R-442-7-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. R442-7/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00010-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. R.,

atsakovo atstovui Rokui Stabingiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B.,

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už konstitucines gyventojų teises“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. vasario 24 d. gautas pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už konstitucines gyventojų teises“ skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) pirmininko ar jo įgalioto komisijos nario 2014 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 3-13(2.5) „Dėl visuomeninio rinkimų komiteto įregistravimo“ dalį, kuria visuomeniniam rinkimų komitetui suteiktas pavadinimas – A, ir įpareigoti registruoti rinkimų komitetą pavadinimu „Už konstitucines gyventojų teises“.

Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis dėl visuomeninio rinkimo komiteto steigimo pavadinimu „Už konstitucines gyventojų teises“ su tikslu dalyvauti 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą, sudarant kandidatų sąrašą ir jo teikimą registravimui. 2014 m. vasario 13 komiteto atstovas L. R. pateikė VRK prašymą dėl visuomeninio rinkimų komiteto „Už konstitucines gyventojų teises“ registravimo. Tačiau ginčijamu VRK pirmininko ar jo įgalioto komisijos nario 2014 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 3-13(2.5) nuspręsta įregistruoti visuomeninį rinkimų komitetą dalyvauti 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą pavadinimu – A.

Pasak pareiškėjo, VRK ginčijama sprendimo dalimi pažeidė pareiškėjo teisę į rinkimo dalyvių lygiateisiškumo principą, kai visi asmenys turi būti lygūs valstybės institucijoms ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariui. Negalima teikti politinėms partijoms daugiau teisių nei visuomeniniams rinkimų komitetams, politines partijas registruojant šių subjektų pavadinimais, o visuomeniniams rinkimų komitetams suteikiant kitokį pavadinimą nei visuomeniniai rinkimų komitetai pasivadinę. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis garantuoja visiems asmenims teisę į lygų teisinį reguliavimą.

Tokia konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, įstatymais reguliuodamas pasyviosios rinkimų teisės renkant politines atstovaujamąsias institucijas, tame tarpe ir Europos Parlamentą, įgyvendinimą, turi konstitucinę pareigą paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių imperatyvų, be kita ko, rinkimų teisės principų ir lygiateisiškumo principo. Nurodo, kad pagrindiniai teisės aktai, kurių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas turėjo užtikrinti, yra Europos Bendrijos steigimo sutartis ir 1976 m. rugsėjo 20 d.

Europos Bendrijos Tarybos sprendimas Nr.76/787/EAPB, EEB, Euratomas bei kiti aktai. Šio akto 1 straipsnio 3 dalis laiduoja laisvų rinkimų principą nesudarant ir neišskiriant politinių partijų, kurioms sudaromos dalyvavimo rinkimuose ypatingos sąlygos. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostata, kad įregistruodama rinkimų komitetą, VRK, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo VRK laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo, kuri laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai bei teisinės valstybės principui, todėl galimai byla turėtų būti stabdoma ir kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

II. Atsakovas VRK su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą veikė pagal Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo reikalavimus ir jo nuostatų nepažeidė. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis apibrėžia, kad visuomeninis rinkimų komitetas – pagal šio įstatymo reikalavimus sudaryta rinkėjų grupė, turinti teisę kelti kandidatų sąrašą rinkimuose į Europos Parlamentą. Pagal šį apibrėžimą, visuomeninis rinkimų komitetas juridinio asmens statuso neturi, o yra tik fizinių asmenų (rinkėjų) grupė. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 2 dalis numato, kad rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai. Pagal šio įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 3 punktą, rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai pasibaigia rinkimų politinė kampanija. Pasak atsakovo, iš šių įstatymo nuostatų galima spręsti, jog visuomeninis rinkimų komitetas yra laikinai konkretiems rinkimams sudaryta rinkėjų grupė, kuri yra įsteigiama tik Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatyta tvarka ir turi tik tas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme nenumatyta galimybė tokiam komitetui turėti ir pasirinkti kitokį pavadinimą nei nustato įstatymas, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą visiems visuomeniniams rinkimų komitetams yra nustatyta vienoda pavadinimų keitimo tvarka, todėl lygiateisiškumo principas pažeistas nebuvo. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalį yra numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo procedūra dėl visuomeninio rinkimų komiteto įregistravimo. Todėl pareiškėjas su skundu pirmiausia turėjo kreiptis į VRK.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta visuomeninio rinkimų komiteto „Už konstitucines gyventojų teises“ veiklos sutartis (b. l. 8-13). Visuomeninio rinkimų komiteto atstovas L. R. 2014 m. vasario 13 d. pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl visuomeninio komiteto „Už konstitucines gyventojų teises“ įregistravimo (b. l. 14). Vyriausiosios rinkimų komisijos nario Roko Stabingio 2014 m. vasario 17 d. sprendimu Nr.3-13(2.5), vadovaujantis Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsniu buvo nuspręsta įregistruoti A visuomeninį rinkimų komitetą dalyvauti 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą (b. l. 7).

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalis (2013 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XII-588 redakcija) nustatė, kad rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje 2014 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. lapkričio 12 d. redakcija) 38 straipsnio 2 dalis tiek kiek joje nėra nustatyta, kad rinkimų komiteto veiklos sutartyje gali būti nurodytas rinkimų komiteto pavadinimas bei šio straipsnio 6 dalies nuostatos „Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 49-55).

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. lapkričio 12 d. redakcija) 38 straipsnio 2 dalis ir šio straipsnio 6 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2014 m. spalio 13 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. lapkričio 12 d. redakcija) 38 straipsnio 6 dalies nuostatos „Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje“ tiek, kiek nustatyta, kad raidė, rinkimų procese laikoma rinkimų komiteto pavadinimu, suteikiama ir tokiam rinkimų komitetui, kuris yra pasirinkęs pavadinimą ir nurodęs jį savo veiklos sutartyje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, teisėjas (teismas) negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Be to, ši Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principą, – vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, – kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti byloje taikytinų Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatų konstitucingumą, todėl, vadovaujantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų normomis, byloje negali būti taikomos įstatymų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir nors pareiškėjas buvo pasirinkęs komiteto pavadinimą bei jį buvo nurodęs veiklos sutartyje, jam vietoje veiklos sutartyje nurodyto pavadinimo suteikė raidę be diakritinio ženklo. Tačiau Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatos, tiek, kiek nustatyta, kad raidė, rinkimų procese laikoma rinkimų komiteto pavadinimu, suteikiama ir tokiam rinkimų komitetui, kuris yra pasirinkęs pavadinimą ir nurodęs jį savo veiklos sutartyje, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai ir šioje administracinėje byloje netaikant minėtos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo normos tiek, kiek ji prieštarauja Konstitucijai, skundžiamo atsakovo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui buvo suteiktas pavadinimas žymimas raide A, naikintina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose siekė dalyvauti pareiškėjas, įvyko 2014 m. gegužės 25 d., t. y. visos su šių rinkimų procesu susijusios procedūros (taip pat ir rinkimų komiteto įregistravimo procedūros) yra pasibaigusios. Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime konstatavo, kad šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog 2014 m. gegužės 25 d. įvykusių rinkimų į Europos Parlamentą procese Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatų, kurios šiame Konstitucinio Teismo nutarime pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pagrindu kilę teisiniai padariniai yra teisėti.

Taigi šiuo atveju net ir panaikinus ginčijamą atsakovo sprendimą, pareiškėjo įregistravimo procedūra 2014 m. rinkimams į Europos Parlamentą negali būti pakartotinai atlikta, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo registruoti rinkimų komitetą pavadinimu „Už konstitucines gyventojų teises“ netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už konstitucines gyventojų teises“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nario Roko Stabingio 2014 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 3-13(2.5) „Dėl visuomeninio rinkimų komiteto įregistravimo“ dalį, kuria visuomeniniam rinkimų komitetui suteiktas pavadinimas žymimas raide A.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys