AS-133-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-133-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04977-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. (T. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-2666 dalį, kuria yra pavedama Vilniaus rajono skyriui tikslinti 2012 m. rugsėjo 7 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 patvirtintą pretendentų, kuriems (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško sklypai, sąrašą, išbraukiant iš jo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1201-1, ir priskirti šią žemės dalį laisvam žemės fondui; 3) įpareigoti Tarnybą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3301 suprojektuotą žemės ūkio paskirties 5,90 ha žemės sklypą Nr. 1201-1.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091. Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-2666 dalį, kuria yra pavedama Vilniaus rajono skyriui tikslinti 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 patvirtintą pretendentų, kuriems (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės, miško sklypai, sąrašą išbraukiant iš jo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1201-1 ir priskirti šią žemės dalį laisvam žemės fondui, bei įpareigoti Tarnybą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3301 suprojektuotą žemės ūkio paskirties 5,90 ha žemės sklypą Nr. 1201-1.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas su reikalavimu panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091 jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-5267-764/2014 nustatė, kad apie ginčijamą įsakymą ir jo turinį pareiškėjui tapo žinoma gavus Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104)-2858. Nors teismui nėra pateikti duomenys, patvirtinantys šio rašto pareiškėjui įteikimo datą, iš prie skundo pridėtų dokumentų teismas sprendė, kad apie jį jam vėliausiai buvo žinoma 2013 m. gegužės 15 d., kai buvo surašytas skundas Tarnybos Vilniaus rajono skyriui. Skundas teismui dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091 panaikinimo išsiųstas 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. akivaizdžiai praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino skundui dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091 paduoti. Teismas darė išvadą, kad skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašo teismo panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091, atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai Nr. 2–3 atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių nuostatas, todėl priimtini.

II. Pareiškėjas T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091 panaikinimo, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-2858 informavo, jog Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 patvirtinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo 7781642 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., kadastriniai matavimai, jog šiame žemės sklype per techninę klaidą buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1201-1, todėl jis bus išbrauktas iš Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301. Prie rašto buvo pateiktas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 bei kadastro žemėlapis. Pareiškėjas paaiškina, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštas bei ginčo įsakymas buvo apskųsti Tarnybai, kuri 2013 m. liepos 29 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1603 informavo, jog dėl nustatytų pažeidimų atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, skyriaus vedėjui pavesta organizuoti suinteresuotų asmenų susitikimą ir žemės sklypo ribas tikslinti administracine tvarka. Pareiškėjas daro išvadą, kad buvo pripažintas jo nurodytas pažeidimas ir ginčą, susijusį ne tik su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 panaikinimu, bet ir su nuosavybės teisių atkūrimu į jau suprojektuotą žemės sklypą, buvo pažadėta išspręsti administracine tvarka. Administracinė procedūra baigėsi Tarnybai priėmus galutinį 2014 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1 SS-(7.5)-2666, kuriuo nepanaikintas ginčo įsakymas ir atsisakyta atkurti nuosavybės teises išbraukiant iš žemėtvarkos projekto galimai pareiškėjui neteisėtai suprojektuotą žemės sklypą. Pareiškėjas daro išvadą, kad terminas skundo padavimui dėl ginčo įsakymo nėra praleistas ir skaičiuotinas nuo tos dienos, kada buvo užbaigta administracinė procedūra. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė, kad visi skundo reikalavimai yra kompleksiškai susiję ir atsiradę nuosavybės atkūrimo procese dėl suformuotų žemės sklypų tinkamumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3091, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į apygardos administracinį teismą, siekdamas ginčijamo įsakymo panaikinimo. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-5267-764/2014 matyti, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091. Šia nutartimi apygardos administracinis teismas nustatė, kad apie ginčijamą įsakymą pareiškėjui vėliausiai buvo žinoma 2013 m. gegužės 15 d., todėl T. K. skundą dėl šio įsakymo panaikinimo padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę pateikti motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 panaikinimo paduoti, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas šios pirmosios instancijos teismo nutarties atskiruoju skundu neskundė.

Šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui vėliausiai apie skundžiamą aktą tapo žinoma 2013 m. gegužės 15 d., todėl konstatavo, kad T. K., 2014 m. lapkričio 12 d. skundu kreipdamasis į teismą, akivaizdžiai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos sužinojimo apie skundžiamą aktą datos. Atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja Tarnybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1 SS-(7.5)-2666. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas jau yra kreipęsis skundu į administracinį teismą, siekdamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 3 d., 2014 m. vasario 12 d. nutartimis konstatavo termino kreiptis į teismą praleidimą. Taigi pareiškėjas jau tuo metu suvokė Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 kaip atskirą administracinį aktą, pažeidžiantį jo teises, ir, nepriklausomai nuo Tarnybai teikiamų prašymų dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų tikslinimo, kreipėsi į administracinį teismą dėl minėto įsakymo nuginčijimo. Tai, kad, kaip nurodo atskirajame skunde pareiškėjas, Tarnyba 2013 m. liepos 29 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1603 informavo, jog dėl nustatytų pažeidimų atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, skyriaus vedėjui pavesta organizuoti suinteresuotų asmenų susitikimą ir žemės sklypo ribas tikslinti administracine tvarka, taip pat Tarnybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 1 SS-(7.5)-2666 nerodo, jog Tarnyboje buvo nagrinėjamas pareiškėjo šioje byloje siekiamo nuginčyti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, susijusią su Tarnybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1 SS-(7.5)-2666, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. prašymą, dalies panaikinimu.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3091 panaikinimo paduoti ir jo neprašė atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas yra pakankama sąlyga atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pakankamai argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti šią pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. (T. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas