R-756-6-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R756-6/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00009-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ koordinatoriaus P. Š. skundu dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m vasario 21 d. gautas Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ koordinatoriaus P. Š. skundas, kuriuo pareiškėjas iš esmės siekia papildyti (modifikuoti) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. Sp-39 „Dėl dokumentų, pagrindžiančių piliečių reikalavimą paskelbti referendumą, atitikties Lietuvos Respublikos referendumo įstatymui“ (toliau – ir Sprendimas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. Sp-39 teisėtumo ir pagrįstumo bei papildymo. Skundžiamame Sprendime atsakovas nusprendė nustatyti, kad iniciatyvinė grupė privalomajam referendumui „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ paskelbti pateikė ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, parašų, taip pat patvirtinti išvadą „Dėl dokumentų, pagrindžiančių piliečių reikalavimą paskelbti referendumą, atitikties Lietuvos Respublikos referendumo įstatymui“. Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad Komisija 2014 m. vasario 17 d. Sprendime nenurodė išvados, jog pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą, ir prašo šį Sprendimą pakeisti nurodant, kad „pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaudamasi minėtomis teisės normomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tai, kad kiekvienas teismo sprendimas turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes, o teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ne tik formaliai įvertinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau taip pat turi nustatyti, ar skundžiamo administracinio akto (jo dalies) panaikinimu realiai bus apgintos asmens pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, vertinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo (pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R442-1/2013).

Iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad skundas teismui negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokiais dokumentais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai, jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Komisijos veika vykdant šio įstatymo II skirsnio nuostatas skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiems skundams nagrinėti taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai. Komisijos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo ar nuo laiko, kai turėjo būti priimtas sprendimas, bet ne vėliau kaip iki balsavimo referendume pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo (Referendumo įstatymo 28 str. 2 d.). Įstatymo II skirsnyje numatytos Komisijos atliekamos veikos, susijusios su referendumo paskelbimu ir iniciavimu, tarp jų ir tokios, kurios gali užkirsti kelią tolesnei procedūrai.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Referendumo įstatymo 13 straipsniu, kuris reglamentuoja piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinį nagrinėjimą. Nors šis straipsnis patenka į įstatymo II skirsnį, pagal kurio nuostatas vykdoma Komisijos veika gali būti skundžiama Referendumo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, pažymėtina, kad Referendumo įstatymo 13 straipsnyje yra apibrėžta visa piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinio nagrinėjimo procedūra. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atskira Komisijos galutinio sprendimo, kuriuo užkertamas kelias referendumo paskelbimui, apskundimo tvarka, t. y. grupė turi teisę šį sprendimą per vieną mėnesį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiame straipsnyje nenumatyta, kad gali būti skundžiama Vyriausiosios rinkimų komisijos veika, kuri ne užkerta kelią referendumo paskelbimui, bet priešingai – sudaro reikiamas prielaidas jam įvykti. Kolegijos vertinimu, būtent toks sprendimas yra priimtas nagrinėjamu atveju, nes atsakovas nustatė, kad iniciatyvinė grupė privalomajam referendumui „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ paskelbti pateikė ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, parašų.

Teisėjų kolegija sistemiškai įvertinusi Referendumo įstatymo nuostatas dėl Komisijos atitinkamos veikos apskundimo, taip pat ABTĮ nuostatas, susijusias su asmens teise kreiptis į administracinį teismą, bei atsižvelgusi į dėl šių nuostatų aiškinimo suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pagal Referendumo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ginčo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme objektu gali būti ne bet kokia Komisijos veika vykdant Referendumo įstatymo II skirsnio nuostatas, bet tik tokia, kuri sukelia tiesiogines materialines teisines pasekmes, t. y. užkerta kelią tolesnei referendumo paskelbimo ir iniciavimo procedūrai. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-12/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu sprendimu atsakovas nusprendė nustatyti, kad iniciatyvinė grupė privalomajam referendumui „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“ paskelbti pateikė ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, parašų, taip pat patvirtinti išvadą „Dėl dokumentų, pagrindžiančių piliečių reikalavimą paskelbti referendumą, atitikties Lietuvos Respublikos referendumo įstatymui“. Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautus dokumentus dėl referendumo paskelbimo per 15 dienų patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentai atitinka šio Įstatymo reikalavimus, grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir savo išvada perduoda Seimui. Vadovaujantis Referendumo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka šį [Referendumo] įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Į šį posėdį kviečiami dalyvauti referendumo grupės atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo datos priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimas.

Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas neužkerta kelio tolesnei referendumo paskelbimo procedūrai. Priešingai – jis sudaro reikiamas prielaidas toliau įstatymų nustatyta tvarka svarstyti referendumo paskelbimo klausimą ir dėl to priimti galutinį sprendimą Lietuvos Respublikos Seime. Skundžiamu Sprendimu Komisija atliko tik vieną iš Referendumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinio nagrinėjimo procedūros galimų veiksmų – perdavė savo išvadą Seimui. Kokie veiksmai turi būti atliekami toliau, nustato Referendumo įstatymo 14 straipsnis.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgusi į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas nesukelia konkrečių materialiosios teisės pobūdžio padarinių. Juo tik sudaromos prielaidos tolimesnei procedūrai, kurios metu priimtus galutinius sprendimus dėl referendumo bus galima kvestionuoti įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamas Komisijos Sprendimas pareiškėjams sukelia tik procedūrinio pobūdžio pasekmes. Be to, pabrėžtina ir tai, kad atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė pripažinti tam tikrą juridinį faktą – kad pateikta 300 000 piliečių parašų. Tačiau administraciniai teismai nenagrinėja ginčų dėl fakto. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tokio pobūdžio sprendimas tėra procedūrinis dokumentas, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Šiuo aspektu pastebėtina, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir procedūrinių aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, nesant skundžiamos atsakovo veikos, sukeliančios tiesiogines materialines teisines pasekmes pareiškėjams, teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo. Atsisakius priimti nagrinėti skundą, kiti pareiškėjo skunde išdėstyti procesiniai prašymai nesvarstytini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės „Dėl referendumo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ koordinatoriaus P. Š. skundą.

Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė