AS-261-653-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-653/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00151-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Ž. T. ir P. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. T. ir P. Č. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai Ž. T. ir P. Č. (toliau – ir pareiškėjai) 2014 m. kovo 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu atsakovams Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (12.1)-GP-2014/468; 2) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją pakeisti pareiškėjams priklausančių sklypų Nr. 44/1547347 ir 44/1547342 paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, remiantis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T3-57 dėl 0,52 ha sklypo Nr. 0004:127 detaliojo plano rengimo, tuo tikslu atsakovę įpareigojant pareiškėjams parengti sklypų Nr. 44/1547347 ir 44/1547342 detalųjį planą arba pasiūlant pareiškėjams sudaryti sutartį dėl sklypų Nr. 44/1547347 ir 44/1547342 detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti pareiškėjų sklypų Nr. 44/1547347 ir 44/1547342 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kol nebus pakeista šių sklypų paskirtis į komercinę pagal paryškėjų prašymą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymo dėl ginčo sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galiojimą, kol nebus pakeista šių sklypų paskirtis į komercinę pagal pareiškėjų prašymą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai; 5) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymo dėl ginčo sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galiojimą, kol šioje administracinėje byloje nebus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl įpareigojimo atsakovui pakeisti pareiškėjų sklypų paskirtį.

Kadangi pareiškėjų patikslintame skunde pirmi trys reikalavimai jau buvo priimti teisme, todėl jie nebuvo vertintini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalies kontekste, tačiau dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymo dėl ginčo sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galiojimą, kol nebus pakeista šių sklypų paskirtis į komercinę pagal pareiškėjų prašymą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iki 2014 m. balandžio 7 d. buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjai pateikė naują patikslintą skundą, kuriame be teisme jau priimtų reikalavimų, prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-55 dėl ginčo sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-11 dėl ieškovų žemės sklypų dalies paėmimo visuomenės poreikiams galiojimą, kol nebus pakeista šių sklypų paskirtis į komercinę pagal pareiškėjų prašymą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-55 dėl ginčo sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-11 dėl ieškovų žemės sklypų dalies paėmimo visuomenės poreikiams galiojimą, kol šioje administracinėje byloje nebus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl įpareigojimo atsakovui pakeisti pareiškėjų sklypų paskirtį. Patikslintame skunde pareiškėjai nurodė, jog atsakovo NŽT 2011 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3)-55 ir 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3)-11 pareiškėjui P. Č. iki šiol nėra įteikti, todėl pareiškėjas P. Č. nėra praleidęs šių įsakymų apskundimo termino. Prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti pareiškėjai teismui nepateikė, nors tokia teisė jiems buvo teismo išaiškinta.

II. Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi (I t., b. l. 187-190) atsisakyta priimti 2014 m. balandžio 7 d. patikslintą pareiškėjų skundą.

Teismas dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-55, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011), nustatęs, jog skundas turėjo būti paduotas iki 2011 m. balandžio 25 d., kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 23 d. raštu Nr. 10SD-431 pareiškėjai buvo informuoti apie skundžiamą atsakovo 2011 m. kovo 18 d. įsakymą ir minėtas raštas išsiųstas abiems pareiškėjams registruotu paštu, be to, informacija apie skundžiamą įsakymą (pradėtą procedūrą) buvo paskelbta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos internetiniame puslapyje www.lakd.lt, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje www.nzt.lt, Prienų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje www.prienai.lt ir 2011 m. kovo 26 d. rajoniniame laikraštyje „Gyvenimas“, tačiau patikslintas skundas teismui pateiktas tik 2014 m. kovo 17 d., žymiai praleidus įstatymo nustatytą terminą, bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai prašymo dėl termino atnaujinimo patikslintam skundui paduoti nepateikė ir nurodė aplinkybes, kad terminas nėra praleistas, nes iki šiol skundžiamas įsakymas neįteiktas pareiškėjui P. Č., pažymėjo, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl to, jog iki šiol skundžiamas įsakymas P. Č. nėra įteiktas, laikytinos deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei jokiais įrodymais nepatvirtintomis. Be to, teismas nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-907-428/2013 skundžiamas aktas buvo žinomas pareiškėjams, o pareiškėjams pateikiant 2014 m. vasario 19 d. teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje administracinėje byloje, buvo pateikti ir minėti skundžiami įsakymai, todėl patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-55 atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-11 teismas pažymėjo, jog nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų nustatytų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47, 4.67 str.). Kadangi pareiškėjai žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu kelia civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl konkretaus visuomenės poreikio egzistavimo, ginčas kyla iš nuosavybės teisinių santykių, todėl jo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija yra platesnė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 str. 2 d.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartį byloje L. P. ir E. P. v. Kauno miesto savivaldybė; 2008 m. gegužės 9 d. nutartį byloje L. K. Š. v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartį byloje V. B. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 18 d. nutartį byloje O. K., Z. R. ir kt. v. Kauno rajono savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija). Taip pat teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad dėl šio reikalavimo Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-1373-221/2013 (proceso Nr. 2-56-00033-2013-8), todėl nusprendė, jog nėra tikslinga pareiškėjams išaiškinti teisę dėl šio įsakymo apskundimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Atsižvelgiant į tai, patikslintas skundas dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-11 atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjai Ž. T. ir P. Č. pateikė atskirąjį skundą (I t., b. l. 193-194), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir grąžinti patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios prievolės nevykdė, nes bylos neperdavė pagal teismingumą, o tik nusprendė pareiškėjams išaiškinti, kad jie patys turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nors įstatymas tokios nuostatos nenumato.

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos rūšinį teismingumą. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pareiškėjų teigimu, šioje byloje vyrauja ne civilinis, o administracinis teisinis santykis, be to, reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-11 dėl ieškovų žemės sklypų dalies paėmimo visuomenės poreikiams yra išvestinis (fakultatyvus), nes tiesiogiai kyla iš ir yra susijęs su pareiškėjų reikalavimu Prienų rajono savivaldybei pakeisti pareiškėjų sklypų paskirtį. Kadangi skundo dalis dėl visų reikalavimų Prienų rajono savivaldybei pakeisti pareiškėjų sklypų paskirtį yra priimta nagrinėti administraciniame teisme, todėl administraciniame teisme nagrinėtinas ir išvestinis (fakultatyvus) reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-11 dėl ieškovų žemės sklypų dalies paėmimo visuomenės poreikiams.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai tvirtina, kad Kauno apygardos teisme vyksta teisminis ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-11 dėl ieškovų žemės sklypų dalies paėmimo visuomenės poreikiams panaikinimo, nes toks ginčas apskritai nevyksta, o civilinėje byloje 2-1373-221/2013 yra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovų sklypų vertės nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo P. Č. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. Nr. 1P-(1.3)-55 panaikinimo, nors P. Č. pateikė įrodymus, kad šio įsakymo nėra gavęs. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjekto sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo (įteikimo), o ne nuo sužinojimo apie tokio sprendimo egzistavimą. Šios specialiosios teisės normos plečiamasis aiškinimas negalimas.

Nors pirmosios instancijos teismas tvirtina, kad P. Č. skundžiamas sprendimas buvo išsiųstas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad P. Č. šis įsakymas buvo įteiktas, taip pat nėra jokių duomenų, kad Ž. T. įteikto ir teismui pateikto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. Nr. 1P-(1.3)-55 turinys yra tapatus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. Nr. 1P-(1.3)-55, priimto P. Č. atžvilgiu, turiniui, nes P. Č. šio sprendimo iki šiol nėra gavęs, todėl negalėjo pasinaudoti savo teise jį apskųsti. Tai įrodo P. Č. raštai atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai, kuriuose prašoma pateikti įsakymus, kuriuos pareiškėjas siekia panaikinti teismine tvarka. Pažymi ir tai, kad įstatymas nenumato, jog asmuo praranda teisę skųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, priimtą to asmens atžvilgiu, tik todėl, kad sprendimas buvo įteiktas kitam asmeniui, o ne pačiam pareiškėjui.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad P. Č. neprašo atnaujinti apskundimo termino, tačiau šis skundo trūkumas nėra teisėtas pagrindas atsisakyti priimti skundą, nes P. Č. turi būti nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti. Be to, P. Č. nemano, kad praleido apskundimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo ginčijamo sprendimo įteikimo (gavimo), o skundžiamų įsakymų P. Č. nėra gavęs. Abu skundžiami įsakymai pareiškėjui P. Č. iki šiol nėra įteikti, todėl P. Č. raštu ir kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti šių įsakymų patvirtintas kopijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų patikslintą skundą atsisakyta priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka bei praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjai neprašo jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 ir 8 p.).

Pareiškėjai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, susijusias su bylos rūšinio teismingumo nustatymu, bei netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies kontekste, nustatydamas skundo padavimo terminą ir jo eigos pradžią.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi, ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Taigi, kaip matyti iš ABTĮ nuostatų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad su skundžiamo individualaus akto turiniu suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) susipažintų, pakanka tik akto įteikimo šiam suinteresuotam asmeniui fakto.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 23 d. raštu Nr. 10SD-431 pareiškėjai buvo informuoti apie skundžiamą atsakovo 2011 m. kovo 18 d. įsakymą (ginčo byloje nėra, kad pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį laikytinas individualiu teisės aktu), minėtas raštas išsiųstas abiems pareiškėjams 2011 m. kovo 24 d. registruotu paštu ir jiems šis raštas su skundžiamu įsakymu buvo įteiktas 2011 m. kovo 25 d. (I t., b. l. 157, 168-176), kaip reikalavo skundžiamo 2011 m. kovo 18 d. įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio redakcija (galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 27 d.). Be to, informacija apie skundžiamą įsakymą (pradėtą procedūrą) buvo paskelbta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos internetiniame puslapyje www.lakd.lt, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje www.nzt.lt, Prienų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje www.prienai.lt ir 2011 m. kovo 26 d. rajoniniame laikraštyje „Gyvenimas“ (I t., b. l. 177-180), ko skundžiamo 2011 m. kovo 18 d. įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio redakcija nereikalavo, skirtingai nei šiuo metu aktuali Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies redakcija. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3)-55 dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios tinkamai įteiktas abiems pareiškėjams 2011 m. kovo 25 d., todėl pareiškėjai, pareikę patikslintą skundą teismui 2014 m. kovo 17 d., praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, o jų argumentai dėl šio įsakymo negavimo atmestini.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, tačiau pareiškėjams nepateikus prašymo praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų patikslintą skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Šiuo atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi (I t., b. l. 131-132) iki 2014 m. balandžio 7 d. buvo nustatytas terminas patikslinto skundo trūkumams, tarp jų ir dėl skundžiamo atsakovo 2011 m. kovo 18 d. įsakymo apskundimo termino aplinkybių paaiškinimo bei prašymo atnaujinti galimai praleistą terminą pateikimo, pašalinti. Todėl pareiškėjų argumentai, kad neprašymas atnaujinti apskundimo terminą nėra teisėtas pagrindas atsisakyti priimti skundą, tačiau turi būti nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti, taip pat atmestini.

Dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-11 apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, kadangi ginčas kyla iš privatinių (nuosavybės) teisinių santykių, todėl jo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartį byloje L. P. ir E. P. v. Kauno miesto savivaldybė; 2008 m. gegužės 9 d. nutartį byloje L. K. Š. v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartį byloje V. B. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 18 d. nutartį byloje O. K., Z. R. ir kt. v. Kauno rajono savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija). Be to, Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalis numato, jog ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą, o jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIV skyrius). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų patikslintas skundas teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjų argumentai dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamo taikymo atmestini, kadangi jos taikomos būtent bylos nagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo (bylos nutraukimo, skundo (prašymo) palikimo nenagrinėtu) priėmimo stadijoje (ABTĮ II skyrius keturioliktasis skirsnis). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik patikslinto pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, todėl dėl šio patikslinto skundo dar nebuvo prasidėjusi administracinė byla, nes patikslintas skundas (su naujais reikalavimais) nebuvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas galėjo remtis ir rėmėsi skundo priėmimo klausimus reglamentuojančiomis ABTĮ nuostatomis, kurios numato galimybę tik atsisakyti priimti skundą, jei jį nagrinėti administracinis teismas nėra kompetentingas, ir pareigą išaiškinti pareiškėjui, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 3 d.).

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi LITEKO duomenimis, kad Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-1373-221/2013 (proceso Nr. 2-56-00033-2013-8) dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-11, kaip pagrindu neišaiškinti pareiškėjams teisės dėl šio įsakymo apskundimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.), tačiau ne kaip pagrindu patvirtinti bylos teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, susiję su Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2-1373-221/2013, nėra reikšmingi nagrinėjamam atvejui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų Ž. T. ir P. Č. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas