2K-253/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-253/2014

Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00349-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.12.1;

1.2.15.1;

2.1.15.1.1;

2.6.4.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. Ū. ir L. S. kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu K. Ū. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 191 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. S. nuteistas pagal BK 191 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Iš K. Ū. nukentėjusiajam A. Š. priteista 5000 Lt neturtinės ir 978,54 Lt turtinės žalos, taip pat 3505 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš L. S. nukentėjusiajam A. Š. priteista 978,54 Lt turtinės žalos ir 3505 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistųjų L. S. ir K. Ū. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

K. Ū. pagal BK 191 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad savo vardu išleido svetimo mokslo kūrinio dalį: dirbdama (duomenys neskelbtini) vyresniąja referente ir (duomenys neskelbtini) laborante, nuo 2008 m. kovo iki 2008 m. birželio mėnesio pateikė straipsnį, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, knygos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytojai D. D. publikuoti minėtoje knygoje, kuri buvo išleista 2008 metais lapkričio–gruodžio mėnesiais, save nurodydama kaip autorę, tačiau savo straipsnyje panaudojo (duomenys neskelbtini) katedros studento A. Š. bakalauro baigiamojo darbo „(duomenys neskelbtini)“ dalį, o būtent:

A. Š. bakalauro baigiamasis darbas „(duomenys neskelbtini)“, 50–65 psl.;

K. Ū. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, 98–-116 psl. Knygoje „(duomenys neskelbtini)“

p. 50

p. 98

„DBLS skyrių nariai /.../ 1947–1949 m. susibūrė į meninius sambūrius, sporto komandas, 1947 m. įkūrė pirmuosius skautų būrelius ir 1948 m. – lietuvių skautų Anglijos rajoną.“

„DBLS skyrių nariai 1947–1949 m. susibūrė į meninius sambūrius, sporto komandas, 1947 m. įkūrė pirmuosius skautų būrelius, 1949 m. išaugusius į lietuvių skautų Anglijos rajoną.“

p. 51–52

p. 98–99

„Pirmuoju DBLS rūpesčiu dėl į Didžiąją Britaniją atvykusių vaikų tapo /.../ kurti lietuviškas vakarines mokyklas ir stengtis užtikrinti suaugusių lietuvių lituanistinį auklėjimą. Vėliau per DBLS metinius suvažiavimus DBLS centro valdyba ragindavo skyrius steigti šeštadienines ir sekmadienines lietuvių mokyklas /.../ragindama įtraukti jaunimą į DBLS skyrių veiklą bei rėmė šią veiklą finansiškai. Panašūs raginimai vyko ir pačiuose DBLS skyriuose.“, bakalauro darbo išnašoje: „Prie mokyklėlių buvo įkuriamos ir jaunimo tautinių šokių grupės, lietuvių skautų būreliai. Savaitgalinėse mokyklose lietuvių vaikai taip pat buvo mokomi lietuvių dainų ir šokių, kuriuos atlikdavo per specialiai vaikams organizuotas vaikų šventes (Velykas, Kalėdines eglutes, Motinos dienos minėjimus) ar per suaugusiųjų organizuojamus kultūrinius politinius renginius: Nepriklausomybės – Vasario 16-osios minėjimus, Kariuomenės šventes ir pan. Skautų būreliai, kaip ir lietuviškos mokyklos, į savo veiklą įtraukė nemažą skaičių lietuvių vaikų, o be skautiškos veiklos mokydavo lietuvių dainų, šokių, savo stovyklose vartojo lietuvių kalbą tuo prisidėdami prie lietuvybės išlaikymo tarp lietuvių vaikų.“

„Pirmuoju DBLS rūpesčiu dėl į Didžiąją Britaniją atvykusių vaikų tapo lietuviškų vakarinių mokyklų kūrimas ir siekis užtikrinti suaugusių lietuvių lituanistinį švietimą. Vėliau per DBLS metinius suvažiavimus DBLS centro valdyba ragino skyrius steigti šeštadienines ir sekmadienines lietuvių mokyklas ir įtraukti jaunimą į DBLS skyrių veiklą, be to, rėmė šią veiklą finansiškai. Panašūs raginimai vyko ir pačiuose DBLS skyriuose.“; straipsnio išnašoje: „Prie mokyklėlių steigtos ir jaunimo tautinių šokių grupės, lietuvių skautų būreliai. Savaitgalinėse mokyklose lietuvių vaikai mokyti lietuvių dainų ir šokių, kuriuos atlikdavo per organizuojamas vaikų šventes (Velykas, Kalėdines eglutes, Motinos dienos minėjimus) ar per suaugusiųjų organizuojamus kultūrinius politinius renginius: Nepriklausomybės – Vasario 16-osios minėjimus, Kariuomenės šventes ir pan. Skautų būreliai, kaip ir lietuviškos mokyklos, į savo veiklą įtraukė nemažai lietuvių vaikų; ten vaikai be skautiškos veiklos, mokydavosi lietuvių dainų ir šokių, savo stovyklose vartojo lietuvių kalbą tuo prisidėdami prie lietuvybės išlaikymo tarp lietuvių vaikų.“

p. 51

p. 100

„Padėtis iš esmės keistis pradėjo tik nuo 1948–1949 m., kai lietuviai, turintys šeimas, pasinaudojo Didžiosios Britanijos leidimu atsigabenti savo šeimas ir vaikus (kurių daugumą sudarė jau Vokietijoje gimę vaikai – A. Š.) į Didžiąją Britaniją, jei buvo suradę jiems vietą gyventi.“

„Padėtis iš esmės pakito tik 1948 –1949 m., kai lietuviai, turintys šeimas, pasinaudojo Didžiosios Britanijos valdžios leidimu atsivežti savo šeimas ir vaikus (dauguma jų buvo gimę DP stovyklose Vokietijoje ir Austrijoje), jei buvo suradę vietą jiems gyventi.“

p. 56–57

p. 101

„DBLJS vienu pirmųjų ir pagrindinių savo tikslų iškėlė ryšių palaikymą tarp įvairiose Anglijos vietoves išsibarsčiusio lietuvių jaunimo stengiantis juos pritraukti į DBLS bei DBLJS veiklą, nes abiem organizacijoms reikėjo jaunų lyderių ir vadovų. Šiuos savo tikslus DBLJS planavo įgyvendinti steigdama savo skyrius lietuvių jaunimo gyvenamosiose vietovėse. Deja, tokį skyrių pavyko įsteigti tik Londone, ir tai turbūt pavyko dėl to, jog Londone gyveno trys DBLJS valdybą sudarę jaunimo atstovai (tarp jų ir DBLJS pirmininkas), kuriems dėl DBLS turimų ryšių su skautų bei tautinių šokių grupėje dalyvavusiais jaunimo atstovais pavyko įsteigti Londono skyrių. Bet net ir šis vienintelis DBLJS skyrius per trumpą savo gyvavimo tarpsnį (nepilnus metus /.../) – aktyvesnės veiklos neišvystė – 1958 m. gegužės 4 d. surengė Motinos dienos minėjimą.“

„DBLJS vienu pirmųjų ir pagrindinių savo tikslų iškėlė ryšių palaikymą tarp įvairiose Anglijos vietovėse išsibarsčiusio lietuvių jaunimo, stengiantis juos įtraukti į DBLS bei DBLJS veiklą, nes abiem organizacijoms reikėjo jaunų lyderių ir vadovų. Šiuos tikslus DBLJS planavo įgyvendinti steigdama skyrius lietuvių jaunimo gyvenamosiose vietovėse. Deja, tokį skyrių pavyko įsteigti tik Londone veikiausiai dėl to, jog Londone gyveno trys DBLJS valdybą sudarę nariai (tarp jų ir DBLJS pirmininkas Aleksas Vilčinskas), kuriems padėjo ir DBLS turimi ryšiai su skautų bei tautinių šokių grupėje dalyvavusiu jaunimu. Vienintelis DBLJS skyrius per trumpą savo gyvavimo laikotarpį – nepilnus metus – aktyvesnės veiklos neišvystė – 1958 m. gegužės 4 d. surengė Motinos dienos minėjimą.“

p. 61–62

p. 112

„Nežinia, kokie būtų lituanistinio skyriaus rezultatai, jeigu ne DBLS iniciatyva Didžiojoje Britanijoje pradėti organizuoti renginiai jaunimui. Pasaulio lietuvių bendruomenė dar 1975 m. III-ojo PLJS kongreso metu nusprendė, kad IV-asis PLJS kongresas bus organizuojamas Europoje, Didžiojoje Britanijoje (čia paruošiamieji darbai IV-ajam PLJS rengimui prasidėjo 1976 m.) ir Vokietijoje /.../ Be to, /.../ norėta pritraukti daugiau lietuvių jaunimo, gyvenančio Europoje į PLJS kongresą, surengiant jį šiame kontinente. Šio kongreso rengime už Atlanto dalyvavo JAV, Kanados lietuvių bendruomenės. O į jaunimo kongreso rengimą Didžiojoje Britanijoje buvo įtrauktos DBLS, DBLB ir organizuoto jaunimo atstovai bei kitos Europos lietuvių bendruomenės. Pirmuoju renginiu turėjusio pritraukti lietuvių jaunimą tapo 1977 m. liepos 11–18 d. suorganizuota (XXIV-oji lietuviškų studijų savaitė Eghame prie Vindzoro, Anglijoje) Lietuviškųjų studijų savaitė. Šios savaitės programa DBLS iniciatyva buvo suderinta ir su DBLS inicijuota Anglijos lietuvių skautų ir skautų veikloje nedalyvaujančio jaunimo stovyklą Lietuvių sodyboje /.../, kurią /.../ aplankė studijų savaitės dalyviai.“; bakalauro darbo išnašoje: „Europoje lietuvių studijų savaitės pradėtos rengti ir buvo rengiamos kas du–tris metus. Vėliau studijų savaitės pradėtos rengti kartu su Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimais.“

„Nežinia, kokie būtų Lituanistinio skyriaus rezultatai, jeigu ne DBLS iniciatyva Didžiojoje Britanijoje pradėti organizuoti renginiai jaunimui. Dar 1975 m. III Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese, vykusiame Pietų Amerikoje, nuspręsta, kad IV kongresas bus organizuojamas Europoje, Didžiojoje Britanijoje (čia paruošiamieji darbai prasidėjo dar 1976 m.) ir Vokietijoje. Siekta pritraukti daugiau lietuvių jaunimo, gyvenančio Europoje į PLJ kongresą, surengiant jį šiame kontinente. Kongresą rengiant už Atlanto dalyvavo JAV, Kanados lietuvių bendruomenės, o į kongreso rengimą Didžiojoje Britanijoje buvo įtrauktos DBLS, DBLB ir organizuoto jaunimo atstovai bei kitos Europos lietuvių bendruomenės. Pirmuoju renginiu, turėjusiu pritraukti lietuvių jaunimą, tapo 1977 m. liepos 11–18 d. organizuota XXIV Lietuviškųjų studijų savaitė (Eghame prie Vindzoro, Anglijoje). Šios savaitės programa DBLS iniciatyva buvo suderinta ir su DBLS inicijuota Anglijos lietuvių skautų ir skautų veikloje nedalyvaujančio jaunimo stovykla Lietuvių sodyboje, kurią aplankė ir gausus būrys Lietuviškųjų studijų savaitės dalyvių“; straipsnio išnašoje: „Europoje lietuviškųjų studijų savaitės pradėtos rengti ir buvo rengiamos kas dvejus–trejus metus. Vėliau studijų savaitės pradėtos rengti kartu su Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimais.“

p. 63–64

p. 113–114

„Susirinkime buvo sudarytas 10 Londone veikiančių organizacijų (Šv. Onos moterų draugija, „Dainavos moterų draugija, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga, Lietuvių Namų Akcinė Bendrovė, Škotijos jaunimo komiteto atstovas, Londono lietuvių parapija, Didžiosios Britanijos Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba, Anglijos lietuvių skautų sąjunga) pagalbinis komitetas, kurio pirmininku išrinktas Lituanistinio skyriaus vedėjas A. Vilčinskas, o komisijos nariais – vicepirmininkas Mečys Bajorinas (DBLS, Baltų Tarybos narys), Antanas Dambriūnas (JAV, PLB atstovas), Antanas Ivanauskas (Volverhemptonas), Z. Juras (Londonas, DBLS), Romas Kinka (Londonas, jaunimo atstovas buvo Londono vaikų mokyklos mokytojas), vicepirmininkas Stasys Kasparas (DBLB pirmininkas), Petras Mašalaitis (Londonas, LAS pirmininkas ir DBLS centro valdybos narys), Juozas Šemeta (Londono lietuvių parapija), kun. dr. Jonas Sakevičius (Londono lietuvių parapija), Klemensas Tamošiūnas (Londonas, LNAB).“

„Susirinkime buvo sudarytas 10 Londone veikiančių organizacijų (Šv. Onos moterų draugija, „Dainavos moterų draugija, DBLS, Lietuvių namų akcinė bendrovė, Škotijos jaunimo komiteto atstovas, Londono lietuvių parapija, DBLB krašto valdyba, Anglijos lietuvių skautų sąjunga) pagalbinis komitetas (pirmininkas – A. Vilčinskas).“; straipsnio išnašoje: „Į IV PLJK ruošos pagalbinį komitetą buvo išrinkti: pirmininku išrinktas Lituanistinio skyriaus vedėjas Aleksas Vilčinskas, o komisijos nariais – vicepirmininkas Mečys Bajorinas (DBLS Baltų Tarybos narys), Antanas Dambriūnas (JAV, PLB atstovas), Antanas Baranauskas (Vulverhamptonas), Zigmas Juras (Londonas, DBLS), Romas Kinka (Londonas, jaunimo atstovas buvo Londono vaikų mokyklos mokytojas), vicepirmininkas Stasys Kasparas (DBLB pirmininkas), Petras Mašalaitis (Londonas, LAS pirmininkas ir DBLS centro valdybos narys), Juozas Šemeta (Londono lietuvių parapija), kun. dr. Jonas Sakevičius (Londono lietuvių parapija), Klemensas, Tamošiūnas (Londonas, LNAB).“

p. 64

p. 114

„IV PLJS pagalbinio komiteto sutelktomis lėšomis stovykloje Didžiojoje Britanijoje ir studijų dienose Vokietijoje dalyvavo 5 Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo atstovai (Romas Juozelskis (Notingemas), Kristupas Juras (Londonas), Virginija Juraitė (Bromlis), Jonas Podvoiskas ir Ona Virbickaitė (Mančesteris) /.../“

„Žinoma, kad IV PLJK pagalbinio komiteto sutelktomis lėšomis stovykloje Didžiojoje Britanijoje ir studijų dienose Vokietijoje dalyvavo 5 Britanijos lietuvių jaunimo atstovai – Romas Juozelskis (iš Notingamo, Kristupas Juras (iš Londono), Virginija Juraitė (iš Bromlio – Bromley), Jonas Podvoiskas ir Ona Virbickaitė (iš Mančesterio).“

Tuo pačiu nuosprendžiu L. S. pagal BK 191 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad savo vardu išleido svetimo mokslo kūrinio dalį: dirbdamas (duomenys neskelbtini) mokslo darbuotoju, nuo 2008 m. kovo iki 2008 m. birželio mėnesio pateikė straipsnį, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ knygos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytojai D. D. publikuoti šioje knygoje, kuri buvo išleista 2008 metais lapkričio–gruodžio mėnesiais, save nurodydamas kaip autorių, tačiau straipsnyje panaudojęs (duomenys neskelbtini) katedros studento A. Š. bakalauro baigiamojo darbo „(duomenys neskelbtini)“ dalį, o būtent:

A. Š. bakalauro baigiamasis darbas „(duomenys neskelbtini)“, 19–26 psl.

L. S. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, 35-42 psl. Knygoje „(duomenys neskelbtini)“

p. 20

p. 35

„DBLS šį pasiūlymą apsvarstė administraciniuose ir vykdomuosiuose organuose: DBLS Taryboje, DBLS Centro valdyboje, DBLS metiniame suvažiavime.“

„DBLS šį pasiūlymą apsvarstė administraciniuose ir vykdomuosiuose organuose: DBLS Taryboje, DBLS Centro valdyboje, DBLS metiniame suvažiavime.“

p. 19

p. 35–36

„Per 1950 m. spalio mėnesį įvykusį DBLS metinį suvažiavimą lankėsi VLIK‘ o pirmininkas prelatas M. Krupavičius. Suvažiavime sakydamas kalbą, M. Krupavičius iškėlė lietuvių įsijungimo į bendrą visų lietuvių bendruomeninę organizaciją bei lietuvybės išsaugojimo svarbą: „Lietuvybe kvėpuoti, lietuvybe stiprintis, lietuvybe pasikloti, lietuvybe misti – štai mūsų dienų pareiga. (...) Palaidas darbas prie to tikslo neprives. Reikia duoti viso pasaulio lietuviams bendrą vienalytę organizaciją. Tai padaryti yra pasišovusi PLB, kuri stato sau du uždaviniu: išlaikyti lietuvybę ir vykdyti Lietuvos išlaisvinimą. Jūsų uždavinys – įsijungti į ją.“

„1950 m. spalio mėn. įvykusiame DBLS metiniame suvažiavime lankėsi ir M. Krupavičius. Sakydamas kalbą, jis iškėlė lietuvių įsijungimo į bendrą visų lietuvių bendruomeninę organizaciją ir lietuvybės išsaugojimo svarbą: „Lietuvybe kvėpuoti, lietuvybe stiprintis, lietuvybe pasikloti, lietuvybe misti – štai mūsų dienų pareiga. (...) Palaidas darbas prie to tikslo neprives. Reikia duoti viso pasaulio lietuviams bendrą vienalytę organizaciją. Tai padaryti yra pasišovusi PLB, kuri stato sau du uždaviniu: išlaikyti lietuvybę ir vykdyti Lietuvos laisvinimą. Jūsų uždavinys – įsijungti į ją.“

p. 20

p. 36

„Kaip kompromisas tarp PLB ir DBLS siūlymų IV-ojo DBLS metinio suvažiavimo metu buvo pasiūlytas originalus sprendimas – įkurti naujo tipo PLB padalinį Didžiojoje Britanijoje. Šį siūlymą palaikė tiek PLB, tiek DBLS. Jo esmė buvo sudaryti Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę iš visų tuo metu Didžiojoje Britanijoje veikusių lietuvių organizacijų, kuri veiktų kaip šių organizacijų koordinacinis komitetas, /.../ O į DBLB Tarybą įsijungsiančios organizacijos (tarp jų ir DBLS) būtų atstovaujamos ir PBL. Šiam tikslui įgyvendinti IV DBLS suvažiavime buvo nutarta sušaukti visų Didžiosios Britanijos lietuvių organizacijų susirinkimą.“

„Kaip kompromisas tarp PLB ir DBLS siūlymų IV DBLS metinio suvažiavimo metu buvo pasiūlytas originalus sprendimas – įkurti naujo tipo PLB padalinį Didžiojoje Britanijoje. Šį siūlymą palaikė tiek PLB, tiek DBLS. Jo esmė buvo sudaryti Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę iš visų tuo metu Didžiojoje Britanijoje veikusių lietuvių organizacijų, ji veiktų kaip šias organizacijas jungiantis komitetas, o į DBLB Tarybą įeisiančios organizacijos (tarp jų ir DBLS) būtų atstovaujamos ir PBL. Šiam tikslui įgyvendinti IV DBLS suvažiavime buvo nutarta sušaukti visų Didžiosios Britanijos lietuvių organizacijų susirinkimą.“

p. 20

p. 36–37

„Šios idėjos įgyvendinimo ėmėsi DBLS pirmininkas P. Varkala. 1950-11-18 Lietuvių namuose Londone jis sušaukė visų lietuvių organizacijų, veikiančių Didžiojoje Britanijoje, atstovų pasitarimą. Jo metu susirinkusiems lietuvių organizacijų atstovams pritarus DBLB steigimui, buvo sudarytas laikinasis komitetas, turėjęs rūpintis organizacijos sukūrimu.“, bakalauro darbo išnašoje: „DBLS projektas patrauklus atrodė ir senosios išeivijos lietuvių parapijinėms organizacijoms, kurios irgi norėjo įsijungti į PLB, bet nė viena nenorėjo keisti savo per daugelį metų nusistovėjusio veiklos modelio ar pavadinimo /.../ Šioms organizacijoms įsijungus į DBLB tarybą, pirmą kartą istorijoje bent formaliai buvo suvienytos tiek senųjų, tiek naujųjų išeivių organizacijos.“, bakalauro darbo tekste: „Komiteto pirmininku buvo išrinktas tuometinis DBLS pirmininkas P. B. Varkala, vicepirmininku – Škotijos lietuvių Tarybos ir Škotijos lietuvių parapijos atstovas prelatas J. Gutauskas, sekretore – O. Gailūnaitė, kasininke – S. Prapuolenytė, nariu J. Kalvis.“

„Idėjos įgyvendinimo ėmėsi DBLS pirmininkas P. Varkala – 1950 m. lapkričio 18 d. Lietuvių namuose Londone jis sušaukė visų lietuvių organizacijų, veikiančių Didžiojoje Britanijoje, atstovų pasitarimą. Čia susirinkusiems lietuvių organizacijų atstovams pritarus DBLB steigimui, buvo sudarytas laikinasis komitetas, turėjęs rūpintis organizacijos sukūrimu. DBLS projektas patrauklus atrodė ir senosios išeivijos lietuvių parapijinėms organizacijoms, kurios irgi norėjo įsijungti į PLB, bet nė viena nenorėjo keisti savo per daugelį metų nusistovėjusios veiklos modelio. Šioms organizacijoms įėjus į DBLB tarybą, pirmą kartą istorijoje (bent formaliai) buvo suvienytos tiek senųjų, tiek naujųjų išeivių organizacijos. Komiteto pirmininku išrinktas tuometinis DBLS pirmininkas Petras B. Varkala, vicepirmininku – Škotijos lietuvių tarybos ir Škotijos lietuvių parapijos atstovas prelatas J. Gutauskas, sekretore – O. Gailūnaitė, kasininke S. Prapuolenytė, nariu J. Kalvis.“

p. 20–21

p. 37

„Pirmasis į DBLB Tarybą įsijungusių organizacijų susirinkimas buvo sušauktas 1951-07-07-08 d., kada įvyko pirmasis DBLB suvažiavimas. Iki to suvažiavimo į DBLB jau buvo įstojusios 11 lietuvių organizacijų, kurios kartu atstovavo 4000 narių. Tarp šių organizacijų buvo įstojusi ir DBLS /.../“

„Pirmasis į DBLB Tarybą įsijungusių organizacijų susirinkimas buvo sušauktas 1951 m. liepos 7 – 8 d. ir tai tapo pirmuoju DBLB suvažiavimu. Iki tol į DBLB jau buvo įstojusios 11 lietuvių organizacijų, kurios kartu atstovavo 4000 narių. Tarp šių organizacijų buvo ir DBLS.“

p. 20–21

p. 37–38

„DBLS ir DBLB vieningas darnios veiklos laikotarpis tęsėsi nuo 1951 m. iki 1967 m.. Per šį laikotarpį vyko dideli pokyčiai Didžiosios Britanijos lietuvių diasporos formavimesi. Pats didžiausias pasikeitimas, daugeliu atveju nulėmęs tolimesnę Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės formavimąsi, organizacinę veiklą bei visuomeninės veiklos pajėgumus, buvo nuo XX a. 6 deš. pradžios iki 7 deš. pradžios vykusi masinė lietuvių emigracija iš Didžiosios Britanijos į kitas užjūrio šalis: Pietų Ameriką (Venesuelą, Braziliją, Argentiną /.../), Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Kanadą (ši emigracija tęsėsi ir po masinės lietuvių emigracijos bangos iš Didžiosios Britanijos /.../)

„DBLS ir DBLB vieningas darnios veiklos laikotarpis tęsėsi nuo 1951 iki 1967 m./.../Per šį laikotarpį vyko dideli pokyčiai formuojant Didžiosios Britanijos lietuvių diasporą. Pats didžiausias pasikeitimas, daugeliu atvejų nulėmęs tolesnį Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės formavimąsi, organizacinę veiklą bei visuomeninės veiklos pajėgumus, buvo nuo XX a. 6 dešimtmečio prasidėjusi ir iki 7 dešimtmečio pradžios vykusi masinė lietuvių emigracija iš Didžiosios Britanijos į kitas užjūrio šalis: Venesuelą, Braziliją, Argentiną, Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Kanadą.“, straipsnio išnašoje: „Ši emigracija tęsėsi ir po didžiosios lietuvių emigracijos bangos iš Didžiosios Britanijos.“

p. 21

p. 38

„Šios emigracijos pasekmės buvo pačios skaudžiausios Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenei ir DBLS veiklai per visą jos istoriją iki pat mūsų dienų: jos metu išvyko maždaug pusė DP kartos lietuvių, todėl sumažėjo ir DBLS narių (išvyko daug DBLS skyrių veiklai vadovavusių asmenų, o surasti juos pakeisiančius asmenis vėlesniais metais sekėsi labai sunkiai)/.../susilpnėjo ar nustojo veikti tautinių šokių grupės, lietuvių savaitgalinės lituanistinės mokyklos/.../Antrasis Didžiosios Britanijos bendruomeninį organizavimąsi paveikęs procesas buvo Didžiosios Britanijos lietuvių prisitaikymas /.../Lietuviai išmoko anglų kalbą, įgijo nuosavą gyvenamąjį plotą, pažįstamus anglus /.../Dėl to jiems nebereikėjo nei pagalbos nei patarimų iš DBLS ar Lietuvos pasiuntinybės Londone.“

„Šios emigracijos padariniai buvo patys skaudžiausi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenei ir DBLS veiklai per visą jos istoriją iki pat mūsų dienų: tada išvyko daugiau nei pusė Didžiosios Britanijos lietuvių, todėl sumažėjo ir DBLS narių /.../išvyko daug DBLS skyrių veiklai vadovavusių asmenų, o surasti juos pakeisiančius asmenis vėlesniais metais sekėsi labai sunkiai. Susilpnėjo ar nustojo veikę meninės saviveiklos kolektyvai, lietuvių savaitgalinės lituanistinės mokyklos. Kitas Didžiosios Britanijos bendruomeninį organizavimąsi paveikęs veiksnys buvo Didžiosios Britanijos lietuvių apsipratimas ir prisitaikymas prie šalies gyvenimo. Lietuviai išmoko anglų kalbą, įsigijo namus ir butus, nuolatinius darbus, atsirado pažįstamų vietinių gyventojų, į kuriuos galėdavo kreiptis kebliose situacijose, susidūrus su valdžios įstaigų reikalavimais. Dėl daugelio klausimų nebereikėjo kreiptis į lietuviškas organizacijas ar Londone veikusią Lietuvos pasiuntinybę.“

p. 23

p. 38

„Šią savo idėją DBLS pristato per metinį DBLB suvažiavimą Mančesteryje rugsėjo mėnesio 23 dieną (suvažiavime dalyvavo 23 organizacijos).“

„DBLS išdrįso šį savo naują /.../modelį pateikti per metinį suvažiavimą Mančesteryje 1967 m. rugsėjo 23 d., jame dalyvavo net 23 organizacijos.“

p. 24

p. 39

„ DBLS nepaisydama DBLB sprendimo 1969 m. išėjo iš DBLB tarybos ir per 1969 m. liepos 1 d. įvykusį metinį suvažiavimą priėmė naujuosius savo įstatus. Iš karto po įstatų priėmimo į DBLS Tarybą įstoja šios organizacijos: Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Bredfordo „Vyties“ klubas, Mančesterio lietuvių klubas, Londono Šv. Onos moterų draugija, Londono lietuvių moterų organizacija „Dainava“, Londono lietuvių bažnytinis komitetas, Londono jaunimo organizacija „Grandis“, Mančesterio „Ramovės“ lietuvių karių organizacijos skyrius, Notingemo moterų draugija, Koventrio moterų draugija „Gražina“, Anglijos lietuvių katalikų sielovada, Škotijos lietuvių taryba.“

„DBLS /.../per 1969 m. liepos 1 d. įvykusį metinį suvažiavimą priėmė naujuosius įstatus, kuriuos nesėkmingai bandė primesti DBLB. Iš karto po įstatų priėmimo į DBLS Tarybą įstojo šios organizacijos: Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Bradfordo „Vyties“ klubas, Mančesterio lietuvių klubas, Londono Šv. Onos moterų draugija, Londono lietuvių moterų organizacija „Dainava“, Londono lietuvių bažnytinis komitetas, Londono jaunimo organizacija „Grandis“, Mančesterio „Ramovės“ lietuvių karių organizacijos skyrius, Notingamo moterų draugija, Koventrio moterų draugija „Gražina“, Anglijos lietuvių katalikų sielovada, Škotijos lietuvių taryba.“

p. 24

p. 39

„Tačiau tai nereiškė, jog šios organizacijos kaip ir DBLS išėjo iš DBLB Tarybos. Organizacijos pasirinko kitą kelią – jos nusprendė dalyvauti tiek DBLS, tiek DBLB tarybose /.../ Tai galima paaiškinti tuo, kad organizacijos ir jas sudarę lietuviai tuo metu norėjo visur dalyvauti ir neatsilikti nuo bendruomenėje vykstančių procesų.“

„Tačiau tai nereiškė, kad šios organizacijos pasitraukė iš DBLB Tarybos. Jos nusprendė dalyvauti tiek DBLS, tiek DBLB tarybose. Tai galima paaiškinti: organizacijos ir jas sudarę lietuviai tuo metu norėjo visur dalyvauti ir neatsilikti nuo bendruomenėje vykstančių procesų.“

p. 25

p. 40

„/.../nuo pat 1969 m., kai DBLS nusprendė atstovauti visiems Didžiosios Britanijos lietuviams be tarpininko DBLB. Tada PLB pripažino abi organizacijas, atstovaujančias Didžiosios Britanijos lietuviams PLB seimuose ir Europos lietuvių bendruomenių suvažiavimuose.“

„/.../1969 m., kai DBLS nusprendė atstovauti visiems Didžiosios Britanijos lietuviams be tarpininko DBLB. PLB pripažino abi organizacijas, atstovaujančias Didžiosios Britanijos lietuviams, ir jų delegatus kviesdavo dalyvauti PLB seimuose, Europos lietuvių bendruomenių suvažiavimuose bei kituose renginiuose.“

p. 25

p. 40

„Be to, PLB santykius tarp DBLS ir DBLB stengėsi aiškintis ir per savo atstovus, kurie lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Šiuo tikslu nuo 1969 iki 1980 m. į Didžiąją Britaniją buvo atvykę JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Juozas Gaila, PLB vykdomosios valdybos vicepirmininkas Vaclovas Kleiza, kurie tardavosi su DBLB ir DBLS atstovais ieškodami būdų, kaip šios dvi organizacijos galėtų rasti kompromisą ir susijungti.“

„PLB santykius tarp DBLS ir DBLB stengėsi aiškintis ir per savo atstovus, kurie lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1969 iki 1980 m. į Didžiąją Britaniją buvo atvykę JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Juozas Gaila, PLB vykdomosios valdybos vicepirmininkas Vaclovas Kleiza, jie tardavosi su DBLB ir DBLS atstovais ieškodami būdų, kaip šios dvi organizacijos galėtų rasti kompromisą ir susijungti.“

p. 26

p. 41

„Geriausiai DBLS ir DBLB santykius nuo 1969 iki 1980 m. bei DBLB nusilpimą XX a. 8 deš. iliustruoja Z. Juro atsakymas į V. Kamanto laišką, kuriame jis pabrėžė, kad DBLB Didžiojoje Britanijoje realiai jau nebeegzistuoja /.../“

„Akivaizdžiai DBLS ir DBLB santykius ir DBLB nusilpimą XX a. 8 dešimtmetyje iliustruoja DBLS pirmininko Zigmo Juro atsakymas į V. Kamanto laišką, kuriame jis pabrėžė, kad DBLB Didžiojoje Britanijoje realiai jau nebeegzistuoja /.../“

p. 26

p. 42

„Taip ir nepavykus rasti kompromiso, 1980 m. birželio 1 d. PLB oficialiu savo skyriumi Didžiojoje Britanijoje paskelbė DBLS.“

„Taip ir nepavykus rasti kompromiso, 1980 m. birželio 1 d. PLB oficialiu savo skyriumi Didžiojoje Britanijoje paskelbė DBLS.“

Kasaciniais skundais nuteistieji K. Ū. ir L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatoriai, kurių didžioji dalis kasacinių skundų argumentų yra identiški, teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai, rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, todėl juos nepagrįstai nuteisė pagal BK 191 straipsnio 1 dalį. Kartu skunde pažymima, kad už jų padarytą veiką turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22–2.23 straipsniuose nustatyta civilinė atsakomybė, o ne baudžiamoji.

Kasatoriai pabrėžia, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo A. Š. darbas nėra mokslo kūrinys. Tai patvirtina Kauno technologijos universiteto baigiamojo bakalauro darbo metodiniuose nurodymuose pateiktas apibrėžimas, pagal kurį „baigiamasis bakalauro darbas – tai kvalifikacinis studento darbas, kurio pagrindu kvalifikacinė komisija vertina studento pasirengimą savarankiškam darbui ir suteikia atitinkamos specialybės bakalauro kvalifikaciją“. Mokslo darbu laikoma tik disertacija, už kurią suteikiamas daktaro mokslo laipsnis ir asmuo yra laikomas mokslininku. Kadangi bakalauro darbas nėra mokslo kūrinys, tai kasatorių veikose nėra BK 191 straipsnio 21 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 2 straipsnio 19 dalyje pateikiama kūrinio sąvoka laikytina, jog A. Š. bakalauro darbas yra mokslo kūrinys, tačiau kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad kolegija neanalizavo apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų, jog bakalauro darbui yra taikomi visiškai kitokie reikalavimai ir minėtuose norminiuose teisės aktuose jie nėra įvardijami kaip mokslo kūriniai. Tai patvirtino ir liudytojai prof. A. K. ir J. V.

Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kasatoriai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, nors teismas privalėjo aptarti ir įvertinti rašytinius įrodymus bei paskirti šioje byloje ekspertizę, nes atliktoje ekspertizėje nebuvo įvertinti visi tekstai (tiek kasatorių straipsnių, tiek nukentėjusiojo bakalauro darbo), o tik analizuoti atskiri fragmentai, kuriuos pateikė A. Š. Be to, ekspertizė nenustatė, kokiais šaltiniais vadovaujantis buvo parašyti kasatorių straipsniai bei A. Š. bakalauro darbas. Atliekant ekspertizę buvo naudojamas tik lingvistinis sugretinimo lyginamasis teksto tyrimo metodas, bet nebuvo atsižvelgta į teksto turinio istorinį kontekstą, nebuvo atlikta to konteksto analizė. Be to, atliktoje ekspertizėje neatsakyta į esminį klausimą – ar faktografinio pobūdžio informacija (autoriams nurodant informacijos šaltinį) gali būti priskiriama prie autorių teisių objektų kategorijos, o teksto autorius, panaudojęs faktografinio pobūdžio informaciją bei nurodęs informacijos šaltinį, laikytinas autorių teisių pažeidėju. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliaciniuose skunduose keltus klausimus, kuo vadovaujantis faktografinio pobūdžio informacija, paimta iš istoriografijos ir šaltinių, laikoma A. Š. autorinių teisių objektu, jei jis savo bakalauro darbo nuorodose pats nurodė, iš kur šie duomenys yra paimti, (t. y. pripažįsta, kad šią informaciją ne pats sukūrė, o paėmė iš kitų šaltinių).

Be to, ekspertizės išvadą paneigė teisme apklaustas prof. A. K. teigdamas, kad naudojant tuos pačius šaltinius autoriai negali rašyti kitaip, nebent pakeisti žodžius sinonimais. Kasatoriai pabrėžia, kad žodinis teksto sutapimas ne visada laikytinas plagiatu, o moksliniuose tekstuose autorinių teisių objektas yra ne šaltinių citavimas, bet originali įžvalga, apibendrinimas. Todėl vertinant autorystės teisės pažeidimą, neužtenka tekstų sutapimų ar nesutapimų, nes svarbu yra teksto turinio analizė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad teisme apklausta ekspertė A. Ž. patvirtino, jog su ikiteisminio tyrimo metu pateiktais šaltiniais, kuriais savo darbe vadovavosi kasatoriai ir A. Š., ji nėra susipažinusi. Kartu ekspertė pripažino, kad kasatoriai ir A. Š. naudojosi tais pačiais šaltiniais. Kasatorių nuomone, ekspertė, neturėdama istorinio išsilavinimo ir specialių žinių bei neišmanydama temos istoriografijos, būdama tik lingvistikos eksperte, ekspertizę atliko neišsamiai, neatsakė į visus pateiktus klausimus, dėl ko teismai priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.

Kasatoriai mano, kad šioje byloje privalėjo būti atlikta autorystės ekspertizė, kurią atliktų prof. A. K., išmanantis tiriamą sritį. Naujai paskirtos ekspertizės metu turi būti analizuojami ne tik kasatorių straipsniai ir bakalauro darbas, tačiau tiriami ir pirminiai šaltiniai, kuriais naudojosi kasatoriai bei nukentėjusysis. Kasatoriai teigia, kad sutapimai jų straipsniuose ir A. Š. bakalauro darbe atsirado naudojantis tais pačiais šaltiniais.

Skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išplėtė pagal BK 191 straipsnio 1 dalį pareikštų kaltinimų apimtį teigdamas, kad kasatoriai pasisavino originalią A. Š. kūrinio formą ir žinių perteikimo būdą, nors šio fakto nepagrindė byloje surinktais įrodymais ir tyrė tik atskirus A. Š. baigiamojo darbo fragmentus.

Kasatoriai pabrėžia, kad atsakomybė pagal BK 191 straipsnio 1 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą savo vardu išleisti arba viešai paskelbti svetimą mokslo kūrinį arba jo dalį.

Vadovaujantis ATGTĮ 14 ir 15 straipsniais, taip pat Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – Berno konvencija) 6 straipsniu, autorius turi asmenines neturtines ir turtines teises, todėl turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, jį išleisti ar perdirbti. Kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). Berno konvencijos 1 straipsnyje nurodyta, kad sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, koks bebūtų jo išraiškos būdas ar forma“, o tos pačios konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kūrinio autorių teisių apsaugos sąjungos šalių įstatymai gali suteikti teisę tam tikrais specialiais atvejais leisti atgaminti tokius kūrinius su sąlyga, kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastam kūrinio naudojimui ir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų. Šios nustatytos sąlygos vadinamos „trijų pakopų testu“ ir yra išdėstytos ATGTĮ 19 straipsnyje, kur nustatyta, kad apriboti turtines teises leidžiama specialiais ATGTĮ nustatytais atvejais; turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus interesų. Autoriaus turtinės teisės apribojamos įstatyme nustatytais pagrindais, tarp jų ir cituojant nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio dalį, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto (ATGTĮ 21 straipsnis). Be to, ATGTĮ 22 straipsnyje nurodyta, kad be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama: 1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto.

Taigi, kasatorių nuomone, įstatymo leidėjas nenumato baudžiamosios atsakomybės už kito kūrinio citavimą kiek tai yra leistina bei jo panaudojimą mokslinio pobūdžio straipsniuose net ir nenurodžius autoriaus naudojamo šaltinio bei autoriaus vardo. Be to, BK 191 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstam veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą mokslo kūrinį ir to norėjo. Kasatoriai teigia, kad tiek, kiek jų straipsniuose gali būti panaudotas nukentėjusiojo darbas, gali būti laikoma leistinu citavimo mastu. Tokiu nustačius, kad kasatoriai viršijo leistiną citavimo mastą, tokį patį pažeidimą padariusiu laikytinas ir A. Š., tačiau teismai šių aplinkybių netyrė. Pažymėtina, jog konstatavus, kad citavimo mastas kasatorių darbuose nebuvo pažeistas, bylos pagal BK 191 straipsnio 1 dalį turėtų būti nutrauktos.

Be to, net ir konstatavus, kad kasatorių straipsnių fragmentai buvo galbūt parašyti naudojantis A. Š. bakalauro darbu, tai galėtų būti vertintina tik kaip nedidelis autorių teisių pažeidimas, nes buvo naudotasi tais pačiais pirminiais šaltiniais.

Kasatorius L. S. pažymi, kad netirta aplinkybė, ar A. Š. naudojosi savo bakalauro darbo juodraštyje padarytais pataisymais, frazėmis ir pan., kuriuos pateikė kasatorius, nes buvo magistrinio darbo vadovas. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jis 2003 m. išleido knygą „(duomenys neskelbtini)“, kuria A. Š. naudojosi savo baigiamajame darbe. Be to, liudytoja D. D. patvirtino, kad kasatorius su A. Š. dirbo ilgai, apie dvejus metus, todėl bakalauro darbą galima laikyti bendru darbu.

Kasatorė K. Ū. savo skunde papildomai nurodo, kad A. Š. savo darbą parašė žymiai vėliau nei ji. Kaip nurodama K. Ū. kasaciniame skunde, ji savo darbą buvo parengusi 2007 m. pabaigoje, o 2008 m. vasario pabaigoje jį atidavė knygos sudarytojai. A. Š. bakalauro darbą ji matė tik 2008 m. gegužę, todėl savo straipsnyje jo darbu pasinaudoti neturėjo galimybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas aplinkybių neanalizavo.

Kasatoriai kelia ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimus.

Nuteistoji K. Ū. nurodo, kad ji straipsnį atidavė iki 2008 m. vasario mėnesio pabaigos knygos sudarytojai, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Taigi kyla abejonių, ar darbas leidėjams buvo pateiktas iki 2008 m. vasario mėnesio pabaigos ar po šios datos. Nuteistasis L. S. teigia, kad jo straipsnis buvo parašytas 2008 m. kovo–balandžio mėnesiais, o leidėjams jį pateikė iki 2008 m. balandžio 20 d., taigi anksčiau negu buvo parengtas A. Š. magistro baigiamasis darbas, o knygos sudarytojai L. D. atiduotas iki 2008 m. balandžio 20 d. Kadangi tikslesnis laikas nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenustatytas, todėl kyla abejonių, ar darbai leidėjams buvo pateikti iki 2008 m. balandžio 20 d. (K. Ū.) ir 2008 m. balandžio 20 d. (L. S.) ar po šių datų. Nesant galimybių šių abejonių pašalinti, jos vertinamos kasatorių naudai ir pripažįstama, kad K. Ū. straipsnis buvo baigtas ir atiduotas leidėjams iki 2008 m. vasario mėnesio pabaigos, o L. S. – iki 2008 m. balandžio 20 d. BK 191 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcijoje buvo nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendis buvo priimtas pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl byla, vadovaujantis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti nutraukta. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokia BK 191 straipsnio 1 dalies redakcija vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nes ji 2009 m. keitėsi. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 191 straipsnio 1 dalį taikoma už svetimo mokslo kūrinio ar jo dalies išleidimą arba viešą paskelbimą savo vardu, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo minėto kūrinio ar jo dalies išleidimo ar viešo paskelbimo.

Be to, nuteistasis L. S. kasaciniame skunde nurodo, kad A. Š. sumokėjo 20 000 Lt, tačiau teismas nepagrįstai iš jo nukentėjusiajam A. Š. priteisė 978,54 Lt turtinės žalos. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nors L. S. yra sumokėjęs A. Š. kur kas didesnę neturtinės žalos sumą (20 000 Lt) negu teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo į L. S. sumokėtą neturtinę žalą įskaityti ir A. Š. priteistą turtinę žalą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Sungailaitė prašo kasacinius skundus atmesti.

Prokurorė nurodo, kad kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir esminių BPK pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė motyvuotą bei įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas K. Ū. ir L. S. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

Nors kasatoriai nesutinka, kad abiejų instancijų teismai A. Š. bakalauro darbą vertino kaip mokslo kūrinį, nes, jų nuomone, bakalauro darbas nėra mokslinis darbas, tačiau teismai, įvertindami A. Š. bakalauro darbą kaip mokslinį kūrinį, vadovavosi ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžiama kūrinio sąvoka, pagal kurią kūrinys – tai originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisių objektai, be kitų, yra rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai). Autorių teisių apsaugos aspektu kūriniui netaikomas jo vertės kriterijus, tačiau į jo vertę galima atsižvelgti, sprendžiant dėl autorių teisių pažeidimu padarytos žalos dydžio. Autorių teisių apsauga taikoma bet kuriam mokslo kūriniui, neatsižvelgiant į jo vertę.

Teismai pagrįstai pripažino, kad A. Š. baigiamasis bakalauro darbas yra mokslo kūrinys ir jam taikoma autorių teisių apsauga, motyvuodami tuo, kad A. Š. bakalauro darbe žinios perteiktos išstudijavus archyvinius dokumentus, atrinkus darbui reikšmingą medžiagą, istoriniai faktai išdėstyti originalia A. Š. pasirinkta forma ir darbas atitinka formos originalumo kriterijų. Kolegija pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė BK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne už mokslo darbo, kuriam keliami aukšti kokybės reikalavimai, bet už mokslo kūrinio ar jo dalies autorystės pasisavinimą. Tiek apeliaciniuose skunduose, tiek kasaciniuose skunduose K. Ū. ir L. S., siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, „mokslo darbo“ ir „mokslo kūrinio“ sąvokas nepagrįstai sutapatina.

Nors kasatoriai skunduose nurodo, kad visi, rašydami darbus, naudojosi tais pačiais šaltiniais, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių darbų palyginamųjų lentelių akivaizdžiai matyti, kad A. Š. baigiamojo bakalauro darbo dalis sutampa su L. S. straipsnių dalimis, o tai rodo, kad L. S. pažodžiui nurašė A. Š. parengtą tekstą.

Iš K. Ū. ir A. Š. tekstų analizės taip pat akivaizdu, kad K. Ū. naudojosi A. Š. parengtu darbu ir šio darbo teksto dalį straipsnyje pateikė kaip savo. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, A. Š. pateiktos palyginamosios lentelės. Teismai pagrįstai vadovavosi šiais bylos dokumentais, o nuteistųjų argumentus, neva straipsniuose esantys sutapimai tėra tik šaltinių citavimas, atmetė kaip nepagrįstus. Ekspertizę atlikusi ekspertė teismo posėdžiuose savo išvadas tvirtino, jas pagrindė, davė papildomus paaiškinimus, todėl jomis nesivadovauti nebuvo jokio pagrindo.

Taip pat buvo pagrįstai atmesti argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, nes, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 191 straipsnio 1 dalį taikoma už svetimo literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar jo dalies išleidimą arba viešą paskelbimą savo vardu, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo minėto kūrinio ar jo dalies išleidimo arba viešo paskelbimo. Šioje byloje K. Ū. ir L. S. nuteisti už A. Š. baigiamojo bakalauro darbo dalies panaudojimą savo straipsniuose, kurie buvo išleisti knygoje 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas ne nuo straipsnio leidėjams pateikimo, o nuo knygos išleidimo momento, t. y. nuo 2008 metų lapkričio mėnesio. Penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2013 m. balandžio 25 d., dar nebuvo suėjęs.

Nuteistųjų K. Ū. ir L. S. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų ir teisės apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka (BPK 367, 369 straipsniai)

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka apskųsti nuosprendžiai ir nutartys patikrinami teisės taikymo aspektu. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta nuostata, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis darytina išvada, kad kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Tačiau kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012).

Kasatoriai skunduose teigia, kad už jų padarytą veiką turėtų būti taikoma civilinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, ir jų padaryta veika turėtų būti vertinama tik kaip citavimo masto viršijimas, už kurį nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau pažymėtina, kad šių klausimų nė vienas iš kasatorių nekėlė savo apeliaciniuose skunduose. Esant šioms aplinkybėms, minėti klausimai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nenagrinėti.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad skunde yra argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas (dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumo), jų pakankamumas (atliekant ekspertizę nebuvo įvertinti visi tekstai), faktinių aplinkybių nustatymas (netirtos aplinkybės, ar A. Š. naudojosi savo darbo juodraštyje nuteistojo L. S., kuris buvo jo darbo vadovas, padarytais pataisymais), o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis žemesnės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėtais.

Dėl K. Ū. ir L. S. nuteisimo pagal BK 191 straipsnio 1 dalį

BK 191 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už autorystės pasisavinimą. Pagal BK 191 straipsnio 1 dalį atsako tas asmuo, kuris savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalį. BK 191 straipsnio dispozicija nepateikia mokslo kūrinio sąvokos, todėl ji atskleidžiama kituose teisės aktuose bei teisminėje praktikoje.

Kasatoriai skunduose teigia, kad nukentėjusiojo A. Š. bakalauro darbas nėra mokslo kūrinys, o kartu – ir BK 191 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, todėl jie nuteisti nepagrįstai.

ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalyje pateikiama kūrinio sąvoka, pagal kurią kūrinys – tai originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. To paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, o 2 dalies 3 punkte pažymėta, kad autorių teisių objektai, be kitų išvardytų šiame straipsnyje, yra rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai). Taigi, autorių teisių apsauga taikoma bet kuriam mokslo kūriniui, neatsižvelgiant į jo vertę. Svarbu, kad mokslo kūrinys atitiktų pagrindinius kūriniui, kaip autorių teisių objektui, keliamus reikalavimus, t. y. būtų originalus kūrybinės veiklos rezultatas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prie mokslo kūrinių priskiriami įvairūs tokio pobūdžio kūriniai: monografijos, komentarai, vadovėliai, akademinio ir studijų pobūdžio darbai (kursiniai darbai, magistro darbai, disertacijos ir kt.), mokslinės paskaitos, studijos, įvairūs mokslo projektai ir projektinė dokumentacija, kursiniai ir magistro darbai, straipsniai ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai, remdamiesi minėtomis ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto nuostatomis, išsamiai motyvavo, kodėl A. Š. bakalauro darbas yra mokslo kūrinys. Teismai pažymėjo, kad A. Š. baigiamajame bakalauro darbe žinios perteiktos išstudijavus archyvinius dokumentus, atrinkus darbui reikšmingą medžiagą ir faktus išdėsčius originalia A. Š. pasirinkta forma, o tai leidžia teigti, kad šis darbas yra intelektinės veiklos rezultatas ir atitinka autorių teisių objektams keliamą originalumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė BK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne už mokslo darbo, kuriam keliami aukšti kokybės reikalavimai, bet už mokslo kūrinio ar jo dalies autorystės pasisavinimą. Tuo tarpu kasatorių minimi atitinkamų mokslo įstaigų vidiniai teisės aktai nereglamentuoja mokslo kūrinio sąvokos. Kasatoriai, teigdami, kad mokslo darbu yra pripažįstama tik disertacija, tuo tarpu bakalauro darbui netaikoma autorių teisių apsauga, nepagrįstai sutapatino „mokslo darbo“ ir „mokslo kūrinio“ sąvokas. Į tai dėmesį atkreipė ir apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 191 straipsnio 1 dalį numatyta ne už „mokslo darbo“, kuriam keliami aukšti kokybės reikalavimai, o už „mokslo kūrinio“ (kuris apima ir „mokslo darbo“ sąvoką) ar jo dalies autorystės pasisavinimą. Tai, kad bakalauro darbui taikomi kitokie kokybiniai reikalavimai negu, pvz., disertacijai, nereiškia, kad toks darbas nėra originalus intelektinės veiklos rezultatas ir jam netaikomos autorių teisių apsaugos nuostatos. Tai, kad A. Š. baigiamasis bakalauro darbas atitiko originalumo kriterijų, jame studentas pademonstravo gebėjimą taikant įvairius mokslo tyrimo metodus surinkti ir apibendrinti atskirus faktus, pateikti išvadas ir apibendrinimus, patvirtino ir bylos medžiaga. Antai šio darbo recenzentė nuteistoji K. Ū. recenzijoje pateikė išvadą, kad A. Š. baigiamasis darbas atitinka tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus, ir siūlė jį vertinti teigiamai, o akistatos metu A. Š. darbo vadovas L. S. parodė, kad A. Š. darbas buvo parašytas labai gerai, siūlė jį vertinti 9 balais ir pažymėjo, kad iš darbe tyrinėjamo laikotarpio galima būtų rašyti disertaciją.

Nors kasatoriai skunduose teigia, kad jų straipsniuose ir A. Š. baigiamajame bakalauro darbe esantys sutapimai tėra tik šaltinių citavimas, teismai šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis kaltinime nurodytų A. Š. teksto fragmentų yra citatos iš įvairių šaltinių. Kadangi citatų panaudojimas nesukuria autoriaus teisių į cituojamą tekstą, todėl, atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš kaltinimo pašalino dalį L. Ū. inkriminuotų teksto fragmentų.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai pripažino, jog A. Š. baigiamasis bakalauro darbas yra mokslo kūrinys ir jam taikoma autorių teisių apsauga, todėl kasatoriams baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 191 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

Kasatoriai teigia, kad nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme metu buvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo baudžiamąją bylą nutraukti.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam nekyla baudžiamosios atsakomybės turinį sudarantys padariniai: nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, neskiriama bausmė ir neatsiranda teistumas.

Senaties taikymo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, iš kurių turinio išplaukia, kad asmeniu, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per baudžiamojo įstatymo nustatytą terminą, kuris priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, kategorijos ar kaltės formos, asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Be to, BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorių teiginiai, susiję su BK 95 straipsnio nuostatų taikymu, yra nepagrįsti.

Kadangi BK 191 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo veikos padarymo momento, t. y. nuo minėto kūrinio ar jo dalies išleidimo arba viešo paskelbimo.

Išleidimo sąvoka pateikiama ATGTĮ 2 straipsnio 14 dalis, kur nustatyta, kad kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu. To paties Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikta viešo paskelbimo sąvoka, kur nurodyta, kad tai – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

Teismo nuosprendžiu L. S. ir K. Ū. nuteisti už A. Š. baigiamojo bakalauro darbo dalies panaudojimą savo straipsniuose, kurie buvo išleisti knygoje 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas ne nuo, kaip kad teigiama kasaciniuose skunduose, straipsnių pateikimo leidėjams, o nuo knygos išleidimo, t. y. 2008 m. lapkričio mėnesio.

Kadangi BK 191 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmių, numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų, ši veika, atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nesunkus nusikaltimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Esant šioms aplinkybėms, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2013 m. balandžio 25 d., dar nebuvo suėję, o BK 95 straipsnio taikymo sąlygos būtų iškilę tik 2013 m. lapkričio mėnesį (praėjus penkeriems metams nuo nusikalstamos veikos – svetimo mokslo kūrinio dalies išleidimo savo vardu padarymo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismai BK 95 straipsnio taikymo nuostatų nepažeidė.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

Nors kasatoriai ginčija byloje atliktą įrodymų vertinimą, taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti byloje įrodymų tyrimą ir paskirti naują ekspertizę, tokie teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas vadovaujasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Be to, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą; įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio Kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai (L. Ū. ir L. S., taip pat liudytojo A. K. parodymai). Nuosprendyje pažymėta, kad iš K. Ū. ir L. S. tekstų analizės akivaizdu, kad jie naudojosi A. Š. parengtu darbu ir šio darbo teksto dalį straipsniuose pateikė kaip savo. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, A. Š. pateiktos palyginamosios lentelės. Taip pat akistatos metu L. S. pripažino, kad nurašė dalį A. Š. bakalauro darbo.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, nuteistieji teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nei nuteistieji, nei jų gynėjai neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti, anot jų, neištirtas bylos aplinkybes skiriant papildomą ekspertizę. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį teismas gali atlikti byloje įrodymų tyrimą, taigi įrodymų tyrimo atlikimas byloje yra teismo teisė ir pats teismas sprendžia apie tokio veiksmo reikalingumą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad toks veiksmas nėra tikslingas, todėl baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios bylų tyrimą ir nagrinėjimą apeliacine tvarka, nebuvo pažeistos. Be to, pažymėtina, kad nors skunduose abejojama ekspertizės patikimumu bei ekspertės kompetencija ir manoma, kad lingvistinė teksto ekspertizė nėra pakankama, reikėjo atsižvelgti į teksto turinio istorinį kontekstą, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė rašysenos ir ekspertė lingvistė A. Ž. patvirtino savo ekspertizę nurodydama, kad atlikdama ekspertizę, ji naudojosi ne tik lingvistiniu sugretinimo lyginamojo teksto tyrimo metodu, bet ir identifikacijos metodika, jai yra tekę atlikti tyrimus dėl autorystės teisės pasisavinimo, taigi ji turi mokslinės ir praktinės patirties tokiuose tyrimuose. Tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdyje ekspertė išsamiai paaiškino, kas lėmė ekspertizės išvadas, todėl abejoti ekspertizės akto patikimumu ar jį atlikusios ekspertės kompetencija teismai neturėjo jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismai vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl turtinės žalos iš L. S. priteisimo

Nuteistasis L. S. kasaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiajam A. Š. sumokėjo 20 000 Lt, tačiau teismas nepagrįstai iš jo nukentėjusiajam dar priteisė 978,54 Lt turtinės žalos.

Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punktą autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o ATGTĮ 84 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą. ATGTĮ 84 straipsnis nustato, kad šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

Iš minėtų įstatymo nuostatų išplaukia, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra du savarankiški autoriaus teisių gynimo būdai, todėl turtinė žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar buvo padaryta ir atlyginta neturtinė žala. Taip pat pažymėtina, kad turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos žalos rūšys, kurių turinys skirtingas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, taip pat ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalimi, turtinė žala suprantama kaip negautos pajamos (netiesioginė turtinė žala), turto netekimas ar jo vertės sumažėjimas ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), o kalbant apie autorių teisių gynimą – ir pažeidėjo gauta nauda. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, ji atlyginama nepriklausomai nuo to, ar buvo padaryta turtinė žala ir, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal taikos sutartį L. S. sumokėjo A. Š. 20 000 Lt neturtinės žalos, tačiau duomenų apie tai, kad L. S. būtų atlyginęs A. Š. patirtą turtinę žalą, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors L. S. yra sumokėjęs A. Š. didesnę neturtinės žalos sumą (20 000 Lt) negu teismo konstatuota A. Š. padaryta neturtinė žala (5000 Lt), tačiau tai, vadovaujantis minėtomis CK ir ATGTĮ nuostatomis, nesudaro pagrindo į L. S. sumokėtą neturinę žalą įskaityti ir A. Š. priteistą turtinę žalą.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad teismai nusikalstamai veiksmais padarytos žalos atlyginimo nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų K. Ū. ir L. S. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Aldona Rakauskienė

Viktoras Aidukas