A-372-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-372-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00212-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.1; 14.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys T. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. P. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 8A-18.16.-1768, kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išduoti planavimo sąlygų sąvadą ir kartu su detaliuoju planu rengti Panevėžio miesto bendrojo plano pakeitimus.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. liepos 23 d. jis kreipėsi su prašymu į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių gauti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 8A-18.16.-1768 informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose.

Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 1-25-1, sprendiniuose teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v.), numatyta B1 kategorijos pagrindinė miesto gatvė. Minimas žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, suformuotas kito sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu, patvirtintu 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8, ir yra (duomenys neskelbtini) gatvės, įregistruotos adresų registre, atkarpa.

Minėtame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v.) detalusis planas negali būti rengiamas, nes 2013 m. liepos 23 d. prašyme nurodyti detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla prieštarauja rašte minimiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1-6-8 buvo patvirtintas detalusis planas, kuriame buvo numatyta visuomenės poreikiams išpirkti dalį pareiškėjui priklausančio žemės sklypo.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2006 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-50-18 nusprendė pradėti pareiškėjui priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Panevėžio miesto savivaldybė minėto sprendimo neįvykdė. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 19-4.7-215 informavo, kad savivaldybės taryba, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A-858-1076/2010, numato nutraukti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo procedūrą.

Todėl šiuo metu tęsiamas savivaldybės tarybos sprendimo dėl minėtos procedūros nutraukimo projekto rengimas. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-43 nutraukė Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Ž-2897 pradėtą žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (susisiekimo ir inžinerinių tinkle koridoriams, miesto magistralinėms gatvėms) procedūrą dėl 1,8185 ha kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio miesto savivaldybėje, 0,0494 ha kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio miesto savivaldybėje, 0,1557 ha kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio miesto savivaldybėje.

Minėto įsakymo 2.2 punkte nurodyta – pateikti valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui prašymą išregistruoti žemės sklypų, nurodytų šio įsakymo 1 punkte juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Panevėžio miesto savivaldybės administracija buvo informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas 10 metų negalėjo laisvai disponuoti savo žeme, nes Panevėžio miesto savivaldybė vykdė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Tačiau minėtą procedūrą nutraukus, padėtis nepasikeitė. Akivaizdu, kad nutraukus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nebus įgyvendinamas detalusis planas, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1-6-8. Savivaldybė, pasikeitus visuomenės poreikiui, per 10 metų neįgyvendinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano sprendinių ir toliau trukdo naudotis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančia žeme. Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio miesto savivaldybė turi inicijuoti bendrojo plano pakeitimus.

Pareiškėjui priklausančioje žemėje buvo suplanuota miesto gatvė, tačiau šiuo metu, nutraukus paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, akivaizdu, kad gatvės neties. Tokiu būdu buvo pažeistas teisėtas lūkestis – gauti atlygį už žemę paimamą visuomenės poreikiams, o nutraukus šią procedūrą, atsirado realus teisėtas lūkestis ir tikslas – pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų valdos paskirties 8 arų dydžio sklypus žemaaukščių namų statybai ir juos parduoti. Dėl nurodytų argumentų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus atsisakymas išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti yra neproporcingai pažeidžiantis pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius – laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančia žeme.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas L. P. 2013 m. liepos 23 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių pateikdamas prašymą Nr. 6A-18.16.-419 planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti (toliau – ir Prašymas). Prašyme nurodė detaliojo planavimo tikslą – žemės sklypo paskirties keitimą į namų valdos paskirties 8 arų dydžio sklypus, numatant veiklą – žemaaukščių namų statyba.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 8A-18.16.-1768 pareiškėjui atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose. Nurodė, kad Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 1-25-1, sprendiniuose teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v.), numatyta B1 kategorijos pagrindinė miesto gatvė. Minimas žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, suformuotas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu, patvirtintu 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8, ir yra (duomenys neskelbtini) gatvės, įregistruotos adresų registre, atkarpa.

Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą reguliavimą bei į galiojantį Panevėžio miesto bendrąjį planą, patvirtintą 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 1-25-1, panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 8A-18.16.-1768, kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išduoti planavimo sąlygų sąvadą, nėra jokio teisinio pagrindo.

2011 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-9-32 rengti Panevėžio miesto bendrojo plano keitimą, apie kurį viešai paskelbtą 2011 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto dienraštyje „Sekundė“ Nr. 227(4731), Panevėžio miesto savivaldybės internetinėje svetainėje ir skelbimų lentoje. 2012 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto dienraštyje „Sekundė“ Nr. 141(4944) buvo paskelbta apie Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo pradžią bei nurodyta pasiūlymų pateikimo tvarka. 2011 m. spalio 24 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1084 patvirtino Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo planavimo darbų programą (toliau – ir Programa). Vienas iš Programoje įtvirtintų uždavinių – patikslinti (atnaujinti) inžinerinės infrastruktūros – svarbių gatvių trasas ir inžinerinių tinklų vystymo prioritetus įvertinant parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų ir specialiųjų planų) sprendinius. Susieti miesto bendrojo plano sprendinius su Panevėžio rajono bendrojo plano sprendiniais.

Iš Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo schemos matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyta teritorija, suformuota detaliuoju planu, kuris patvirtintas 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1-6-8, nekeičiama. 2013 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-56 patvirtinti Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo koncepciją, 2013 m. gegužės 2 d. Panevėžio miesto dienraštyje „Sekundė“ Nr. 94(5190) buvo paskelbta apie koncepcijos patvirtinimą ir sprendinių parengimą, be to, nurodyta, kad pasiūlymus dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento teikimo tvarka bei viešo susirinkimo data ir laikas. Analogiškas skelbimo tekstas buvo paskelbtas Panevėžio miesto savivaldybės Priimamojo ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus skelbimų lentose nuo 2013 m. gegužės 2 d. Iš 2013 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus rašto Nr. 8A-18.7.-1915 matyti, kad šiuo metu vykdomos Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo baigiamojo etapo procedūros – sprendiniai pateikti derinimui Panevėžio miesto Nuolatinei statybos komisijai.

Pareiškėjas, susipažinęs su 2013 m. sausio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3)-43 „Dėl žemės sklypų, esančių Panevėžio mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ su šiuo sprendimu sutiko, jo teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė bei po šio sprendimo priėmimo turėdamas galimybę dalyvauti Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo viešojo svarstymo procedūroje ir teikti pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jokių pasiūlymų nepateikė, procedūrose nedalyvavo, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Kokie teritorijų planavimo dokumentai reikalingi atskiroms miesto dalims (kvartalams) tvarkyti ir kada rengti detaliuosius bei kitus specialiuosius planus, sprendžia savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius. Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruose planuose (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d.). Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 1-25-1, sprendiniuose žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v.), priklausančiame pareiškėjui, yra numatyta B1 kategorijos pagrindinė miesto gatvė. Su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-43 „Dėl žemės sklypų, esančių Panevėžio mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimo“ pareiškėjas sutiko, teisės aktų nustatyta tvarka šio sprendimo neapskundė, Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo viešojo svarstymo procedūroje nedalyvavo, jokių pasiūlymų neteikė. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo sprendimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) nustatytu reglamentavimu pažymėjo, kad įstatymų leidėjas detaliųjų planų rengimą, kai planuojama gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statyba, susiejo su imperatyvia sąlyga – statybos numatymu savivaldybės teritorijos bendrajame plane arba specialiuosiuose planuose, kai detaliųjų planų rengimas numatytas išskirtinėse teritorijose (24 str. 1 d.). Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams (TPĮ 26 str. 3 d.).

Pareiškėjas detalųjį planavimą siekė pradėti norėdamas pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų valdos paskirties 8 arų dydžio sklypus bei statyti žemaaukščius namus, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo žemės sklypui tarp kitų galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, privalomai taikytinas Panevėžio miesto bendrasis planas, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bendrojo plano sprendinių nesuderinamumas su pareiškėjo nurodytais detaliojo planavimo tikslais, uždaviniais bei numatoma veikla pagrįstai sąlygojo neigiamą atsakovo sprendimą, t. y. atsisakymą išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti.

Teismo vertinimu, nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog dėl to, kad šiuo metu yra nutraukta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pareiškėjui kilo teisėtas lūkestis pakeisti žemės sklypo paskirtį. Teismas nusprendė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimas nesudaro pagrindo teigti, jog toks poreikis yra išnykęs bei kad ši aplinkybė būtų priežastimi keisti bendrąjį miesto planą. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 19-4.13-2653 informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių, vykdant miesto bendrojo plano keitimą magistralinės gatvės vieta, dėl kurios buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, keisti nenumatyta. Taip pat nurodyta, kad viešasis interesas išvardytiems žemės sklypams (ir pareiškėjo sklypui) išlieka, tačiau jis nebus visiškai patenkintas tik nurodytus žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams, nes planuojamų gatvių trasos numatytos ir per kitus žemės sklypus. Gavus pakankamą finansavimą ir iškilus būtinybei numatoma pradėti visos teritorijos, numatytos gatvei, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui nebuvo suteiktos jokios garantijos, kad bus keičiama jo nuosavybės teise valdomo sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, pareiškėjas 2004 m. liepos 20 d. įregistruodamas žemės sklypo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre jau žinojo, kad šio sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, taip pat ir tai, kad jis suformuotas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu, patvirtintu 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8, ir yra (duomenys neskelbtini) gatvės, įregistruotos adresų registre, atkarpa, todėl šioje byloje neatsiranda jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių pažeidimą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 8A-18.16.-1768 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Nustačius, kad pareiškėjui pagrįstai buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą.

Teismas pažymėjo, kad apie Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimą (Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1-9-32) visuomenė buvo informuojama tinkamai, buvo kviečiama dalyvauti Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo svarstymo su visuomene procese. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad vykstant Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo procedūroms pareiškėjas nesinaudojo galimybe teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus, dalyvauti viešuose svarstymuose, teismo konstatuota, kad nėra pagrindo pasibaigus bendrojo plano rengimo procedūroms įpareigoti atsakovą kartu su detaliuoju planu rengti Panevėžio miesto bendrojo plano pakeitimus.

III. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 28–32), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, teigia, kad nors Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams anksčiau iš tikrųjų buvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau padėtis pasikeitė ir šiuo metu tokio poreikio nėra. Pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu visuomenės poreikiams buvo ketinama paimti Žemės sklypą, buvo 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8 patvirtintas detalusis planas, kuriame buvo numatyta visuomenės poreikiams išpirkti dalį tuometinio žemės sklypo (šiuo metu – Žemės sklypas), įgyvendinant šį detalųjį planą, Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2006 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-50-18 ir tuometinis Panevėžio apskrities viršininkas 2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Ž-2897 nusprendė pradėti apeliantui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. priklausančio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tačiau ši procedūra buvo nutraukta trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-43, o tai reiškia, kad atsakovas atsisakė įgyvendinti 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8 patvirtinto detaliojo plano sprendinius.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad be aiškiai išreikšto viešojo intereso, žemės sklypas negali būti paimamas visuomenės poreikiams. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra nutraukta, o tai patvirtina, kad nėra viešojo intereso jo paėmimui. Nesant viešojo intereso, nėra priežasčių, kodėl negalėtų būti tenkinamas apelianto prašymas išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d., kai buvo priimtas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-6-8 dėl detaliojo plano patvirtinimo, iki 2008 m. spalio 30 d., kai Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtino Panevėžio miesto bendrąjį planą, visuomenės poreikiai keitėsi. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 1-6-8 dėl detaliojo plano patvirtinimo aiškinamajame rašte buvo nurodyta gatvės kategorija B1, atstumas tarp raudonųjų linijų 70 m, o Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtintame Panevėžio miesto bendrajame plane (7.3 lentelė) (duomenys neskelbtini) g. atstumas tarp raudonųjų linijų nurodomas 50 m., t. y. 20 m. siauresnis. Nepaisant to, 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8 patvirtintas detalusis planas nebuvo koreguojamas.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad abipus Žemės sklypo esančiuose sklypuose jau yra suprojektuoti ir statomi individualūs gyvenamieji namai.

Argumentas, kad apeliantas hipotetiškai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti institucijų padarytą žalą, šiuo atveju nėra pakankamas, nes apelianto preferencija yra ne galimas žalos atlyginimas, bet situacija, kad žalos iš viso nebūtų.

Pareiškėjo nuomone, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas), kai atsisakius perimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, atsisakoma panaikinti su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusius apribojimus, neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos. Apeliantas pažymi, kad niekada nepasisakė prieš viešąjį interesą bei prieš Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Tačiau apeliantui nepriimtina susidariusi situacija, kai atsisakius perimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, jam vis tiek taikomi apribojimai.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų nei apie tai, kada galėtų (ir ar iš viso gali) iškilti būtinybė pradėti visos teritorijos, numatytos gatvei, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, nei apie tai, kada galėtų būti gautas tokių procedūrų finansavimas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir tendencingai nurodo jo daiktinių teisių į Žemės sklypą atsiradimo pradžią. Apelianto ir trečiojo suinteresuoto asmens T. P. daiktinės teisės į Žemės sklypą buvo įregistruotos 2003 m. gruodžio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2003 m. gruodžio 5 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Nuosavybės teisė į 9 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio mst. k. v., iš kurio vėliau buvo išskirtas šios bylos dalyku esantis Žemės sklypas, L. A. P. buvo atkurta dar 1998 m. rugpjūčio 3 d. tuometinio Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-48005-12003, t. y. prieš detaliojo plano patvirtinimą 2003 m. rugpjūčio 28 d., tuo labiau prieš Panevėžio miesto bendrojo plano patvirtinimą 2008 m. spalio 30 d. Pažymėtina, kad žemės sklypas, į kurį L. A. P. buvo atkurta nuosavybės teisė, buvo toje pačioje vietoje, kaip iki nacionalizacijos, t. y. Molainių kaime, Velžio sen. Jokie apribojimai 9 ha žemės sklypui nebuvo nustatyti. Teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, prie Panevėžio miesto buvo prijungta 1996 m. vasario 13 d. Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. 1-1206. Apeliantui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. paveldėjus turtą po motinos mirties, įvyko universalusis teisių perėmimas, kuris reiškia, kad apeliantui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. perėjo ir visos L. A. P. daiktinės bei kitos teisės, taip pat ir teisės bei teisėti lūkesčiai, kad Žemės sklypo savininkas arba galės valdyti, naudotis ir disponuoti Žemės sklypu, arba, pripažinus visuomenės poreikį paimti šį Žemės sklypą, gauti už tai teisingą atlyginimą.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-9-32 „Dėl Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo“ buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 29 d. (skelbimas laikraštyje 2011 m. spalio 4 d.), o apie tai, kad pradedamas Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimas, paskelbta 2012 m. birželio 18 d. tačiau tuo metu dar nebuvo nutraukta Žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo procedūra (procedūra nutraukta Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-43, o įrašas Nekilnojamojo turto registre padarytas 2013 m. vasario 4 d.), todėl apeliantas neturėjo pagrindo bei galimybės teikti Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano pakeitimų.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 49–53) remiasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais. Papildomai nurodo, kad negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantas neturėjo pagrindo bei galimybės teikti Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano pakeitimų. Faktinės aplinkybės ir bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas turėjo galimybę susipažinti ne tik su viešai paskelbta informacija apie šią teritorijų planavimo procedūrą, bet ir šią informaciją patvirtinančiais dokumentais, be to turėjo galimybę nustatytais terminais pateikti savo pasiūlymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 41–44) remiasi savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. 8A-18.16.-1768, kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją išduoti planavimo sąlygų sąvadą ir kartu su detaliuoju planu rengti Panevėžio bendrojo plano pakeitimus.

Byloje nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. birželio 26 d. išrašą (I t., b. l. 12–13), pareiškėjui L. P. nuo 2004 m. liepos 20 d. nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimas, 2003 m. gruodžio 5 d. Nr. 7384). Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pagal Panevėžio miesto tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1-6-8 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A-143 „Dėl supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano tvirtinimo ir adresų suteikimo“ patvirtintus detaliuosius planus pareiškėjo žemės sklypas suplanuotas (pagal miesto bendrąjį planą patenka) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms (sklypai numatomi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, miesto magistralinėms gatvėms). Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 1-25-1, sprendiniuose pareiškėjui priklausančiame žemės sklype numatyta B1 kategorijos pagrindinė miesto gatvė.

Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui 2013 m. liepos 23 d. pateikė prašymą planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti (I t., b. l. 7). Prašyme nurodyti detaliojo planavimo tikslai, uždaviniai bei numatoma veikla – detaliojo planavimo tikslas, žemės sklypo paskirties keitimas į namų valdos paskirties 8 arų dydžio sklypus, numatoma veikla – žemaaukščių namų statyba.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 8A-18.16-1768 pareiškėjui nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose. Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 1-25-1, sprendiniuose teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), numatyta B1 kategorijos pagrindinė miesto gatvė. Minimas žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, suformuotas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu, patvirtintu 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8, yra (duomenys neskelbtini) gatvės, įregistruotos adresų registre, atkarpa. Taip pat pareiškėjui nurodyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi jo žemės sklypo detalusis planas negali būti rengiamas, nes pareiškėjo 2013 m. liepos 23 d. prašyme nurodyti detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla prieštarauja rašte minimiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1d.) 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viena iš bendrojo teritorijų planavimo dokumento rūšių yra savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrasis planas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams.

TPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose.

Pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 8A-18.16-1768 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šį skundo reikalavimą, o tuo pačiu – ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išduoti planavimo sąlygų sąvadą, atmetė kaip nepagrįstą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), detalieji planai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems planams, o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Bendrojo teritorijų planavimo dokumento visuotinis privalomumas aptarinėtas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-135/2008, kurioje pažymėta, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis ir 4.39 straipsnio 1 dalis – įtvirtindamos pareiškėjų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę ir ja disponuoti, kartu nustato, kad šia teise galima naudotis tik nepažeidžiant įstatymų, taip pat, kad ši teisė gali būti apribota įstatymais. Taigi įstatymas įtvirtina principinę nuostatą, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama įstatymu. Vienas iš įstatymų, kuris gali riboti nuosavybės teises, yra Teritorijų planavimo įstatymas. Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu šis įstatymas nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams (Įstatymo 9 str. 2 d.), t. y. bendrojo plano sprendiniai riboja suplanuotos teritorijos savininkų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę. Apibendrinant nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ir detalaus planavimo organizatorius bendros taisyklės pagrindu negali nukrypti nuo nustatytos teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013).

Byloje nustačius, kad pareiškėjas detalųjį planavimą siekė pradėti norėdamas pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų valdos paskirties 8 arų dydžio sklypus bei statyti žemaaukščius namus, akivaizdu, kad pareiškėjo žemės sklypui tarp kitų galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, privalomai taikytinas Panevėžio miesto bendrasis planas, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1. Nustatyta, kad Panevėžio miesto tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtintame Panevėžio miesto bendrajame plane teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, numatyta B1 kategorijos pagrindinė miesto gatvė. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bendrojo plano sprendinių nesuderinamumas su pareiškėjo nurodytais detaliojo planavimo tikslais, uždaviniais bei numatoma veikla pagrįstai sąlygojo neigiamą atsakovo sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad be aiškiai išreikšto viešojo intereso, žemės sklypas negali būti paimamas visuomenės poreikiams. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra nutraukta, o tai patvirtina, kad nėra viešojo intereso jo paėmimui. Nesant viešojo intereso, nėra priežasčių, kodėl negalėtų būti tenkinamas pareiškėjo prašymas išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Vertindama šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, būtina įvertinti, ar institucijos yra suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo suteiktos kokios nors garantijos, kad bus keičiama jo nuosavybės teise valdomo sklypo paskirtis ir naudojimo būdas. Pareiškėjas 2004 m. liepos 20 d. įregistruodamas žemės sklypo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre jau žinojo, kad šio sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, taip pat ir tai, kad jis suformuotas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu, patvirtintu 2003 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-6-8, ir yra (duomenys neskelbtini) gatvės, įregistruotos adresų registre, atkarpa, todėl šioje byloje nėra jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimas nesudaro pagrindo teigti, jog toks poreikis yra išnykęs, bei kad ši aplinkybė sudarytų pagrindą keisti bendrąjį miesto planą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašė atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė