AS-261-321-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-321/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01668-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lietuvos draudimas“), atstovaujamas advokato Renaldo Baliūčio (2011 m. balandžio 4 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 4, 104)) su skundu (I t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 12 944,07 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą 2012 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-942-365/2012 atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 51–56).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, 2013 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-126/2013 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (II t., b. l. 76–82).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2245-815/2013 (buvęs Nr. I-942-365/2012) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 12 944,07 Lt žalos atlyginimo, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 102–110).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013 atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (II t., b. l. 142–153).

2013 m. gegužės 14 d. pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-2245-815/2013, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1 742,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 700,00 Lt už skundo parengimą, 800,40 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 242,00 Lt už apeliacinio skundo parengimą (II t., b. l. 115), bei įrodymus, patvirtinančius turėtas išlaidas, t. y. PVM sąskaitą faktūrą, serija RB Nr. 00797 (II t., b. l. 116), ir banko sąskaitos išrašą apie pareiškėjo įvykdytą mokėjimą pagal minėtą sąskaitą (II t., b. l. 117), taip pat nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys išlaidas dėl apeliacinio skundo parengimo, jau pateikti byloje.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo 2013 m. gegužės 14 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkintas iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 530,00 Lt. Pareiškėjo atstovo prašymo dalis dėl pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ išlaidų, turėtų rengiant apeliacinį skundą (242,00 Lt), perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-2245-815/2013, taip pat įrodymai dėl išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-942-365/2012, pateikti per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. gegužės 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2245-815/2013 pareiškėjo skundą tenkinus iš dalies, t. y. priteisus pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 12 944,07 Lt žalos atlyginimo, likusią skundo dalį atmetus kaip nepagrįstą (dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) (II t., b. l. 102–110), o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikus nepakeistą (II t., b. l. 142–153), teismo sprendimas priimtas pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, tačiau pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-85/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011, 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-527/2011, sprendimais administracinėse bylose Nr. AS146-457/2011, Nr. AS492-144/2012, AS602-568/2013 ir kt.), ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2.1, 2.2, 2.7, 8.2 punktus, atsižvelgęs į tai, kad pagal savo pobūdį ši administracinė byla nėra itin sudėtinga, joje spręsti teisiniai klausimai nėra nauji, bet šioje byloje reikėjo specialių žinių, teiktos kompleksiškos teisinės paslaugos, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atstovo nurodyta atlygintina suma už skundo parengimą – 700,00 Lt – atitinka protingumo, pagrįstumo kriterijus, šią sumą pareiškėjas sumokėjo (I t., b. l. 67; II t., b. l. 117), todėl, atsižvelgus į pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo proporciją administracinėje byloje Nr. I-2245-815/2013 (patenkintas vienas reikalavimas iš dviejų), pareiškėjui už skundo parengimą iš atsakovo priteista 350,00 Lt (700,00 Lt / 2 = 350,00 Lt).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniame teisme teismo posėdžiuose atstovavo advokatas Renaldas Baliūtis, už šią teisinę paslaugą pareiškėjo naudai iš atsakovo prašoma priteisti 800,40 Lt, šios sumos apmokėjimą patvirtina banko sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 67; t. 2, b. l. 117). Advokatas Renaldas Baliūtis atstovavo pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“: 2011 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje nuo 9.00 val. iki 9.40 val. (teismo posėdžio protokolas (I t., b. l. 68–71)), 2011 m. gruodžio 22 d. nuo 10.30 val. iki 10.55 val. (teismo posėdžio protokolas (I t., b. l. 116–117)), 2012 m. vasario 2 d. nuo 13.30 val. iki 13.40 val. (teismo posėdžio protokolas (I t., b. l. 154–155)), 2012 m. kovo 12 d. nuo 15.30 val. iki 16.00 val. (teismo posėdžio protokolas (I t., b. l. 158–162)), 2012 m. balandžio 26 d. nuo 13.30 min. iki 14.00 val. (teismo posėdžio protokolas (II t., b. l. 16–18)), 2012 m. gegužės 17 d. nuo 14.30 val. iki 14.50 val. teismo posėdžio protokolas (II t., b. l. 28–30)), 2012 m. birželio 14 d. nuo 13.30 val. iki 14.10 val. (teismo posėdžio protokolas (II t., b. l. 43–48)), taigi, iš viso 3 val. 15 min, o suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimas pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose truko 3 val. Remdamasis Rekomendacijų 2 bei 8.18 punktais, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimų patenkinimo proporciją, teismas nusprendė, kad pareiškėjui už atstovavimą jam teismo posėdžiuose priteistina 180,00 Lt ([0,15 x 3 val. x 800,00 Lt (MMA)] / 2 = 180,00 Lt) suma.

Iš viso teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 530,00 Lt (350,00 + 180,00 Lt = 530,00 Lt) pagrįstų ir racionalių bylinėjimosi išlaidų, administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

II. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 176-180), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti arba pakeisti šią nutartį ir proporcingai sumažinti pareiškėjui priteistiną atstovavimo išlaidų dydį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų rengiant apeliacinį skundą (242 Lt), perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kadangi teismas turėjo tokio prašymo nenegrinėti. Pareiškėjo atstovas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir pateikti motyvuotą prašymą kartu su šių išlaidų detaliu paskaičiavimu bei jų pagrindimu dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Manytina, kad tokia praktika, kuomet pareiškėjas atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė ne apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui ir taip galimai išvengė termino pateikti prašymą apeliacinės instancijos teismui praleidimo teisinių pasekmių, laikytina ydinga. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino prašymui dėl teismo išlaidų paduoti atnaujinimo galimybės įstatymas nenumato. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto prašymo, pareiškėjas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje dienos, nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Taigi, toks prašymas apeliacinės instancijos teismo negalėtų būti tenkinamas, kadangi pripažinimas paduotu praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą prašymui dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikti. Tokios pozicijos dėl terminų skaičiavimo prašymams dėl atstovavimo išlaidų priteisimo paduoti laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS663-61/2006).

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovo. Teisės aktai nenustato teismui pareigos kiekvienu atveju taikyti maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, numatytus Rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-361/2012 ir kt.). Todėl šios konkrečios bylos atveju, atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtinus kriterijus bei bylos aplinkybes, priteistina suma už skundo surašymą bei pareiškėjo atstovo atstovavimą teisme, pirmosios instancijos teismo turėjo būti mažintina.

Šiuo atveju, būtina atsižvelgti į tai, kad administracinės bylos Nr. I-2245-815/2013 negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, reikalaujančiai specialių žinių, ši byla negali būti laikoma ir išimtine (Rekomendacijų 2.1 p.), šioje byloje buvo taikomi teisės aktai, dėl kurių yra suformuota atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių minėtų atstovo atliktų procesinių veiksmų tokį sudėtingumą, kad jie galėtų būti vertinami kaip reikalavę pakankamai didelių laiko ir darbo sąnaudų, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo išdėstytas aplinkybes, t. y. į objektyvias aplinkybes, ir į Rekomendacijų 11 punktą, kuris teigia, kad teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir papildomai mažintinos iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

Taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o papildomos lėšos (priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos. Visiems yra žinomos aplinkybės, kad yra nesurenkamos valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytos pajamos, taigi negaunama ir reikiamų lėšų atitinkamoms valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti bei viešiesiems interesams tenkinti. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pareiškėjui priteistina žymiai didesnė suma butų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei.

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą (III t., b. l. 1-3) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti.

Teigia, jog teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą, todėl ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui profesionalų atstovavimą ir nuo kiekvienos proceso šalies diskrecijos (pasirinkimo teisės) priklauso, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks profesionalų atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-15/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-388/2012). Taigi, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi, vien bylos nesudėtingumas neturėtų būti lemiamas kriterijus mažinant bylinėjimosi išlaidų dydį.

Rekomendacijose taip pat įtvirtinta teismo diskrecijos teisė įvertinti ir nuspręsti dėl nagrinėtos bylos sudėtingumo ir apimties. Pastebėtina, jog pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi. Abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistos išlaidos nepagrįstos ir pan. savaime nesuponuoja galimybės mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač nesant akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atitinkamai sumažintos.

Dėl atsakovo pozicijos, jog Vilniaus miesto savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o papildomos lėšos (priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos, todėl pareiškėjui priteistina žymiai didesnė suma būtų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei, pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti ar nepriteisti pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, taip iš esmės pažeidžiant ir pareiškėjo teises, teisėtus interesus, paneigiant ABTĮ įtvirtintus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-197/2014).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteista 530,00 Lt suma, o prašymo dalis dėl išlaidų, turėtų rengiant apeliacinį skundą, perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjui priteista per didelė turėtų išlaidų atlyginimo suma, be to, nepagrįstai prašymo dalis dėl išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymų leidėjas ABTĮ expressis verbis nėra numatęs, kad pralaimėjusi šalis galėtų būti atleista (visiškai ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai dėl sunkios materialinės padėties, tokia galimybė visgi išlieka, nes teisinis reguliavimas neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą ir priimti sprendimą, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto paskirtis nėra nubausti pralaimėjusią šalį, o užtikrinti kuo geresnį ir racionalų laimėjusios šalies turėtų išlaidų atlyginimą. Taigi, vadovaujantis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principais, pralaimėjusi proceso šalis gali būti atleista visiškai (ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju įvertinant ne tik proceso šalies turtinę padėtį, bet ir administracinės bylos proceso šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-81/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-913/2009, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-302/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ta aplinkybė, jog pralaimėjusi šalis – biudžetinė institucija (kaip šiuo atveju), nesudaro pagrindo mažinti prašomas priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7, 8.2 punktais, bei atsižvelgęs į tai, kad pagal savo pobūdį ši administracinė byla nėra itin sudėtinga, joje spręsti teisiniai klausimai nėra nauji, bet šioje byloje reikėjo specialių žinių, teiktos kompleksiškos teisinės paslaugos, konstatavo, kad pareiškėjo atstovo nurodyta atlygintina suma už skundo parengimą – 700,00 Lt – atitinka protingumo, pagrįstumo kriterijus todėl, atsižvelgus į pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo proporciją administracinėje byloje Nr. I-2245-815/2013 (patenkintas vienas reikalavimas iš dviejų), pareiškėjui už skundo parengimą iš atsakovo priteista 350,00 Lt (700,00 Lt / 2 = 350,00 Lt). Taip pat teismas nusprendė ir dėl pareiškėjo atstovavimo išlaidų (180 Lt).

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įvertinęs administracinės bylos pobūdį, sudėtingumą, specialių žinių poreikį, neapsiribojęs atsakovo sunkia materialine padėtimi, jos nelaikęs išimtiniu atveju, dėl kurio egzistuotų būtinybė sumažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. teismas atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, neviršijo Rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio už teisines paslaugas dydžio (8.2 p.), ji buvo netgi mažesnė, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, šią sumą dar sumažino.

Pastebėtina, jog pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi. Abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistos išlaidos nepagrįstos ir pan. savaime nesuponuoja galimybės mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač nesant akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos dar turėtų būti atitinkamai sumažintos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o papildomos lėšos (priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos, todėl pareiškėjui priteistina žymiai didesnė suma būtų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau šie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti ar nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip iš esmės pažeidžiant ir pareiškėjo teises, teisėtus interesus, paneigiant ABTĮ įtvirtintus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-197/2014).

Dėl atsakovo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Tokiu būdu atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo atstovo prašymo dalies dėl išlaidų, turėtų rengiant apeliacinį skundą (242 Lt), pirmosios instancijos teismas turėjo nenagrinėti; pareiškėjo atstovas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir pateikti motyvuotą prašymą kartu su šių išlaidų detaliu paskaičiavimu bei jų pagrindimu dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo pateikęs ne apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas taip galimai išvengė termino pateikti prašymą apeliacinės instancijos teismui praleidimo teisinių pasekmių, nepagrįsti.

Paduodamas prašymą dėl visų teismo išlaidų (tiek patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas išreiškė valią susigrąžinti jo turėtas visas bylinėjimosi išlaidas, todėl nelaikytina, kad jis nesilaikė ABTĮ 45 straipsnyje nustatytos asmens teisės reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas įgyvendinimo tvarkos. Prašymo dėl atitinkamų teismo išlaidų atlyginimo perdavimas (persiuntimas) iš pirmosios instancijos teismo į apeliacinės instancijos teismą (ir atvirkščiai) užtikrina proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų įgyvendinimą, tokia praktika nelaikytina ydinga ir neprisideda prie proceso šalių galimybės piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip galimai išvengiant termino pateikti prašymą apeliacinės instancijos teismui praleidimo teisinių pasekmių.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 530,00 Lt išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, o pareiškėjo atstovo prašymo dalį dėl pareiškėjo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas