AS-1125-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-1125-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Panevėžio apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, 2015 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. birželio 30 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, t. y. suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinės žalos padarymą ir jos dydį, pateikti skunde paminėtus pareiškėjo turimus rašytinius įrodymus, skundo su priedais egzempliorių (kopijų) pridėti tiek, kad juos būtų galima įteikti kitoms proceso šalims ir dar liktų egzempliorius teisme.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1125-502/2015
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00134-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) imtis visų įmanomų priemonių, kad pagal pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. kovo 4 d. pateiktą kasacinį skundą būtų parengtas kasacinis skundas ir kartu su prašymu atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti būtų pateiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iki kasacinės bylos Nr. 2K-359-648/2015 pagal advokatės D. B. kasacinį skundą išnagrinėjimo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 50 000 Eur padarytai skriaudai nesuteikiant pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos atlyginti.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, 2015 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. birželio 30 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, t. y. suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinės žalos padarymą ir jos dydį, pateikti skunde paminėtus pareiškėjo turimus rašytinius įrodymus, skundo su priedais egzempliorių (kopijų) pridėti tiek, kad juos būtų galima įteikti kitoms proceso šalims ir dar liktų egzempliorius teisme.
II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje buvo paaiškinta, jog pareiškėjo reikalavimas toje dalyje, kurioje prašoma įpareigoti atsakovą imtis visų įmanomų priemonių, neatitinka įstatymo nuostatų ir yra neaiškus, jo nebus galima įvykdyti. Skundo reikalavimas turi būti suprantamas, konkretus ir aiškus, turi atitikti administracinio teismo kompetencijos ribas, apibrėžtas ABTĮ 88 straipsnyje, ir turi būti toks, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai bei nekiltų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą, todėl pareiškėjas turi pareigą tikslinti šį skundo reikalavimą. Taip pat skundu pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė konkrečius rašytinius įrodymus: Tarnybos sprendimus dėl teisinės pagalbos suteikimo, advokatų skyrimo, pakeitimo, savo skundus, rašytus Tarnybai, ir šios Tarnybos atsakymus į juos, savo paties kasacinį skundą, atsakymą, gautą iš teisėjos D. Š., patvirtinantį, kad advokatė D. B. nesusipažino su baudžiamąja byla, tačiau šių rašytinių įrodymų prie skundo nepridėjo. Pareiškėjas, nurodydamas, kad pats yra gavęs ir turėdamas skunde paminėtus rašytinius įrodymus, prašo teismą šiuos įrodymus išreikalauti iš kitų asmenų. Be to, pareiškėjas nevykdo įstatymo jam nustatytos pareigos pateikti tiek skundo ir jo priedų egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
2015 m. birželio 29 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis paaiškino, kad teismo nustatytų įpareigojimų negali įvykdyti, nes teismui vienu egzemplioriumi pateikdamas skundą, neturi jo kopijos ir todėl negali pateikti šio skundo kopijų, skirtų kitiems proceso dalyviams. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad negalės pateikti patvirtintų rašytinių įrodymų kopijų bei rašytinių įrodymų negalės pateikti, nes jų apimtis didelė ir jis neturi lėšų pašto ženklams. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad skundo kopijų, skirtų kitiems proceso dalyviams nepateikimas, neturi būti kliūtis teismui išnagrinėti bylą. Pareiškėjas prašė teismo atsiųsti jam jo skundo kopiją, o tada jis galvos, kaip jį padauginti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. birželio 30 d., pareiškėjas teismo įpareigojimų pašalinti skundo trūkumus neįvykdė, pratęsti terminą šiems veiksmams atlikti neprašė.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, kad per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu. 2015 metais pareiškėjas, be šio skundo, vien Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė 8 skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat ir per kelerius praėjusius metus pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui yra pateikęs daugybę skundų ir puikiai žino įstatymo reikalavimus, kuriuos privalo vykdyti kiekvienas pareiškėjas, paduodamas skundą teismui. Teismas, net ir būdamas aktyvus, neprivalo už pareiškėją pasirūpinti, kad pats pareiškėjas žinotų teikiamo teismui skundo turinį ar pasiliktų sau jo kopiją, kad esant teismo įpareigojimui, galėtų pašalinti skundo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje labai išsamiai buvo aptarti pareiškėjo skundo trūkumai, todėl pareiškėjas, net ir neturėdamas skundo kopijos, galėjo realiai juos pašalinti, 2016 m. birželio 1 d. nutartyje paminėti teisės aktai garantuoja pareiškėjui galimybę, net ir neturint lėšų, pasidaryti savo skundo, rašytinių įrodymų kopijas ir juos pateikti teismui. Tokie skundo trūkumai, kaip nepateikimas skundo egzempliorių kitiems proceso dalyviams, gali būti laikomi formaliais, jeigu jie yra atsitiktiniai, nepasikartojantys. Be to, iš teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties matyti, kad teismas yra nustatęs ne tik skundo formos, bet ir esminius skundo turinio trūkumus. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas sąmoningai nevykdė jam skirtų įpareigojimų dėl skundo trūkumų pašalinimo, tokiu būdu siekdamas, kad jam būtų sudarytos išskirtinės, kitokios sąlygos kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, yra pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes ir pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį.
Pareiškėjas paaiškina, kad savo skunde tiksliai ir aiškiai nurodė, kas bei kokiu būdu padarė jam žalą, kokius veiksmus prašo įpareigoti atlikti atsakovą. Be to, pirmosios instancijos teismas reikalavo pateikti su byla susijusių dokumentų kopijas, nors pareiškėjas jį informavo, kad neturi lėšų įsigyti pašto ženklams, kuriais būtų apmokėta didžioji korespondencijos siunta. Kita vertus, reikalaujamą medžiagą pareiškėjas būtų galėjęs pateikti teismui posėdžio metu. Teisėja, turėdama galimybę pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, to nepadarė ir pirminio skundo kopijos neišsiuntė pareiškėjui į Vilniaus pataisos namus. Be to, teismas negrąžino pareiškėjui dokumentų, pridėtų prie skundo, nors buvo prašomas pasidaryti jų kopijas, nes originalai pareiškėjui reikalingi kitose bylose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, nes pareiškėjas nepašalino šio teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartyje įvardytų skundo trūkumų.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi G. K. 2015 m. gegužės 21 d. skundą, Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautą 2015 m. gegužės 26 d., procesinių prielaidų kreiptis į administracinį teismą buvimo aspektu, daro išvadą, kad šis dokumentas neatitiko minimalių įstatymo jam keliamų reikalavimų, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi pagrįstai pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo dalyką ir pagrindą, paaiškinti kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nes tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei teisingai išspręsti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS442-30/2011). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad tuo jam buvo apsunkinta galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Priešingai, matyti, jog teismas detaliai išdėstė, kokių turinio ir formos reikalavimų neatitinka pareiškėjo surašytas kreipimasis, patarė, kaip šiuos trūkumus pašalinti, surinkti bei pateikti kitą būtiną medžiagą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (pvz.: 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-85/2013). Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo administracinėse bylose nereiškia, kad teismas, realizuodamas ABTĮ 10 straipsniu jam priskirtas funkcijas, gali įsiterpti į pareiškėjo autonomijos sritį, pats imdamasis vykdyti pastarajam ABTĮ įtvirtintas pareigas. Todėl G. K. atskirojo skundo argumentai, kad teismas, įvardydamas kliūtis, kurios objektyviai trukdo priimti skundą, ir atitinkama nutartimi reikalaudamas jas pašalinti, privalo persiųsti pareiškėjui taisytino / tikslintino skundo kopiją, yra visiškai nepagrįsti. Skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas taip pat nėra įpareigotas savo iniciatyva, t. y. nesant motyvuoto pareiškėjo prašymo, pratęsti tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti paskirtus terminus ar imtis kitokių bylos proceso šalių problemų sprendimo (pvz., padengti procesinių dokumentų surašymo, dauginimo, siuntimo kaštus, kas tiesiogiai susiję su teismo išlaidų atlyginimo instituto taikymu). Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 8 d. nutarties G. K. skundą laikyti nepaduotu rezoliucinėje dalyje be kita ko nustatė patvarkymą šiai nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui. Taigi visus 2015 m. gegužės 21 d. (pagal spaudą ant voko) ir vėliau į bylą pateiktus dokumentus (skundą su priedais) G. K. atgaus ABTĮ numatyta tvarka.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui nebuvo pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis paliekama galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė