AS-210-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-210-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02341-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Čelta“ 2014 m. balandžio 19 d. išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašė įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) nustatyti, kad G. T. užsiiminėjo ekonomine (komercine) veikla jos neįregistravęs (būtų pagrindas išrašyti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą), ir priimti PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 80–81) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti priimti patikslintą PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 83–85) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, prašydamas šią nutartį panaikinti, taip pat panaikinti pareiškėjo 2014 m. spalio 1 d. pateiktą deklaraciją, t. y. pripažinti ją negaliojančia, sudaryta ir pateikta ne savo noru, tačiau reikalaujant VMI; įpareigoti VMI spręsti klausimą dėl 2014 m. vasario 28 d. patikslintos deklaracijos priėmimo, vadovaujantis teisės aktais, o ne piktnaudžiaujant savo išskirtine padėtimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi (b. l. 88–89) priėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį, ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti UAB „Čelta“ 2014 m. spalio 1 d. pateiktą deklaraciją ir įpareigoti VMI spręsti klausimą dėl 2014 m. vasario 28 d. patikslintos deklaracijos priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atskirojo skundo dalyku šiuo atveju gali būti tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis. Pareiškėjas atskirajame skunde Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, be kita ko, prašo panaikinti UAB „Čelta“ 2014 m. spalio 1 d. pateiktą deklaraciją ir įpareigoti VMI spręsti klausimą dėl 2014 m. vasario 28 d. patikslintos deklaracijos priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad minėti pareiškėjo reikalavimai negali būti atskirojo skundo dalyku, juos priimti atsisakyta.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti jo atskirąjį skundą pilna apimtimi, nes šiame skunde pateikti prašymai buvo išdėstyti atskirai dėl aiškumo, o ne kaip savarankiški klausimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo priimta pareiškėjo atskirojo skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį, ir kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti pareiškėjo 2014 m. spalio 1 d. pateiktą deklaraciją ir įpareigoti VMI spręsti klausimą dėl 2014 m. vasario 28 d. patikslintos deklaracijos priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo nuomone, jo atskirasis skundas turėjo būti priimtas pilna apimtimi, nes šiame skunde pateikti prašymai buvo išdėstyti atskirai dėl aiškumo, o ne kaip savarankiški klausimai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.“ Pagal to paties įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 7 punktą atskirajame skunde turi būti nurodomas apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas). Skundo reikalavimas (jo formuluotė) yra neatsiejamai susijęs su apeliacinės instancijos teismo teisėmis, t. y. ką minėtas teismas turi teisę nutarti, išnagrinėjęs gautą atskirąjį skundą. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad „apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2014 m. gruodžio 3 d. atskirojo skundo (b. l. 83–85) dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis (b. l. 80–81), todėl minėtas teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimus panaikinti pareiškėjo 2014 m. spalio 1 d. pateiktą deklaraciją ir įpareigoti VMI spręsti klausimą dėl 2014 m. vasario 28 d. patikslintos deklaracijos priėmimo. Pažymėtina, kad su šiais reikalavimais susijusios aplinkybės, nurodytos ir kaip minėto atskirojo skundo pagrindas, buvo išsamiai ir detaliai išnagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartyje (b. l. 102–104).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas