AS-756-229-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-229/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00135-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 57, 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 3), kurį patikslino (I t., b. l. 17), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 25/04-69 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskirtą drausminę nuobaudą.

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu (II t., b. l. 120–124) pareiškė nušalinimą posėdžių sekretorei P. B.. G. K. nurodė, kad posėdžių sekretorė P. B. išsiuntė jam teismo šaukimą, kuriame nurodė tik bylos numerį, bet nenurodė kokia byla nagrinėjama, teismo šaukimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų. Dėl to jis negalėjo žinoti kokia byla nagrinėjama. Taip teismo posėdžių sekretorė rodė palankumą atsakovo atstovui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi (II t., b. l. 128–130) pareiškėjo G. K. pareikštą nušalinimą teismo posėdžių sekretorei P. B. atmetė ir G. K. paskyrė 4 000 Lt baudą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo manymu, teismo posėdžių sekretorės šališkumas pasireiškia tuo, kad ji išsiuntė pareiškėjui teismo šaukimą, iš kurio turinio jis nesuprato kokioje byloje jis kviečiamas į teismo posėdį. Iš byloje esančios teismo šaukimo grąžinamosios dalies (II t., b. l. 117) matyti, kad teismo šaukimas buvo suformuotas naudojant teismų informacinės sistemos „LITEKO“ automatizuotą dokumentų blankų užpildymą. Teismas pažymi, kad analogišku būdu suformuoti ir tokio pat turinio teismo šaukimai buvo siųsti ir kitoms bylos šalims (II t., b. l. 114, 115). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, kad teismo šaukimo, įteikto G. K., turinys atitiko ABTĮ 74 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas ABTĮ 47 straipsnyje. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejones teismo posėdžių sekretorės nešališkumu. Teismo posėdžių sekretorė P. B. nėra suinteresuota nagrinėjama byla, tokių duomenų teisėjų kolegijai nėra žinoma, tokių duomenų nenurodė ir pareiškėjas. Todėl pareiškėjo pareikštas nušalinimas teismo posėdžių sekretorei atmestinas, kaip nepagrįstas.

ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, nesilaikant teismo posėdžio tvarkos.

Teisėjų kolegijos pirmininkui paskelbus teismo sudėtį ir pranešus, kas yra teismo posėdžių sekretorius, pareiškėjas teismo posėdžių sekretorei nušalinimo nepareiškė. Vėliau, išsprendus klausimą dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui, padarius pertrauką, kurios metu pareiškėjas susipažino su bylos medžiaga, ir suteikus teisę pareiškėjui pareikšti prašymus, pareiškėjas pareiškė nušalinimą visiems teisėjų kolegijos nariams, nurodydamas, kad teisėjų kolegijos narių šališkumas pasireiškė ir tuo, kad pareiškėjui buvo įteiktas netinkamo turinio teismo šaukimas ir jis iš šaukimo nesuprato, kokia byla bus nagrinėjama.

Teismo posėdžių sekretorei nušalinimo nepareiškė. Išsprendus nušalinimo klausimą teisėjų kolegijos nariams ir toliau tęsiant teismo posėdį, toliau buvo suteikta teisė pareiškėjui pareikšti prašymus. Pareiškėjas nereikšdamas prašymų, pareiškė nušalinimą teismo posėdžių sekretorei tuo pačiu pagrindu, kaip ir buvo pareiškęs nušalinimą teisėjų kolegijos nariams. Teisėjų kolegijos pirmininkui paaiškinus pareiškėjui, kad reikšti nušalinimą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo pradžioje, kai buvo paskelbta, kas yra teismo posėdžio sekretorius, pareiškėjas paaiškino, kad pamiršo pareikšti nušalinimą, o, be to, tik dabar sužinojo kas yra kaltas.

Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo veiksmus vertina, kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Pareiškėjas teismo šaukimą gavo 2013 m. lapkričio 8 d. (II t., b. l. 117). Esant neaiškumui dėl to, kurioje byloje jis kviečiamas dalyvauti, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti teismui prašymą iki teismo posėdžio dėl susipažinimo su bylos medžiaga, tačiau tokio prašymo nepateikė, nors tokius prašymus teikė kitose Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose bylose (pvz., administracinės bylos Nr. 1-44-621/2013, Nr. 1-232-621/2013).

Be to, pareiškėjas analogiško turinio teismo šaukimus gavo prieš kiekvieną teismo posėdį (I t., b. l. 212, 215, 240; II t., b. l. 10, 23, 36, 53, 67, 72, 88, 98), 2012 m. vasario 3 d. byla buvo nagrinėjama iš esmės, o 2012 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas, sprendžiami pareiškėjo prašymai, pareiškėjas šiuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir jam nekilo neaiškumų dėl teismo šaukimo turinio.

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas posėdžio pradžioje nepareiškė nušalinimo teismo posėdžių sekretorei, nors jam buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ir teismo posėdžių sekretorei. Tačiau vėliau pareiškėjas nušalinimą pareiškė remdamasis aplinkybėmis, kurias jau žinojo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepareiškė nušalinimo teismo posėdžių sekretorei ir tuo metu, kai pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijos nariams, kurių nušalinimui vieną iš pagrindų nurodė analogišką, kuriuo rėmėsi reikšdamas nušalinimą teismo posėdžių sekretorei. Kadangi pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą teismo posėdžių sekretorei, nenurodė nei vieno ABTĮ 47 straipsnyje nustatyto pagrindo ar aplinkybių, kurios keltų abejonių teismo posėdžio sekretorės nešališkumu, nepagrįstą nušalinimą reiškia nesutikdamas su teismo šaukimo turiniu, nušalinimą pareiškė kai nušalinimo klausimas jau buvo išspręstas ir buvo sprendžiami šalių prašymai, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų žinojęs sprendžiant nušalinimo klausimą ir dėl jų nušalinimo teismo posėdžių sekretorei nereiškė, konstatuotina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pareiškė nušalinimą jau šiame teismo posėdyje būdamas nubaustas už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 2 500 Lt bauda, ir šioje nutartyje buvo pripažinta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise reikšdamas nepagrįstą nušalinimą teisėjų kolegijai dėl teismo šaukimo turinio, pareiškėjas žinodamas šias aplinkybes iki teismo posėdžio, vėl reiškia nušalinimą tais pačiais pagrindais tik šiuo atveju teismo posėdžio sekretorei, taip trukdydamas nagrinėti bylą, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pareiškėjui skirtina bauda didesnė, nei ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos vidurkis, artima baudos maksimumui, t. y. jam skirtina 4 000 Lt dydžio bauda.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (II t., b. l. 138), prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, teismo posėdžio metu teisėjai sufalsifikavo jo sakytus sakinius, nes jis sekretorei nušalinimą reiškė ne tokiais pat pagrindais, kuriais nušalinimą pareiškė teisėjams (teisėjams nušalinimą G. K., jo teigimu, reiškė dėl to, kad jie su byla leido susipažinti vos dešimt minučių, o sekretorei – dėl neteisingai surašyto šaukimo). Pagal ABTĮ 74 straipsnio 4 dalį, teismo šaukime turi būti nurodytas pavadinimas, o jam įteiktame šaukime nebuvo nurodyta, dėl kokio jo skųsto sprendimo panaikinimo bus nagrinėjama byla. Taigi, pareiškėjas negalėjo suprasti, kokia byla bus nagrinėjama šį kartą (nes Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos kelios bylos, kurios, pareiškėjo teigimu, turi tą patį proceso numerį).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria jam paskirta 4 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise (nagrinėjamu atveju, nušalinimą pareiškėjas pareiškė teismo posėdžių sekretorei).

ABTĮ 47, 53 straipsniuose yra įtvirtinta proceso dalyvių teisė pareikšti nušalinimą teisėjui, teismo posėdžių sekretoriui, specialistui, ekspertui ar vertėjui.

Pagrindai, kuriems esant specialistui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžių sekretoriui gali būti pareikštas nušalinimas, išvardinti ABTĮ 47 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. jeigu specialistas, ekspertas, vertėjas ar teismo posėdžių sekretorius yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis (2 p.) arba jis pats ar jo giminaičiai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu (3 p.).

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas (šiuo atveju – ir teismo posėdžių sekretorius) turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas (ar teismo posėdžių sekretorius) turi būti objektyviai nešališkas, t. y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios išsklaidytų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administracinėse bylose (2001 m. spalio 6 d. nutartis Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą. Sistemiškai aiškinant nurodytas ABTĮ normas, pažymėtina, kad, viena vertus, nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama kaip absoliuti, nes įstatyme yra numatyta jos įgyvendinimo tvarka (nušalinimo pagrindai ir motyvai, nušalinimo pareiškimo momentas ir kt.), be to, už piktnaudžiavimą nušalinimo teise teismas gali skirti baudą. Iš anksčiau paminėtų ABTĮ nuostatų darytina išvada, kad aptariamu atveju asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Teisėjas arba teismas turi teisę skirti baudą asmeniui tik nustatęs, kad šis asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Priešingu atveju būtų paneigta pačios nušalinimo teisės esmė ir paskirtis. Taigi, piktnaudžiavimo teise konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina procesinė sąlyga ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui. Teismui skiriant baudą nurodytu pagrindu, proceso dalyvio piktnaudžiavimas nušalinimo teise turi būti akivaizdus, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl to, jog asmuo piktnaudžiavo šia procesine teise, t. y. naudojosi ja nesąžiningai, siekdamas vilkinti administracinės bylos procesą ar pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvardytų reikalavimų laikėsi ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise. Kaip teisingai nurodė Šiaulių apygardos administracinis teismas, G. K., reikšdamas nušalinimą teismo posėdžių sekretorei, nenurodė nei vieno ABTĮ 47 straipsnyje nustatyto pagrindo ar aplinkybių, kurios keltų abejonių teismo posėdžio sekretorės nešališkumu, nepagrįstą nušalinimą reiškė nesutikdamas su teismo šaukimo turiniu, nušalinimą teismo posėdžių sekretorei pareiškė kai nušalinimo klausimas jau buvo išspręstas ir buvo sprendžiami šalių prašymai, taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų žinojęs sprendžiant anksčiau jo pareikštą visos teisėjų kolegijos nušalinimo klausimą. Be to, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su 2013 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašu, atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad nušalinimą sekretorei jis reiškė ne tokiais pat pagrindais, kuriais norėjo nušalinti visą bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją. Iš minėto teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog tiek reikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai, tiek reikšdamas nušalinimą teismo posėdžių sekretorei, G. K. rėmėsi tuo, jog jam buvo išsiųstas teismo šaukimas, iš kurio jis nesuvokė, kokia tiksliai byla bus nagrinėjama. Teismo posėdžio metu šį argumentą pareiškėjas pakartojo ne vieną kartą. Vadinasi, ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma nuo pat teismo posėdžio pradžios.

Pažymėtina, kad skirdamas pareiškėjui baudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. K. pareiškė nušalinimą jau šiame teismo posėdyje būdamas nubaustas už piktnaudžiavimą nušalinimo teise – 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi (II t., b. l. 125–127) jam paskirta 2 500 Lt bauda; šioje nutartyje buvo pripažinta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise reikšdamas nepagrįstą nušalinimą teisėjų kolegijai dėl teismo šaukimo turinio. Taigi, pareiškėjas žinodamas šias aplinkybes iki teismo posėdžio, vėl reiškė nušalinimą tais pačiais pagrindais tik šiuo atveju teismo posėdžio sekretorei, todėl pagrįstai konstatuota, jog šiais veiksmais pareiškėjas trukdė nagrinėti bylą. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardintos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamos konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja įstatymo jam suteikta nušalinimo teise ir už tai skirti 4 000 Lt baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirta 4 000 Lt bauda, palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Veslava Ruskan