A-662-986-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-986/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01268-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Viliaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Junesta“ ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2013 m. kovo 13 d. raštą Nr. (6.13)-2D-3991 ir 2013 m. kovo 21 d. raštą Nr. (6.13)-2D-4466; 2) įpareigoti Inspekciją patvirtinti žemės sklypų Buivydiškių k. (kad. Nr. 0101/0167:1235, kad. Nr. 0101/0167:1235) ir Pašilaičių k. (kad. Nr. 0101/0167:154) detalųjį planą.

Skunde nurodė, kad buvo parengtas, suderintas ir patikrintas žemės sklypų Buivydiškių k. (kad. Nr. 0101/0167:1235, kad. Nr. 0101/0167:1235) ir Pašilaičių k. (kad. Nr. 0101/0167:154) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuris 2008 m. rugpjūčio 18 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) tvirtinti. 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas Savivaldybės Miesto plėtros departamento raštas, kuriame buvo nurodyta, kad Detalaus plano tvirtinimo procedūra sustabdoma, iki baigsis teisminiai ginčai.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria paliko galioti Detaliojo plano patikrinimo aktą. Po šios teismo nutarties pareiškėjai pateikė eilę pakartotinių prašymų Savivaldybei dėl Detaliojo plano tvirtinimo, tačiau tik 2011 m. rugsėjo 21 d. Detaliojo plano tvirtinimo klausimas buvo įtrauktas į Savivaldybės tarybos darbotvarkę ir Savivaldybės taryba pritarė bendru sutarimu. Nurodė, kad galutinis Detaliojo plano tvirtinimo ar netvirtinimo klausimas užsitęsė, todėl pareiškėjai, nesulaukę galutinio Savivaldybės sprendimo dėl Detaliojo plano, bei manydami, kad patikrinimo akto galiojimas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties gali pasibaigti, 2011 metų pabaigoje kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Savivaldybę atlikti veiksmus.

Po pasikreipimo į teismą, 2012 m. vasario 3 d. pareiškėjai gavo Savivaldybės raštą, kuriame vėl nurodoma, kad Detaliojo plano tvirtinimo procedūra stabdoma, iki pasibaigs teisminiai ginčai. Paaiškino, kad susidarė keista pasikartojanti situacija, kuomet Savivaldybė Detaliojo plano per įstatymų nustatytą laiką nei patvirtina, nei pateikia motyvuotą atsisakymą dėl Detaliojo plano netvirtinimo. 2012 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą atmetė, nurodydamas, kad Detaliojo plano rengimas buvo pradėtas iki 2010 m. sausio 1 d., todėl į teismą, pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, su skundu galėjo kreiptis Vyriausybės atstovas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko galioti. Pareiškėjų vertinimu, Detaliojo plano tvirtinimo procedūra buvo pradėta 2011 m. rugsėjo 21 d. (buvo pritarta Detaliojo plano pateikimui), todėl jam turi būti taikomos paskutinės Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, Įstatymas) nuostatos, įsigaliojusios po 2010 m. sausio 1 d.

Nurodė, kad vykstant teismų procesui, 2012 m. rugpjūčio 30 d. su pakartotiniu prašymu dėl Detaliojo plano tvirtinimo kreipėsi į Savivaldybę, tačiau į šį prašymą Savivaldybė taip pat nepateikė jokio atsakymo. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties pareiškėjai 2012 m. gruodžio 20 d. pateikė pakartotinį prašymą Savivaldybei ir Vyriausybės atstovui. Savivaldybė ir vėl per įstatymų nustatytą terminą Detaliojo plano nei patvirtino, nei pateikė motyvuoto atsisakymo dėl netvirtinimo, todėl 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjai pateikė prašymą Savivaldybei grąžinti Detalųjį planą (su priedais) per 3 darbo dienas. Deja, Savivaldybė Detalųjį planą grąžino tik 2013 m. vasario 21 d., pažeisdama grąžinimo terminus. Apie šias aplinkybes 2013 m. vasario 8 d. buvo informuotas Vyriausybės atstovas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybė Detaliojo plano atsisakymo tvirtinti klausimą buvo įtraukusi į 2013 m. vasario 15 d. tarybos dienotvarkę, nors pareiškėjai jau 2013 m. vasario 4 d. buvo pateikę prašymą grąžinti Detalųjį planą. Pareiškėjai manė, kad tokie Savivaldybės veiksmai rodo teisės aktų ir priimtų teismo sprendimų ignoravimą bei piktnaudžiavimą suteikta valdžia. Įvertinę aplinkybes, kad Savivaldybė akivaizdžiai piktnaudžiauja suteikta valdžia ir akivaizdžiai nevykdo nei įstatymų reikalavimų, nei teismų sprendimų, 2013 m. vasario 8 d. pareiškėjai pateikė prašymą Inspekcijai, kuriame prašė patvirtinti Detalųjį planą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Inspekcija 2013 m. kovo 13 d. raštu atsisakė tvirtinti Detalųjį planą, nurodydama, kad Detalusis planas pradėtas rengti iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos. 2013 m. kovo 20 d. pareiškėjai pateikė pakartotinį prašymą Inspekcijai, kuriame nurodė naujas aplinkybes ir pakartotinai paprašė patvirtinti Detalųjį planą Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjų įsitikinimu, Inspekcija neįvertino aplinkybės, kad Savivaldybė 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėjusi Detaliojo plano tvirtinimo procedūrą, kas leidžia teigti, jog nuo šios datos pradėjo veikti paskutinės redakcijos Įstatymas ir Detalųjį planą galima tvirtinti Vyriausybės nustatyta tvarka. 2013 m. kovo 21 d. Inspekcija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Detaliojo plano netvirtins. Pareiškėjų teigimu, Inspekcija pateikto Detaliojo plano nepatvirtino nepagrįstai, neįsigilino į esamas ir neatsižvelgė į naujas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė bylos dalį dėl Inspekcijos 2013 m. kovo 13 d. rašto Nr. (6.13)-2D-3991 nutraukti, o likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti. Jei byla dalyje dėl Inspekcijos 2013 m. kovo 13 d. rašto Nr. (6.13)-2D-3991 nebūtų nutraukta, prašė pareiškėjų skundą ir šioje dalyje atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai praleido Inspekcijos 2013 m. kovo 13 d. rašto Nr. (6.13)-2D-3991 vieno mėnesio apskundimo terminą ir neprašė termino atnaujinti, nepateikė jokių įrodymų, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl darė išvadą, kad šioje dalyje byla nutrauktina.

Pabrėžė, kad Inspekcija 2013 m. vasario 8 d. gavo pareiškėjų 2013 m. vasario 8 d. raštą Nr. 18 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo prašoma patvirtinti Detalųjį planą. Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vadovybės rezoliuciją 2013 m. vasario 12 d. gavo pareiškėjų 2013 m. vasario 11 d. raštą Nr. 19, adresuotą aplinkos ministrui, kuriame prašoma užtikrinti, kad Inspekcijai pateiktas Detalusis planas būtų patvirtintas. 2013 m. vasario 22 d. buvo gautas pareiškėjų 2013 m. vasario 21 d. raštas Nr. 22 su pridėta papildyta Detaliojo plano medžiaga ir prašymu Detaliojo plano tvirtinimo procedūros terminą pratęsti atitinkamu darbo dienų skaičiumi. Inspekcija, nagrinėdama Detalųjį planą nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2961/2012 atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1170-624/2012, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų prašymas įpareigoti Savivaldybės tarybą spręsti Detaliojo plano patvirtinimo klausimą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodė, jog pareiškėjai dėl Detaliojo plano netvirtinimo Savivaldybėje turėjo ikiteismine tvarka kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, o į teismą dėl Detaliojo plano netvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybėje gali kreiptis tik Vyriausybės atstovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Detaliojo plano tvirtinimo procedūrai turėtų būti taikoma teisės norma, nustatyta Įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo ir papildymo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad šiuo pagrindu nagrinėjamoje byloje taikytinas ankstesnis teisinis reglamentavimas, galiojęs iki 2010 m. sausio 1 d., kuris nenumato galimybės pareiškėjams dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo patiems kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti Savivaldybės tarybą spręsti dėl Detaliojo plano tvirtinimo.

Pabrėžė, kad Inspekcija nurodė šias aplinkybes skundžiamame 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. (6.13)-2D-3991. Inspekcija taip pat informavo pareiškėjus, kad Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtino Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano nepatvirtina, tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris įsigaliojo 2011 m. liepos 17 d. Jame nustatyta, kad institucija, privalanti atlikti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą, kai šios procedūros neatlieka įgaliotos savivaldybės institucijos, yra Inspekcija. Inspekcija nurodė, kad iki šio Vyriausybės nutarimo galiojusiuose teisės aktuose detaliųjų planų tvirtinimo įgaliojimai Inspekcijai nebuvo suteikti.

Nustatė, kad iki 2010 m. sausio 1 d. jau buvo išduotos planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti, sudarytos planavimo darbų sutartys ir atliktos viešo svarstymo procedūros. Parengtas Detalusis planas buvo patikrintas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlikusioje Vilniaus apskrities viršininko administracijoje ir buvo išduotas 2008 m. rugpjūčio 13 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-323. Atsakovas vertino, kad buvo pradėta teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija (Įstatymo 25 str. 5 d. 2 punktas). Darė išvadą, kad Detalusis planas turi būti tvirtinamas pagal Įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcijai nežinoma, kodėl pareiškėjai nusprendė neginti savo teisių būdu, kuris turi būti taikomas atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą. Nežinomos aplinkybės, lėmusios ir tai, kad pareiškėjai 2013 m. vasario 5 d. raštu Nr. 16 paprašė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nutraukti pradėtą teisminį ginčą ir atsiimti prašymą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo. Tačiau, atsakovo teigimu, šios aplinkybės nedaro šioje byloje skundžiamų Inspekcijos administracinių aktų neteisėtais. Pareiškėjų 2013 m. kovo 20 d. rašte Nr. 28 nurodytas aplinkybes, kad Savivaldybė buvo įtraukusi į Savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. darbotvarkę Detaliojo plano svarstymo klausimą, taip pat kitos šiame rašte nurodytos aplinkybės dėl Detaliojo plano grąžinimo, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje veiksmų ir kt., vertino kaip neturinčias įtakos, nes, atsižvelgiant į Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, Inspekcija neturi teisės tvirtinti Detaliojo plano. Apie tai pareiškėjai buvo informuoti skundžiamu Inspekcijos 2013 m. kovo 21 d. raštu Nr. (6.13)-2D-4466. Šiame rašte Inspekcija nurodė, kad nekeičia sprendimo, išdėstyto 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr.(6.13)-2D-3991. Nepagrįstu laikė ir kitą pareiškėjų argumentą, kad Inspekcija neįvertino tos aplinkybės, jog Savivaldybė 2011 m. rugsėjo 21 d. pradėjo vykdyti Detaliojo plano tvirtinimo procedūrą ir todėl turi būti taikomas Tvarkos aprašas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko ir prašė priimti sprendimą, atsižvelgiant į galiojančias teisės aktų nuostatas.

Atsiliepime nurodė, kad Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. A51-19946-(10.9-MPD-0) pranešė, kad parengtas detalusis planas negali būti tvirtinamas, nes Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“ informavo, kad laiko Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323 negaliojančiu. Taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu“ pranešė, jog sutikimą Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje“ laiko negaliojančiu. Po įvykusių teisminių procesų pareiškėjai 2010 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą Savivaldybės Miesto plėtros departamentui patvirtinti parengtą ir patikrintą žemės sklypų detalųjį planą. Užsitęsus detaliojo plano tvirtinimo procedūrai, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti Savivaldybę atlikti veiksmus – patvirtinti žemės sklypų detalųjį planą arba priimti motyvuotą sprendimą dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą. Teismai pareiškėjų skundus atmetė. Rėmėsi Įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.) ir darė išvadą, kad Detalųjį planą gali patvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir tik esant A. S. ir RUAB „Junesta“ prašymui patvirtinti Detalųjį planą.

Pažymėjo, kad pareiškėjams 2012 m. gruodžio 20 d. pateikus prašymą Savivaldybei dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo, buvo imtasi teisės aktuose numatytų veiksmų, t. y. buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl atsisakymo tvirtinti sklypų (kadastro Nr. 0101/0167:435, Nr. 0101/0167:1235) Buivydiškių kaime ir sklypo (kadastro Nr. 0101/0167:154) Pašilaičių kaime detalųjį planą“ projektas. Minėtame tarybos sprendimo projekte nurodoma, jog yra atsisakoma tvirtinti žemės sklypų detalųjį planą, nes yra pasibaigęs 2008 m. rugpjūčio 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-323 galiojimo laikas. Tačiau pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybei 2013 m. vasario 4 d. pateikė raštą Nr. 11 „Dėl detaliojo plano Buivydiškių ir Pašilaičių k.“, kuriuo prašė grąžinti žemės sklypų detalųjį planą ir su juo susijusius dokumentus (aiškinamąjį raštą, brėžinius su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais, procedūrų dokumentus). Pareiškėjų 2013 m. vasario 4 d. prašymas buvo patenkintas ir žemės sklypų detalusis planas bei su juo susijusi medžiaga 2013 m. vasario 21 d. buvo grąžinta pareiškėjams. Savivaldybės vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali įgyvendinti Įstatymo 26 straipsnio 4 dalį (patvirtinti detalųjį planą arba priimti motyvuotą sprendimą dėl atsisakymo jį tvirtinti) tik esant planavimo organizatorių prašymui patvirtinti detalųjį planą. Šiuo atveju pareiškėjams atsiėmus savo žemės sklypų detalųjį planą, t. y. atsiėmus prašymą tvirtinti žemės sklypų detalųjį planą, detaliojo plano tvirtinimo ar netvirtinimo procedūros negali būti vykdomos. Savivaldybės taryba arba jos pavedimu Savivaldybės administracijos direktorius turi teisę ne tik tvirtinti detaliuosius planus, bet ir motyvuotai atsisakyti juos tvirtinti, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai sutinka su nurodytais motyvais, todėl negalima teigti, kad Savivaldybė piktnaudžiavo valdžia, atlikdama teisės aktuose nustatytus veiksmus, t. y. parengdama tarybos sprendimo projektą, kuriuo atsisakoma tvirtinti žemės sklypų detalųjį planą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad teismas, 2013 m. gegužės 14 d. spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, nutarė pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Inspekcijos 2013 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. (6.13)-2D-3991 tenkinti. Teismas atnaujino terminą skundui dėl minėto sprendimo panaikinimo paduoti ir priėmė pareiškėjų skundą (b. l. 36–37). Teismas nurodė Įstatymo 26 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.), 26 straipsnio 5 dalį.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra svarbu remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje pateiktu aiškinimu (administracinė byla Nr. A525-2961/2012), kurioje teismas nurodė, kad nors pagal bendrąją proceso teisės taisyklę administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu turėtų būti taikoma Įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatos redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau šiuo atveju taikytina aptartos taisyklės išimtis, numatyta Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, nustatanti, kad iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad šiuo pagrindu nagrinėjamoje byloje taikytinas ankstesnis teisinis reglamentavimas, galiojęs iki 2010 m. sausio 1 d., kuris, kaip minėta, nenumato galimybės pareiškėjams dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo patiems kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą spręsti dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo. Teismas įvertinęs teisės aktų nuostatas bei minėtus teismo išaiškinimus, darė išvadą, kad teisiniams santykiams turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2010 m. sausio 1 d., t. y. Įstatymo 26 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.), pagal kurią pareiškėjų pateiktą Detalųjį planą gali patvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba, esant prašymui patvirtinti Detalųjį planą.

Atmesti pareiškėjų argumentai, kad Savivaldybė 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėjusi Detaliojo plano tvirtinimo procedūrą, kas leidžia teigti, jog nuo šios datos pradėjo veikti paskutinės redakcijos Įstatymas ir Detalųjį planą galima tvirtinti Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iki 2010 m. sausio 1 d. jau buvo išduotos planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti, atliktos viešo svarstymo procedūros. Parengtas Detalusis planas buvo patikrintas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlikusioje Vilniaus apskrities viršininko administracijoje ir buvo išduotas 2008 m. rugpjūčio 13 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-323 (b. l. 5–6, 7).

Teismas pažymėjo, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas ir nurodė Įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje aiškiai išdėstė, kokiomis teisinėmis priemonėmis gali būti ginamos galimai pažeistos pareiškėjų teisės, t. y. teismas konstatavo, kad pagal ginčo teisiniams santykiams aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos (galiojusios nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsnio 5 dalį, teisę kreiptis į teismą tais atvejais, kai savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, vienareikšmiškai suteikia Vyriausybės atstovui, kuris šia savo teise gali pasinaudoti tiek savo iniciatyva, tiek planavimo organizatoriaus (šiuo atveju pareiškėjų) prašymu ir remiantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjai 2012 m. gruodžio 20 d., po pateikto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami nustatyta tvarka imtis veiksmų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba užbaigtų Įstatyme nustatyta tvarka detaliojo plano tvirtinimo procedūrą (b. l. 18). Tačiau rašytinė bylos medžiaga patvirtino ir tai, kad 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė prašymą grąžinti Detalųjį planą ir su juo susijusius dokumentus, o Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2013 m. kovo 14 d. atsiėmė prašymą iš teismo (b. l. 27). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai savo galimai pažeistas teises nusprendė ginti kitu būdu – su prašymu dėl Detaliojo plano tvirtinimo kreiptis į Inspekciją, nors, kaip jau buvo paminėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nedviprasmiškai konstatavo šiam teisiniam santykiui galiojančias teisės aktų nuostatas bei išaiškino pareiškėjams, kokiu būdu jie gali apginti galimai pažeistas jų teises.

Teismas darė išvadą, kad atsakovas Inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi bei teismų praktika, Detaliojo plano netvirtino. Tiek Inspekcijos priimtas 2013 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. (6.13)-2D-3991, tiek Inspekcijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. (6.13)-2D-4466 (priimtas pagal pakartotinį pareiškėjų prašymą) yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Atsakovas Inspekcija tinkamai įvertino ginčo aplinkybes bei rėmėsi Įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis ginčo santykius, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 112-116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pažymi, jog RUAB „Junesta“ skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu buvo iškelta bankroto byla, tačiau teismas išnagrinėjo skundą neatsižvelgiant į tai, kad RUAB Junesta“ nebuvo paskirtas bankroto administratorius. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą privalo paskirti įmonės administratorių, kurio viena iš įstatyminių pareigų yra atstovauti bankrutuojančias įmones teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą nesant paskirto bankrutuojančios įmonės „Junesta“ administratoriaus, turinčio atstovauti ją teisme, darytina išvada, kad teismo sprendimas yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant vieno iš pareiškėjų tinkamą teisę į teisminę gynybą.

Nurodo, jog vertinant Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2010 m. sausio 1 d. ir ją lyginant su nauja Įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2010 m. sausio 1 d., pastebėtina, kad Įstatymo 26 straipsnis pakeistas, įvedant papildomą teisių įgyvendinimo mechanizmą, t. y. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai, esant savivaldybių neveikimui, gali tvirtinti detalųjį planą Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio Įstatymo pakeitimas leidžia daryti išvadą, kad senosios Įstatymo redakcijos 26 straipsnis neatitiko teisėkūros principų, reglamentuotų Teisėkūros pagrindų įstatyme, konkrečiai pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančių, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų bei efektyvumo, reiškiančių, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Šių teisėkūros principų pažeidimo pasekmė lėmė poreikį veiksmingiau sureguliuoti Įstatymo 26 straipsniu reglamentuoto detaliojo plano tvirtinimo procedūrą.

Buvusią ir esamą problemą, susijusią su savivaldybių pasyvumu detaliųjų planų tvirtinimo klausimais, parodo ir Inspekcijos tinklalapyje talpinami detalieji planai, kuriuos, po pasikeitusios Įstatymo redakcijos, yra patvirtinusi Inspekcija (iš viso patvirtinta 18 detaliųjų planų nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. liepos 31 d.). Vadinasi, Įstatymo pakeitimas, leidžiantis esant savivaldybių neveikimui detaliųjų planų tvirtinimo klausimais kreiptis į Inspekciją, yra vertintinas kaip teigiamas pokytis, padedantis užtikrinti efektyvumą žemės sklypų detaliųjų planų tvirtinimo klausimais.

Įstatymo pakeitimo pagrindai ir tikslai, Tvarkos aprašo priėmimas bei Inspekcijos patvirtintų detaliųjų planų skaičius parodo, į kokią situaciją buvo ir yra patekę pareiškėjai. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2010 m. sausio 1 d., nebuvo veiksmingai užtikrinamas detaliųjų planų tvirtinimo mechanizmas. Nepaisant to, pareiškėjai Įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Vyriausybės atstovą, siekdami, kad būtų patvirtintas žemės sklypų detalusis planas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams 2012 m. gruodžio 20 d. pateikus prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo, buvo imtasi teisės aktuose numatytų veiksmų, t. y. buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl atsisakymo tvirtinti sklypų (kadastro Nr. 0101/0167:435, Nr. 0101/0167:1235 Buivydiškių kaime ir sklypo (kadastro Nr. 0101/0167:154) Pašilaičių kaime detalųjį planą“ projektas, kuriame buvo numatyta atsisakyti tvirtinti žemės sklypų detalųjį planą, nes neva yra pasibaigęs 2008 m. rugpjūčio 13 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto galiojimo laikas, nors šį patikrinimo aktą galiojančiu pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu. Žinant šią aplinkybę ir nebenorint vėl patekti į biurokratijos pinkles, pareiškėjai 2013 m. vasario 5 d. raštu Nr. 16 paprašė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nutraukti pradėtą teisminį ginčą, atsiimant prašymą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, ir naudodamiesi naująja Įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2010 m. sausio 1 d., kreipėsi į Inspekciją, kad ji patvirtintų žemės sklypų detalųjį planą. Pasinaudoti senojoje Įstatymo redakcijoje įtvirtinta tvarka pareiškėjai nebūtų galėję, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjui Vyriausybės atstovui išaiškino, jog bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pareiškėjai, galiojant senai Įstatymo redakcijai, sąžiningai vadovavosi jos normose įtvirtintomis elgesio taisyklėmis, tačiau jiems įgyvendinti savo teisių nepavyksta nuo 2008 metų. Taip pat senosios Įstatymo redakcijos galiojimo metu pareiškėjų žemės sklypų detalieji planai buvo Vilniaus miesto savivaldybės žinioje, laukiant atsakymo dėl detaliųjų planų tvirtinimo arba motyvuoto atsisakymo tvirtinti. Savivaldybei delsiant pateikti atsakymą pareiškėjams, įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, užtikrinanti veiksmingesnį detaliųjų planų patvirtinimo mechanizmą. Kadangi Savivaldybė iki naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo nepriėmė jokio sprendimo, pareiškėjai pagristai pasinaudojo naujojoje Įstatymo redakcijoje įtvirtinta teise dėl žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimo kreiptis į Inspekciją tuo atveju, jei Savivaldybė nesiima jokių veiksmų, susijusių su pateikto detaliojo plano tvirtinimu. Įpareigojant pareiškėjus vadovautis sena Įstatymo redakcija, kuri neužtikrina tinkamo teisių įgyvendinimo, nes yra neefektyvi, pažeidžiami sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai, taip pat teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai. Be to, ir Tvarkos aprašas, detalizuojantis Įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, nenumato apribojimų Inspekcijai tvirtinti detaliųjų planų, nepatvirtintų iki 2010 m. sausio 1 d. Įstatymų pakeitimai daromi siekiant pakeisti netobulas teisės normas, kurios neužtikrina tinkamo teisių įgyvendinimo ir efektyviai nesureguliuoja visuomeninių santykių.

Minėtų aplinkybių visuma rodo Savivaldybės nenorą sąžiningai ir teisėtai įgyvendinti Įstatymo normų. Esant šioms aplinkybėms, išimties darymas iš bendrosios proceso teisės taisyklės, numatančios, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu, negalimas, remiantis Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytu išimtiniu reguliavimu. Pasielgus priešingai, pareiškėjams tektų iš naujo pradėti visą procedūrą dėl žemės sklypų detaliųjų planų tvirtinimo, o galutinis rezultatas, tikėtina, liktų toks pat.

Taip pat apeliantui kyla dvejonių dėl Inspekcijos detaliųjų planų tvirtinimo tvarkos. Mano, kad Inspekcija yra patvirtinusi detaliųjų planų, parengtų iki naujos tvarkos įsigaliojimo, tačiau piktybiškai vengia patvirtinti pareiškėjų žemės sklypų detalųjį planą. Inspekcijos internetiniame tinklalapyje pateikti Inspekcijos patvirtinti detalieji planai apima laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 metų, tačiau niekur netalpinami duomenys apie 2010 metais ir 2011 metų pirmąjį pusmetį Inspekcijos patvirtintus detaliuosius planus, nors nauja Įstatymo redakcija įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Žinant, jog senosios Įstatymo redakcijos nuostata, suteikianti teisę tvirtinti žemės sklypų detaliuosius planus tik savivaldybėms, buvo neveiksminga, nes savivaldybės vangiai atlikdavo savo pareigas, abejotina, kad pirmasis Inspekcijos detalusis planas buvo patvirtintas tik 2011 m. spalio 6 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Inspekcija galimai tvirtino žemės sklypų detaliuosius planus, parengtus iki naujos Įstatymo redakcijos. Teigia, kad apeliantui turi būti leista pasinaudoti efektyvesniu būdu – kreipimusi į Inspekciją dėl detaliojo plano tvirtinimo, žinant, kad jis ir RUAB „Junesta“ sąžiningai nuo 2008 metų bandė patvirtinti žemės sklypų detalųjį planą pagal ne tokią veiksmingą Įstatymo redakciją ir tik dėl Savivaldybės pasyvumo ir netinkamo pareigų vykdymo pareiškėjai jau penkerius metus negali patvirtinti žemės sklypų detaliojo plano.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121-124) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pats apeliantas pripažįsta, jog pareiškėjai savo valia nusprendė neginti savo teisių būdu, kuris turi būti taikomas atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2961/2012 pateiktą išaiškinimą. Tačiau tai negali būti pagrindas pripažinti skundžiamus Inspekcijos administracinius sprendimus neteisėtais ar nesivadovauti Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi bei minėta nutartimi.

Atkreipia dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka, netenka galios nuo 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai. Remiantis nauju įstatyminiu reglamentavimu, Inspekcijai nebus suteikta teisė tvirtinti teritorijų planavimo dokumentų.

Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, susidarius šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nurodytai situacijai, Inspekcija turės teisę tvirtinti tik tuos detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, kurie pradėti rengti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Apeliaciniame skunde pateikti teiginiai, kad Inspekcija piktybiškai vengia patvirtinti Detalųjį planą, nors pažeisdama Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį jau yra patvirtinusi kitus detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, yra niekuo nepagrįsti, neatitinka tikrovės ir apskritai neturėtų būti nagrinėjami, nes jie nesusiję su šia byla.

Remiantis viešai prieinama informacija, kurią savo tinklapyje teikia Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, BUAB „Junesta“ bankroto administratoriumi dar 2013 m. rugsėjo 13 d. buvo paskirtas UAB „Ius Positivum“. Taigi 2013 m. spalio 16 d., kai įvyko teismo posėdis nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, BUAB „Junesta“ jau buvo paskirtas bankroto administratorius. BUAB „Junesta“ nepateikė apeliacinio skundo, pareiškėjas A. S. iki BUAB „Junesta“ iškeliant bankroto bylą buvo šios įmonės generaliniu direktoriumi ir pasirašė skundą bei patikslintą skundą jos vardu.

Apeliantui yra gerai žinomi visi tiek jo paties, tiek ir BUAB „Junesta“ argumentai dėl šios bylos, teismas nagrinėdamas šią bylą nepažeidė procesinių teisės normų ir BUAB „Junesta“ procesinių teisių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 127-130) prašo teismo priimti sprendimą atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir galiojančių teisės aktų nuostatas.

Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog pareiškėjai savo pažeistas teises turėjo ginti atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2961/2012 pateiktą išaiškinimą ir vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusia iki 2010 m. sausio 1 d. Savivaldybė atliko visus jai teisės aktais priskirtus veiksmus dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo. Planavimo organizatoriams atsiėmus prašymą dėl detaliojo plano tvirtinimo, Savivaldybės taryba dėl šio detaliojo plano negali atlikti jokių veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl 2013-03-13 sprendimo Nr. (6.13)-2D-3991 ir 2013-03-21 sprendimo Nr. (6.13)-2D-4466, kuriais atsakovas atsisakė tvirtinti pateiktą Detalųjį planą, bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinęs ginčo aplinkybes ir jų pagrindu kilusius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų UAB „Junesta“ ir A. S. skundą atmetė, konstatuodamas, jog atsakovas Inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi Pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi bei teismų praktika, Detaliojo plano netvirtino, o tiek Inspekcijos priimtas 2013-03-13 sprendimas Nr. (6.13)-2D-3991, tiek Inspekcijos 2013-03-21 sprendimas Nr. (6.13)-2D-4466 (priimtas pagal pakartotinį pareiškėjų prašymą) yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl taikytino teisinio reguliavimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje, kuri įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. ir galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) buvo įtvirtinta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, šioje nuostatoje įtvirtinta aiški iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtų detaliojo teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo tvarka.

Iš šių teisinių santykių reguliavimo raidos matyti, kad skirtingai buvo reglamentuojami tie atvejai, kai savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikia motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo. Pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatą, savivaldybės tarybai arba savivaldybės administracijos direktoriui savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtinus ir nepateikus motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nors pagal bendrąją proceso teisės taisyklę - administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (ABTĮ 4 str. 4 d.) - turėtų būti taikoma pastaroji Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatos redakcija, tačiau šiuo atveju taikytina aptartos taisyklės išimtis, numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje, numatanti, kad iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus“. Šiuo pagrindu nagrinėjamoje byloje taikytinas ankstesnis teisinis reglamentavimas, galiojęs, iki 2010 m. sausio 1 d., kuris, kaip minėta, nenumato galimybės pareiškėjams dėl savo galimai pažeistų teisių ginimo patiems kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą spręsti dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2961/2012).

Įvertinus ginčo aplinkybes ir teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies redakciją, galiojusią iki 2010 m. sausio 1 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai nebuvo priskirta tvirtinti detaliuosius planus, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo. Ginčo dėl to, kad Detalusis planas buvo pateiktas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nėra. Šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad teisiniams santykiams turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2010-01-01, t. y. Įstatymo 26 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2010-01-01), kurioje, kaip jau buvo paminėta, pareiškėjų pateiktą Detalųjį planą gali patvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba, esant prašymui patvirtinti Detalųjį planą. Be to, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kokiu būdu pareiškėjai gali apginti galimai jų pažeistas teises.

Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nesant paskirto bankrutuojančios įmonės „Junesta“ administratoriaus, turinčio atstovauti ją teisme, todėl daro išvadą, kad teismo sprendimas yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant vieno iš pareiškėjų tinkamą teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad BUAB „Junesta“ buvo tinkamai informuota apie posėdžio vietą, datą ir laiką (šaukimas įteiktas sekretorei), todėl bankroto administratoriaus neatvykimas į teismo posėdį nebuvo kliūtis bylos nagrinėjimui iš esmės.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė ir įrodymus byloje vertino iš esmės tinkamai, teismo išvados yra pagrįstos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius