tik samprotavimai apie tai, kodėl šie (šis) prašymai nėra tenkintini (b. l. 32, 79). Akivaizdu, kad tokie atsakovo atsakymai į pareiškėjo prašymus (Taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu, administracinės procedūros sprendimai) neatitinka paminėtų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Todėl, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis ir pačiu teismo sprendimu.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis