AS-858-878-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-878/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00979-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, AB LESTO dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. Ž. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-51 ir raštą Nr. l SS-(8.5)-2232; 2) panaikinti NŽT 2013 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1 SS-(8.5)-2261; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3IN-Ž-1701-1302; 4) panaikinti NŽT 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-859; 5) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610; 6) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią pareiškėjai priklausiančiame sklype 272 kv. m.; 7) įpareigoti NŽT atlikti tikslius įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 398 kv. m., esančio šalia pareiškėjai priklausančio 336 kv. m žemės sklypo, matavimus; 8) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės, einančios per Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų vidurį, tiksliuosius matavimus 8) priteisti iš atsakovų solidariai neturtinę žalą 1 000 000 Lt; 9) įpareigoti AB LESTO iškelti iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros linijos apsaugos zonas; 10) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi (I t., b. l. 147-151) atsisakė priimti pareiškėjos B. Ž. patikslinto skundo reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-51 ir raštą Nr. l SS-(8.5)-2232; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1 SS-(8.5)-2261; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3IN-Ž-1701-1302; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610; 5) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią pareiškėjai priklausiančiame sklype 272 kv. m.; 6) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti tikslius įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 398 kv. m., esančio šalia pareiškėjai priklausančio 336 kv. m žemės sklypo, matavimus; 7) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės, einančios per Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų vidurį, tiksliuosius matavimus; 8) įpareigoti AB LESTO iškelti iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros linijos apsaugos zonas. Kitus pareiškėjos reikalavimus priėmė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjos prašomi panaikinti NŽT 2013 m. spalio 18 d. raštas Nr. l SS-(8.5)-2232 ir NŽT 2013 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1 SS-(8.5)-2261 yra informacinio pobūdžio raštai, todėl negali būti ginčo nagrinėjimo dalyku administraciniame teisme.

Atsižvelgęs į tai, kad NŽT 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. l SS-(8.5)-2232 nebuvo priimti jokie privalomojo pobūdžio nurodymai ar sprendimai, o NŽT 2013 m. spalio 23 d. raštu Nr. 1 SS-(8.5)-2261 pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas joks administracinis sprendimas, pareiškėjos reikalavimus dėl NŽT 2013 m. spalio 18 d. rašto Nr. l SS-(8.5)-2232 ir 2013 m. spalio 23 d. rašto Nr. 1 SS-(8.5)-2261 panaikinimo atsisakė teismas priimti, kaip nenagrinėtinus administracinių teismų.

Pažymėjo, kad pareiškėja skundžia NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-51, kuriuo buvo sprendžiamas jos 2013 m. rugsėjo 17 d. skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimto 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 panaikinimo. Skundžiamu administraciniu aktu NŽT nusprendė pakeisti teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 pirmą punktą, taip pat nurodė, kad sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui. Kaip matyti iš NŽT 2013 m. spalio 18 d. rašto Nr. l SS-(8.5)-2232, kartu su juo pareiškėjai buvo išsiųstas ir NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)-51. Pabrėžė, jog pareiškėja į teismą, ginčydama NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-51, kreipėsi tik 2014 m. balandžio 17 d., t. y. praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.

Nurodė, kad pareiškėja taip pat ginčija ŽŪM 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3IN-Ž-1701-1302. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras vieno mėnesio terminas skundui administraciniam teismui paduoti. Kadangi pareiškėja skundą dėl šio sprendimo pateikė tik 2014 m. balandžio 17 d., teismas darė išvadą, kad ji praleido nurodyto sprendimo apskundimo terminą. Šio fakto neginčijo ir pati pareiškėja patikslintame skunde.

Atkreipė dėmesį, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad ji neturėjo teisinio išsilavinimo bei siekė ginčą išspręsti taikiai, ir pažymėjo, jog pareiškėjos kreipimasis į kitas institucijas yra subjektyviai pasirinktas jos teisių gynimo būdas, o teisinio išsilavinimo neturėjimas negali būti pripažintinas objektyve aplinkybe, lėmusia tai, kad buvo pagrįstai praleistas terminas skundui paduoti.

Aplinkybė, jog pareiškėja nustatytu terminu nesikreipė į teismą, kadangi siekė ginčą išspręsti taikiai, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi jos kreipimasis į kitas institucijas yra subjektyviai pasirinktas jos teisių gynimo būdas, todėl tai negali būti laikoma objektyvia priežastimi, pateisinančia termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto praleidimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką, atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimus dėl NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-51 ir ŽŪM 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 3IN-Ž-1701-1302 panaikinimo.

Pažymėjo, kad pareiškėja taip pat ginčija NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610, kuriuo pripažinti netekusiais galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1461 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-197. Rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu ir nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo išnagrinėtas NŽT, dėl jo priimtas NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)-51 ir būtent šis administracinis aktas laikytinas pareiškėjai sukeliančiu teisines pasekmes. Kadangi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta tvarka pareiškėjos reikalavimą dėl NŽT 2013 m. spalio 18 sprendimo Nr. 1T-(8.5)-51 teismas atsisakė priimti, pareiškėjos reikalavimą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610, kaip išvestinį iš aukščiau nurodyto, taip pat atsisakė priimti.

Atsižvelgęs į pareiškėjos priimtų nagrinėti reikalavimų apimtį, atsisakė priimti kaip išvestinius patikslintame skunde reiškiamus reikalavimus įpareigoti NŽT atlikti tikslius įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 398 kv. m., esančio šalia pareiškėjai priklausančio 336 kv. m žemės sklypo, matavimus; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės, einančios per Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų vidurį, tiksliuosius matavimus.

Pažymėjo, jog pareiškėja taip pat prašo įpareigoti AB LESTO iškelti iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros linijos apsaugos zonas, tačiau administracinis teismas nagrinėja tik tokio pobūdžio reikalavimus, dėl kurių yra kilęs ginčas. Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos skundo ir kartu su juo pateiktų įrodymų, negalima daryti išvados, jog pareiškėja kreipėsi į AB LESTO, o pastaroji kokiu nors būdu atsisakė tenkinti jos prašymą dėl elektros linijos apsaugos zonų iškėlimo. Todėl šį reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Valstybinę planavimo ir statybos inspekciją sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią pareiškėjai priklausiančiame sklype 272 kv. m. nėra susijęs su šioje byloje pareikštais reikalavimais ir, kaip patvirtina bylos medžiaga, šis reikalavimas kyla iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareikštus reikalavimus V. R., kurios sklypas ribojasi su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas dėl statybvietės sutvarkymo turėjo būti reiškiamas nurodytos bylos vykdymo procese, reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įpareigojimo sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią pareiškėjai priklausiančiame sklype 272 kv. m. atsisakė priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui.

Pareiškėjos reikalavimus dėl NŽT 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-859 panaikinimo taip pat dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė nagrinėti.

III. Pareiškėja B. Ž. patikslintu atskiruoju skundu (IV t., b. l. 69-71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atsakyta priimti pareiškėjos reikalavimus, ir juos priimti.

Atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išreikšta pozicija dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią. Pareiškėja pažymi, jog teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, t. y. į prie 2014 m. gegužės 14 d. patikslinto skundo priedo Nr. 42 pridėtą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 25 d. nutartį dėl trečiojo suinteresuoto asmens, neturinčio teisės pareikšti savarankiškus reikalavimus, kuria pareiškėja buvo pašalinta iš teismo proceso, todėl negalėjo pareikšti šio reikalavimo.

Nesutinka su atmestu reikalavimu įpareigoti AB LESTO iškelti iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) elektros apsaugos zonas, nes teismas neteisingai teigia, jog pareiškėja nesikreipė į AB LESTO. Nurodo, jog prie patikslinto skundo buvo pateiktas AB LESTO 2013 m. gegužės 6 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į 2013 m. balandžio 24 d. reikalavimą.

Pabrėžia, kad taip pat nesutinka su 2014 m. gegužės 21 d. teismo nutartyje išreikštu atsisakymu nagrinėti 2014 m. gegužės 14 d. patikslintame skunde pateiktus reikalavimus NR. 8 ir NR. 10, kadangi teismas nemotyvuoja atsisakymo priežasties.

Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. gegužės 14 d. patikslintame skunde pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistus skundo padavimo terminus, tačiau šio pareiškėjos prašymo teismas netenkino dėl to, jog pareiškėja galėjo kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Pareiškėja pabrėžia, kad jos finansinės pajamos yra ribotos (šiek tiek virš minimaliojo darbo užmokesčio), todėl negalėjo sau to leisti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos B. Ž. atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią pareiškėjai priklausiančiame sklype 272 kv. m., nes minėtas įpareigojimas nepriskirtinas administraciniams teismams.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos B. Ž. atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį.

Atsakovas AB LESTO atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip neparįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti priimti pareiškėjos reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. saplio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-51 ir raštą Nr. l SS-(8.5)-2232; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1 SS-(8.5)-2261; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3IN-Ž-1701-1302; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610; 5) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią pareiškėjai priklausiančiame sklype 272 kv. m.; 6) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti tikslius įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 398 kv. m., esančio šalia pareiškėjai priklausančio 336 kv. m žemės sklypo, matavimus; 7) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės, einančios per Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų vidurį, tiksliuosius matavimus; 8) įpareigoti AB LESTO iškelti iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros linijos apsaugos zonas.

Pareiškėja iš esmės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, teigdama, jog teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjos nuomone nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. raštą Nr. l SS-(8.5)-2232 ir NŽT 2013 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1 SS-(8.5)-2261, tuo pagrindu, kad tai yra informacinio pobūdžio raštai, todėl negali būti ginčo nagrinėjimo dalyku administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje bylojeNr.

AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A7-121/2004, Nr. A556-308/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi NŽT 2013 m. spalio 18 d. rašto Nr. l SS-(8.5)-2232 ir 2013 m. spalio 23 d. rašto Nr. 1 SS-(8.5)-2261 (skunde įvardijamas sprendimu) turinius, konstatuoja, jog juose pareiškėjos atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, todėl ginčijami raštai (pateikti faktai bei pasiūlymai) negali būti laikomi ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais valstybinio administravimo subjekto priimtais teisės aktais ar veiksmais. NŽT raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai (pateikia informaciją, siūloma atlikti veiksmus), patys savaime nesukeliantys pareiškėjai teisinių pasekmių. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Taigi aptariami raštai nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-51, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610 bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3IN-Ž-1701-1302, nustatęs, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytus terminus kreiptis į teismą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610, kuriuo pripažinti netekusiais galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1461 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-197, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 teisėtumo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-51. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent minėtas NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)-51 pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, todėl nuo momento, kai pareiškėja sužinojo apie priimtą minėtą sprendimą, turi būti skaičuojamas terminas skundui administraciniam teismui paduoti.

Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Minėto įstatymo 33 straipsnyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. rašto Nr. l SS-(8.5)-2232 matyti, kad NŽT 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)-51 buvo išsiųstas kartu su minėtu raštu. Taip pat pareiškėja nekelia ginčo dėl to, jog nežinojo apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 3IN-Ž-1701-1302 priėmimą ir juo sukeliamas teisines pasekmes, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja buvo susipažinusi tiek su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-51, tiek su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 3IN-Ž-1701-1302 turiniu jų priėmimo metu.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 34 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip svarbias termino skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-51, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1610 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 3IN-Ž-1701-1302 pateikti praleidimo priežastimis nurodė tai, kad bandė ginčą išspręsti alternatyviais būdais (neinicijuodama teisminio proceso) bei dėl to, kad neturėjo teisinio išsilavinimo, o kreiptis pagalbos dėl sunkios materialinės padėties į teisinę pagalbą teikiančias institucijas negalėjo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus pareiškėjos argumentus, visų pirma pabrėžia, kad, kaip jau buvo nurodyta, teisės aktai imperatyviai numato priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kurios turi laikytis visi subjektai. Pažymėtina, kad skunde pirmosios instancijos teismui pati pareiškėja patvirtino, kad terminą skundui paduoti praleido, nes bandė ginčą išspręsti alternatyviais būdais (neinicijuodamas teisminio proceso). Toks delsimas negali būti pateisinamas, jis yra pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio variantas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–211/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-397/2012 ir kt.). Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjai sutrukdė objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Taigi pareiškėjos nurodoma termino praleidimo aplinkybė – teisinis neišmanymas – yra subjektyvi aplinkybė ir jos nėra pakankama nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, taip pat tai nėra aplinkybė, kuri kažkokiu būdu užkirto pareiškėjai kelią laiku pasinaudoti teismine gynyba. Sunki materialinė padėtis taip pat negali būti pripažinta svarbia aplinkybe, galėjusia turėti įtakos skundo padavimo termino praleidimo priežastis, kadangi tai negali būti trukdis pareiškėjai būti aktyviai, apdairiai bei rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-367/2014, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-649/2012). Pažymėtina, kad, nesugebėdama tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises (dėl teisinio neišprusimo ar dėl sunkios turtinės padėties), pareiškėja galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau ji to nepadarė.

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja terminą skundui pateikti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios priklausančių priežasčių, iš esmės pasirinkusi atitinkamą elgesio modelį, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-51, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 3IN-Ž-1701-1302 panaikinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos reikalavimai įpareigoti NŽT atlikti tikslius įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 398 kv. m., esančio šalia pareiškėjai priklausančio 336 kv. m žemės sklypo, matavimus bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės, einančios per Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų vidurį, tiksliuosius matavimus yra išvestiniai reikalavimai iš aukščiau paminėtųjų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įpareigojimai NŽT atlikti tikslius įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 398 kv. m., esančio šalia pareiškėjai priklausančio 336 kv. m žemės sklypo, matavimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės, einančios per Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų vidurį, tiksliuosius matavimus pareiškėjos siekiamų pasekmių savaime nesukels, kadangi liks galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 1T-(8.5)-51 bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1461 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 49L-197. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos pareiškėjos reikalavimus kaip išvestinius iš aukščiau paminėtųjų.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją sutvarkyti statybvietę ir suarti kelią pareiškėjai priklausiančiame sklype 272 kv. m. teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodytais motyvais, todėl iš naujo jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad, pagal savavališkos statybos padarinių šalinimo metu galiojusią Lietuvos Respubliko statybos įstatymo 28 straipsnio redakciją (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m, sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1d.), pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius ir atitinkamai sutvarkyti teritoriją kyla statytojui. Taigi bet kuriam iš suinteresuotų asmenų (tame tarpe ir pareiškėjai) manant, kad netinkamai šalinant savavališkos statybos padarinius yra pažeidžiamos jų (pareiškėjos) teisės, turi teisę pasinaudoti vienu iš civilinių teisių gynimo būdų, įtvirtintų Lietuvos Respugblikos civiliniame kodekse.

Pasisakydama dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nepriimto nagrinėti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti AB LESTO iškelti iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros linijos apsaugos zonas, teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, kad AB LESTO yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius, kurio funkcijos yra elektros persiuntimas vartotojams skirstymo tinklais, vartotojų poreikių tenkinimas, efektyvus naujų vartotojų prijungimas, skirstomųjų tinklų eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtojimas, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas (žr. http://lesto.lt/), darytina išvada, kad AB LESTO neturi viešojo administravimo įgaliojimų (ABTĮ 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.), todėl ji nelaikytina viešojo administravimo subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų taikymo prasme.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad AB LESTO nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, galima pagrįstai teigti, jog ginčai dėl AB LESTO priimtų sprendimų ar veiksmų nėra teismingi administraciniams teismams, o priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nesirėmė bei neįvardijo aukščiau paminėtų motyvų, tačiau teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti B. Ž. skundo reikalavimą įpareigoti AB LESTO iškelti iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros linijos apsaugos zonas nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis