A-146-99-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-99/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01288-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo R. K. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintą skundą (b. l. 33-36) dėl reikalavimų panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Drausmės komisijos 2012 m. spalio 26 d. teikimą Nr. 62-4854, kuriuo Drausmės komisija pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 9 mėnesiams, ir grąžinti pareiškėją į paprastą grupę bei perkelti į būrį, kuriame negrėstų pavojus sveikatai. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad ginčijamas administracinis aktas yra Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 68-2276.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2012 m. spalio 25 d. buvo pristatytas į Drausmės komisijos posėdį, kuriame buvo apkaltintas, jog daro blogą įtaką kitiems nuteistiesiems. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas perkelti pareiškėją iš 15 būrio 6 brigados į 5 būrio 1 brigadą. Pareiškėjas atsisakė persikelti, kadangi Pravieniškių PN-AK administracija tame būryje negali užtikrinti pareiškėjo saugumo. Dėl 2012 m. spalio 25 d. atsisakymo persikelti į 5 būrį pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. vėl buvo pristatytas į Drausmės komisiją, kur jam buvo paaiškinta, kad pagal Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus išvadas pareiškėjas ten gyventi gali. Už šį atsisakymą persikelti pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 9 mėnesiams. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracija, perkeldama pareiškėją į drausmės grupę (18 būrį), skatina jį bei 18 būryje esančius nuteistuosius smurtauti vieniems prieš kitus, kelti riaušes, verčia žaloti kitus bei žalotis patiems, taip pažeidžia atitinkamų įstatymų nuostatas ir provokuoja veikti nusikalstamai. Pareiškėjo nuomone, su juo bandoma susidoroti. Pravieniškių PN-AK administracija pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija Nr. R(2006)2 patvirtintas Europos kalėjimų taisykles (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio nuostatas.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 42-45) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 12 straipsnio nuostatas, nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 65 punktas reglamentuoja nuteistųjų paskyrimą gyventi į būrius ir numato, kad pataisos namų, gydymo – pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius priskiria grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius kameras. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatas, už atsisakymą gyventi paskirtame būryje drausminė nuobauda neskiriama tik tuo atveju, kai pataisos įstaigos pareigūnams nurodomos svarbios priežastys, kurių pagrįstumą jie gali patikrinti atlikę tyrimą.

Pareiškėjas 2008 m. sausio 14 d. atvyko į įstaigą atlikti teismo paskirtą bausmę ir per bausmės atlikimo laiką 22 kartus pažeidė režimą. Su Vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai. Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž., vykdydamas jam pavestas funkcijas, pateikė įstaigos direktoriui 2012 m. spalio 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 37(2)-701 apie tai, kad pareiškėjas, laikydamasis nuteistųjų subkultūros neformaliųjų tradicijų, daro neigiamą įtaką kitiems būrio nuteistiesiems ir pasiūlė jį perkelti gyventi į kitą lokalinį sektorių.

Tai padaryta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtinta „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa“, kurią vykdo Pravieniškių PN-AK. Drausmės komisijos 2012 m. spalio 25 d. posėdyje, atsižvelgiant į minėto tarnybinio pranešimo turinį, pareiškėjo neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, jo elgesį, dalyvaujant pareiškėjui Drausmės komisija priėmė sprendimą perkelti jį gyventi iš Pravieniškių PN-AK 2 valdybos 4 lokalinio sektoriaus į 15 būrio į 2 lokalinio sektoriaus 5 būrį.

Šiame Drausmės komisijos posėdyje pareiškėjui nepareikšti jokie kaltinimai arba įtarimai dėl nusižengimo, nebuvo sugriežtinta jo teisinė padėtis. Pareiškėjui raštu atsisakius gyventi 2 lokalinio sektoriaus 5 būryje, dėl jame nurodytų priežasčių ir pateiktų argumentų Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio išvadomis buvo nustatyta, kad nėra jokių priežasčių, aplinkybių ar argumentų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų gyventi 2 lokalinio sektoriaus 5 būryje. Todėl pareiškėjo atsisakymas gyventi jam paskirtame būryje yra Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimas, už kurį Drausmės komisija pasiūlė skirti nuobaudą.

Priimdami pareiškėjo atžvilgiu kolegialius sprendimus Drausmės komisijos nariai vadovavosi Etikos taisyklių įtvirtintais pareigūnų veiklos etikos principais, pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, nešališkai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus reikšmingus faktus ir aplinkybes. Pareiškėjo perkėlimas gyventi į kitą būrį buvo vykdomas Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka ir pagrindais, ir nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatų dėl nuteistųjų izoliuoto laikymo. Pareiškėjui atsisakius gyventi jam paskirtame būryje buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių šį atsakymą pateisinančių priežasčių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 98-101) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 68-2276 (b. l. 17), kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas devyniems mėnesiams iš paprastos grupės į drausmės grupę. Nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad 2012 m. spalio 25 d. jis pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 15 val. pataisos įstaigos 2-osios valdybos KPP Nr. 3 patalpoje kategoriškai atsisakė gyventi įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtoje gyvenamojoje vietoje 5-ame būryje. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėtų gyventi įstaigos direktoriaus įsakymu jam paskirtame gyventi 5-ame būryje. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies, 2 punktą, nustatantį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo atsisakymą persikelti į 5 būrį grindė aplinkybe, jog šiame būryje gresia pavojus jo saugumui, teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar buvo šis pagrindas pareiškėjo atsisakymui keltis gyventi į kitą vietą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 24 d. Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus A. Ž. tarnybiniu pranešimu Nr. 37(2)-701 (b. l. 62) įstaigos direktorius buvo informuotas apie tai, kad 15 būrio 6 brigados nuteistasis R. K., laikydamasis nuteistųjų subkultūros neformaliųjų tradicijų, daro neigiamą įtaką kitiems 15 būrio nuteistiesiems, todėl pasiūlė jį perkelti į kitą lokalinį sektorių. Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų skyrimo į būrius komisija 2012 m. spalio 26 d. posėdyje (b. l. 82) nutarė perkelti pareiškėją iš 5 būrio 1 brigados į 18 būrio (drausmės grupę) 1 brigadą 9 mėnesiams. Atsižvelgęs į tai, Pravieniškių PN-AK direktorius įsakymu Nr. 2-1067 (b. l. 81) pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo pakeista. Pareiškėjas 2012 m. spalio 25 d. paaiškinimu Nr. 71/5/671 (b. l. 53) atsisakė persikelti dėl savo saugumo, o tos pačios dienos paaiškinimu Nr. 71/5/673 (b. l. 46) paskelbė bado akciją. Dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu konkrečių priežasčių, aplinkybių ar argumentų, dėl kurių nuteistųjų sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus, nenustatyta, patikrinimo rezultatas įformintas Vidaus tyrimų skyriaus išvadoje (b. l. 48), kurioje pasiūlyta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą R. K. nubausti drausmine tvarka. Remiantis Išvada buvo priimtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 68-2276 skirti drausminę nuobaudą.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos – 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Tai reiškia, jog tokiu atveju, nuteistajam atsisakius gyventi paskirtame būryje, jis nėra baudžiamas. Tokiu atveju yra būtina nurodyti priežastis.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad perkėlus jį į 2 lokalinio sektoriaus 5 būrį, jo saugumui gali kilti pavojus. Tokią nekonkretizuotą poziciją pareiškėjas pareiškė savo pirminiuose paaiškinimuose (b. l. 63-64). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti priežasčių bei pateikti konkrečių faktų, kas galėtų patvirtinti aplinkybę, kad jam iš tiesų kiltų grėsmė. Dėl šių aplinkybių atlikus tarnybinį tyrimą Pravieniškių PN-AK, Vidaus tyrimų skyrius faktų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjui, nenustatė (2012 m. spalio 25 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 35(2)-86, b. l. 48). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. L. pripažino, kad pataisos namuose egzistuoja kastos, su jomis kovojama bei nurodė, kad jo žiniomis pareiškėjas nėra kreipęsis, kad jį būtų kas sumušęs, ar sužalojęs. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog gyvenamosios vietos pakeitimas, vykdant Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą Nr. 2-1067, realiai galėtų neigiamai atsiliepti pareiškėjui ir dėl to iškiltų pavojus pareiškėjo saugumui.

Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šių Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Perkėlimas iš būrio į būrį yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmimo eigoje nuteistojo teisė į gynybą ir su ja susijusių veiksmų atlikimą (paaiškinimų, pareiškimų pateikimą) nenumatyta, nes jokie kaltinimai ar įtarimai dėl nusižengimo nuteistajam nepateikiami ir šiuo sprendimu jo teisinė padėtis nėra griežtinama. Dėl šių priežasčių teismas priėjo prie išvadų, kad atsakovo veiksmai priimant ginčijamą sprendimą buvo pagrįsti ir teisėti.

Pataisos namai yra specifinė įstaiga, kurios veikla yra griežtai reglamentuota ir nuteistieji privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Todėl pareiškėjas, žinodamas pataisos namų tvarką ir, neesant ypatingų priežasčių, dėl kurių privalomų pareigų atlikimas nebūtų galimas, turėjo vykdyti pareigūnų nurodymus, tačiau elgėsi priešingai. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatyta, kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta – nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuota Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti šie reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi 143 straipsnio 3 dalies reikalavimų – nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skirti vieną nuobaudą, 4 dalies reikalavimų – nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 68-2276, kaip tai nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise rašyti pasiaiškinimą (b. l. 63).

Įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad Pravieniškių PN-AK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 104-105) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių. Apelianto nuomone, Vidaus tyrimų skyriaus Pravieniškių PN-AK pareigūnų tyrimas dėl apelianto 2012 m. spalio 25 d. atsisakymo gyventi 2 lokalinio sektoriaus 5 būryje ir pateikta išvada, jog nenustatyta priežasčių dėl kurių jis negalėtų gyventi nurodytame būryje, buvo šališkas, nes išvada pateikta pareigūnams nebendraujant su apeliantu ir nepasidomėjus nuo ko ir kodėl jam grėstų pavojus. Liudytojas G.

L. teismo posėdyje nurodė, kad, jo žiniomis, apeliantas nebuvo kreipęsis dėl sumišimų, tačiau šie duomenys neteisingi. Skunde teismui apeliantas buvo nurodęs apie Pravieniškių PN-AK 2011 m. lapkričio 31 d. įvykusias masines muštynes (tuo metu apeliantas gyveno 13 būryje), kurių metu jis buvo sumuštas. Taip pat buvo nurodęs, kad 2012 m. gruodžio 2 d. įteikė Vidaus tyrimų skyriui prašymą perkelti į kitą būrį, kuriame negrėstų pavojus jo saugumui. Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai buvo pakvietę apeliantą pokalbiui ir prašė nurodyti asmenį dėl kurio kyla grėsmė.

Apeliantas negalėjo nurodyti, nes būryje gyvena virš šimto žmonių ir jis nežino kas jį galėjo sumušti masinių muštynių metu. Apeliantas ne tik nebuvo perkeltas į kitą būrį, o buvo nubaustas 11 parų baudos izoliatoriaus už atsisakymą gyventi 13 būryje. Atlikęs nuobaudą buvo grąžintas į 13 būrį, kuriame 2012 m. sausio 23 d. pasikartojo masinės muštynės. Apeliantas po šių muštynių buvo izoliuotas ir nurodyta persikelti į kitą būrį. Tai, apelianto teigimu, įrodo, kad jis kreipėsi į administraciją dėl perkėlimo į kitą būrį.

Apelianto teigimu, 2012 m. spalio 25 d. jis atsisakė persikelti į 5 būrį todėl, kad šiame būryje gyvena kitos kastos, kuriai apeliantas nepriklauso, nuteistieji ir tai jam gali kelti grėsmę jo saugumui. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad apeliantas 8 mėnesius nebuvo baustas už Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, buvo išbrauktas iš linkusių svaigintis alkoholiu programos į kurią buvo įtrauktas 2011 m.balandžio 19 d., pradėjo mokytis Elektrėnų energetikų mokykloje baldžiaus specialybės. Šios aplinkybės rodo, kad jis taisosi, todėl skirti griežčiausią nuobaudą ir perkelti į drausmės grupę 9 mėnesiams nebuvo pagrindo.

Teismas neįvertino skundo argumento, kad buvo pažeistas Europos kalėjimų taisyklių 18.6 ir 18.7 punktų nuostatos dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo. Apelianto teigimu, buvo pažeistas ir Konstitucijos 21 straipsnis, kuriuo draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Apelianto nuomone, Pravieniškių PN-AK administracija skirdama nuobaudą susidorojo su juo už tai, kad jis 2012 m. liepos 9 d. Kauno apygardos administraciniame teisme laimėjo bylą prieš šią įstaigą.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 109-110) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pakartoja esminius atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, akcentuoja, kad nuobaudą apeliantui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas akcentuoja, kad įstaigos administracija elgiasi su apeliantu pagal teisės aktų reikalavimus, be jokio išankstinio nusistatymo. Todėl apelianto teiginiai, esą administracija siekia su juo susidoroti, nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, nesutikdamas su paskirta nuobauda – perkėlimu į drausmės grupę 9 mėnesiams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr.68-2276 skyrė nuteistajam R. K. nuobaudą – perkėlimą iš paprastos grupės į drausmės grupę devyniems mėnesiams už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, t. y. už tai, kad 2012 m. spalio 25 d. 15.00 val. atsisakė gyventi įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtoje gyvenamojoje vietoje – 5 būryje. Šį pažeidimą kvalifikavo pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų specialioji pareiga – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pareiškėjas, prieš kreipiantis į administracinį teismą, dėl šios nuobaudos privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka 2012 m. spalio 29 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr.23-5580 pripažino, kad nuobauda paskirta pagrįstai, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Nagrinėjant ginčą dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti įvertinta, ar duomenys, kurių pagrindu paskirta nuobauda, patvirtina (nepatvirtina) nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, ar buvo laikytasi įstatymu nustatytų nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų bei taisyklių.

Pataisos įstaigų režimo vieną iš pagrindinių tikslų - nuteistųjų atskirą arba izoliuoto laikymą pataisos įstaigose - detalizuoja Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Taigi, Bausmių vykdymo kodeksas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinti įstatyme įtvirtinti tikslai. Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 su pakeitimais), taip pat Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 (toliau – ir Kriterijai). Kriterijų paskirtis – nustatyti vieningą laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms, sistemą. Kriterijų 7 punkte nustatyta, kad pataisos namų ir kalėjimo drausmės grupei gali būti priskiriami paprastosios grupės nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą. Pagal Kriterijuose apibrėžtas sąvokas nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos (Kriterijų 3.1 p.); nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Kriterijų 3.2 p.).

Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja tvarką, kurios turi būti laikomasi ir kaip turi būti įforminamas dokumentuose nuteistųjų paskirstymas įstaigos viduje. Byloje nustatyta, kad apelianto perkėlimas Pravieniškių PN-AK iš vieno būrio (15-5(10)) į kitą (5-1 (22) buvo įformintas įstaigos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 2-1057, remiantis nuteistųjų skirstymo komisijos protokolu, t. y. Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas materialinės teisės normas, sprendime pagrįstai pažymėjo, kad įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendrąsias nuteistųjų pareigas – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t.y. paduodant skundą (BVK 5, 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą). Taigi, apelianto, nesutinkančio su Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimu persikelti į paskirtą būrį, elgesį būtų galima laikyti atitinkančiu Bausmių vykdymo kodekso nustatytus reikalavimus tuo atveju, jei jis būtų įvykdęs Pravieniškių PN-AK 2012 m. spalio 25 d.

įsakymą Nr.2-1057 ir persikėlęs į paskirtą būrį, o po to būtų apskundęs šį perkėlimą (įsakymą) Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Pareiškėjas atsisakė vykdyti minėtą reikalavimą persikelti į kitą būrį ir neapskundė šio įsakymo. Atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą persikelti į kitą būrį, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad nuobauda pareiškėjui už šį pažeidimą paskirta pagrįstai ir teisėtai, yra motyvuotos ir teisingos, pagrįstos įrodymų analize ir įstatymo normomis.

Apeliacinio skundo argumentus, esą pirmosios instancijos teismas neįvertino kai kurių aplinkybių, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Dėl įrodymų pateikimo Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato bendrą taisyklę: pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Esant pagrindui, teismas gali pasinaudoti teise rinkti įrodymus savo iniciatyva teismas, kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.). Be to, byloje turi būti paisoma įrodymų sąsajumo reikalavimų. Ginčo administracinėje bylos ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai. Taigi, įrodinėjimo procese konkrečioje byloje yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti toje byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl 2012 m. spalio 26 d. paskirtos apeliantui nuobaudos už 2012 m. spalio 25 d. atsisakymą vykdyti Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimą persikelti į paskirtą būrį. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pagrindo nagrinėti ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK 2011 m. lapkričio 31 d. ir 2012 m. sausio 23 d. įvyko muštynės tarp nuteistųjų. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 25 d. paaiškinime ir 2012 m. spalio 25 d. skunde Pravieniškių PN-AK direktoriui pareiškėjas nenurodė, kad tarp jo nurodytų skunde teismui įvykių (muštynių) ir 2012 m. spalio 25 d. atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimą ir persikelti į paskirtą (5) būrį yra ryšys dėl kurio apeliantui kyla (gali kilti) reali grėsmė.

Priešingai, minėtame paaiškinime ir skunde pareiškėjas savo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimą nesusiejo su jokia iškilusia apeliantui žinoma realia grėsme, o pagrindė abstrakčiu teiginiu, kad administracija 5 būryje negali užtikrinti jo saugumo. Šį teiginį pareiškėjas nurodė neįvardydamas jokių konkrečių grėsmių, nenurodydamas jokių asmenų, kurie gali jam sukelti grėsmę gyvenat paskirtame (5) būryje. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neneigia, jog ir anksčiau (2012 m. gruodžio 2 d.) įstaigos administracijai jis negalėjo nurodyti jokių konkrečių asmenų (kitų įstaigoje atliekančių bausmę nuteistųjų), kurie jam kelia grėsmę.

Nuteistasis gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl paskirstymo pataisos įstaigos viduje pakeitimo, nurodydamas konkrečias ir realiai egzistuojančias grėsmes, t.y. įvardydamas asmenis su kuriais atlikdamas bausmę viename būryje, jis nebūtų saugus, o ne pareikšti apie menamas grėsmes, kurių egzistavimo realumą patikrinti neįmanoma. Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyrius dėl pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. atsisakymo persikelti į paskirtą būtį atliko tarnybinį patikrinimą ir pateikė išvadą, kad nėra duomenų, jog R.

K. negali gyventi pataisos įstaigos paskirtoje vietoje. Ši išvada pagrįsta pareiškėjo 2012 m. spalio 25 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jokių duomenų apie konkrečias grėsmes gyvybei ar sveikatai pareiškėjas nepateikė, taip pat pokalbių su 5 būrio nuteistaisiais duomenimis pagal kuriuos nuteistieji pareiškėjo nepažįsta, su juo nėra konfliktavę. Pareiškėjas jokių konkrečių grėsmių savo saugumui dėl perkėlimo į paskirtą (5) būrį nenurodė ir skunde teismui. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad tokių grėsmių, susietų su 2012 m. spalio 25 d. atsisakymu persikelti į paskirtą būrį, pareiškėjas negalėjo įvardyti ir teismo posėdyje.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde reiškia abejones dėl Vidaus tyrimų skyriaus išvados objektyvumo, tačiau apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, jog 2012 m. spalio 25 d. atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą persikelti į paskirtą (5) būrį buvo siejamas su realia grėsme, kuri galėjo kilti atliekant bausmę tame būryje su atitinkamu nuteistuoju (nuteistaisiais). Apelianto nuosekli pozicija, kad jis nei pataisos įstaigos administracijai, nei teismams nevardijo realių grėsmių, teisėjų kolegijai suteikia pagrindą apeliacinio skundo teiginius vertinti kaip neįrodytus, t.y. nepagrįstus.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Patikrinusi bylą šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visumos analize, teismo išvados motyvuotos pagal minėtų procesinės teisės normų reikalavimus.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalies nuostatas nuobauda nuteistajam – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę (BVK 142 str. 2 d.) nuo šešių mėnesių iki vienerių metu gali būti skiriama pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu ir tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalies ir Vidaus tvarkos taisyklių 236, 240, 245 punktų nuostatas pataisos įstaigos Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Drausmės komisijos teikimas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju yra privalomas procedūrinis dokumentas, tačiau teisines pasekmes nuteistajam sukelia pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas, kuriuo nuteistajam paskiriama nuobauda (BVK 143 straipsnio 1, 7 dalys, Vidaus tvarkos taisyklių 236-246 punktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą aiškinta, kad atitinkamos administracinės procedūros tarpiniai dokumentai negali būti savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas. Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir procedūrinių aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A442-1238/2011,2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-593/2011, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2513/2012 ir kt.). Taigi, pataisos įstaigos Drausmės komisijos sprendimai (teikimai) negali būti savarankiškas ginčo administracinėje byloje dalykas, tačiau teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pataisos įstaigos direktoriaus (atitinkamais atvejais kito įgalioto pareigūno) nutarimu paskirtos nuobaudos, gali nagrinėti ir tai, ar Drausmės komisija, atlikdama jai priskirtas funkcijas ir priimdama patariamojo pobūdžio sprendimą, laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo turinį, iš kurio matyti, kad pareiškėjas siekia 2012 m. spalio 26 d. paskirtos nuobaudos – perkėlimo į drausmės grupę 9 mėnesiams panaikinimo, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 68-2276. Esant minėtoms aplinkybėms bylos dalį dėl Drausmės komisijos teikimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Tikrinamoje byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 68-2276 nuobauda apeliantui paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje nustatytos procedūros, t. y. esant Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 2012 m. spalio 26 d. teikimui Nr. 62-4854, kuriame išdėstytas Komisijos pasiūlymas pataisos įstaigos direktoriui dėl nuobaudos R. K. skyrimo (pasiūlyta perkelti į drausmės grupę).

Vidaus tvarkos taisyklių 240 punkte nurodyta, kad kai reikia pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimo, ši privalo svarstyti klausimą dėl Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos nuteistajam paskyrimo. Taisyklės numato, kad pataisos įstaigos įgalioti pareigūnai turi užtikrinti nuteistojo dalyvavimą Drausmės komisijos posėdyje (Taisyklių 242 punktas), kad dalyvaujant nuteistajam vienas iš Vidaus tvarkos taisyklių 241 punkte nurodytų pareigūnų supažindina su pateikta medžiaga apie nuteistojo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimu pažeidimą (Taisyklių 243 punktas).

Drausmės komisijos 2012 m. spalio 26 d. teikime Nr. 62-4854 nurodyta, kad Komisija, išnagrinėjusi medžiagą dėl nuteistojo R. K. 2012 m. spalio 25 d. padaryto režimo reikalavimų pažeidimo (pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo) pasiūlymą pataisos įstaigos direktoriui dėl nuobaudos skyrimo pateikė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis itin piktybiškai pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką. Byloje yra duomenys apie tai, kad Drausmės komisijos posėdžiui buvo pateikta ir 2012 m. spalio 26 d. psichologo išvada.

Pagal pirmiau minėtą Kriterijų 3.2 punktą, nuteistasis, nevykdęs pareigos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte, priskiriamas prie itin piktybiškai pažeidusių režimą. Be to, teikime nurodyta, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis padarė 22 režimo reikalavimų pažeidimus, 18 kartų baustas nuobaudomis, 5 kartus skatintas. Iš byloje esančios pažymos apie apeliantui skirtus paskatinimus ir nuobaudas matyti, kad apeliantas iki 2012 m. spalio 26 d. per vienerius metus už režimo pažeidimus buvo baustas tris kartus.

Toks pažeidimų kiekis per metus pagal Kriterijų 3.1 punktą yra pagrindas pripažinti, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja režimą. Sistemingas režimo pažeidinėjimas pagal Kriterijų 7 punktą taip pat yra pagrindas priskirti nuteistąjį drausmės grupei. Minėti duomenys patvirtina, kad Drausmės komisijai buvo pateikta ne tik medžiaga apie apelianto 2012 m. spalio 25 d. padarytą režimo pažeidimą, bet ir apie pareiškėjo elgesį pataisos įstaigoje per visą bausmės atlikimo laiką, taip pat psichologo išvada, apelianto dalyvavimas Drausmės komisijos posėdyje buvo užtikrintas.

Taigi, konstatuoti teisės aktų nustatytų procedūrų ir taisyklių pažeidimą pagrindo nėra.

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Atsižvelgiant į 2012 m. spalio 25 d. pažeidimo pobūdį, paskirtų per metus nuobaudų kiekį ir pobūdį (bausmės atlikimo režimo pažeidimai, susiję su įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymu), taip pat bendrą nuobaudų kiekį nėra pagrindo išvadoms, kad apeliantui buvo paskirta neadekvati (pernelyg griežta) nuobauda. Byloje nėra duomenų, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis iki 2012 m. spalio 25 d. 8 mėnesius nebuvo pažeidęs Vidaus tvarkos taisyklių, taip pat kitos aplinkybės (pradėjo mokytis, buvo išbrauktas iš linkusių svaigintis alkoholiniais gėrimais programos), neįvertintos, nes Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 68-2276 paskirtas perkėlimo į drausmės grupę terminas nėra maksimalus.

Dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę (Byla Nr.322/88 Grimaldi [1989] ECR 4407). Rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę. Europos kalėjimų taisyklėse dėl kalinimo sąlygų, be kita ko, yra nuostatos dėl tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo kalinamųjų skirstymo ir apgyvendinimo aspektu (Rekomendacijų 18.6 ir 18.7 punktai). Pirmiau minėtu nacionaliniu teisiniu reguliavimu yra numatytas nuteistųjų atskiras ir izoliuotas laikymas pataisos įstaigoje (BVK 70 str.), kuriuo siekiama įstatyme nustatytų tikslų (BVK 70 str. 1 d.), tarp jų – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (BVK 70 str. 1 d. 3 p.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo 2012 m. spalio 25 d. reikalavimu apeliantui persikelti į kitą (5) būrį buvo siekiama kitų nei numatyta įstatyme (BVK 70 str. 1 d.) tikslų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai. Byloje nustatytas procesinės teisės normų netinkamo taikymo atvejis, kad pirmosios instancijos teismas nenutraukė bylos dalies dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 2012 m. spalio 26 d. teikimą Nr. 62-4854, bylos išsprendimui ir priimto sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui neturėjo įtakos (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Minėtą procesinį netikslumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ištaiso papildydama pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nuostata, kad bylos dalis dėl Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos 2012 m. spalio 26 d. teikimo Nr. 62-4854 nutraukiama.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie suteikti pagrindą keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti sakiniu „Bylos dalį dėl pareiškėjo R. K. reikalavimo panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Drausmės komisijos 2012 m. spalio 26 d. teikimą Nr. 62-4854 nutraukti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas