AS-552-1102-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-1102/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03944-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. ID-5780(11); 2) atnaujinti J. L. skundo padavimo terminą; 3) priteisti J. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės (Vyriausybės), atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą pensijos dalį – 4 462 Lt; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. ID-5780(11) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės (Vyriausybės), atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą pensijos dalį – 4 462 Lt. Teismas pašalino iš atsakovų Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, o Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Teismas vadovavosi ginčijamu laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) galiojusios Laikinojo įstatymo 15 straipsnio redakcijos (15 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. gruodžio 28 d.) 1 dalies 2 punktu, nuo 2012 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusios Laikinojo įstatymo 15 straipsnio redakcijos 1 dalies 2 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatos, dėl kurių taikymo, pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jam susidarė pareigūnų ir karių pensijos nepriemoka, yra tik procedūrinio pobūdžio teisės normos, kurios nedaro įtakos sprendžiant klausimą dėl termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčą dėl pensijos dalies nepriemokos, skaičiavimo, nes realias teisines pasekmes, t. y. pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką, pareiškėjo atžvilgiu sukėlė materialinių Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymas. Todėl terminas skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies paduoti turi būti skaičiuojamas būtent nuo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo pradžios, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 dienos. Nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta dar 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praleidęs nustatytą 3 metų terminą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014), išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Teismas nustatė, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėnesio, o pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams ir 8 mėnesiams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl praleisto kreipimosi į teismą termino praleidimo nepateisina tokio ilgo delsimo, t. y. daugiau nei 4 metai ir 8 mėnesiai kreiptis į teismą dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo, praėjus daugiau nei 2 metams ir 6 mėnesiams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir daugiau nei 1 metams ir 11 mėnesių nuo jo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d.; praėjus daugiau nei 1 metams ir 5 mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, pašalintas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; daugiau nei 9 mėnesiams po 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose, paskelbimo. Per nurodytus laikotarpius pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl teismas pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkino.

Netenkinęs prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, skundo reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą pensijos dalį, teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, teismas iš atsakovų pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, o Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

II. Pareiškėjas J. L. atskiruoju skundu (b. l. 58-70) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, teismo nutartis yra nemotyvuota, nebuvo atsakyta į visus jo argumentus, nesilaikyta administracinių teismų praktikos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo skunde buvo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo nevertino. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai rodo, kad jis nedelsė kreiptis teisminės gynybos ir ėmėsi efektyvių gynybos priemonių, kas vertintina kaip jo pasirinktas aktyvus elgesio variantas ir tai sudaro teisinį pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad skunde ginčijo Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymą nuo 2012 mm. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-528/2014. Pareiškėjo manymu, 3 metų terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl skundo padavimo terminas jam turėtų būti atnaujintas, nes terminą praleido ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Pareiškėjas paaiškina, kad Ministerija jam pensiją pervesdavo į banko sąskaitą, o iš bankomato jis negalėjo sužinoti apie senatvės ir pareigūnų pensijų sumažinimą, kadangi jame rodomas tik pensijos likutis. Pareiškėjas pažymi, kad kai buvo išmokėta sumažinta pensija nuo 2012 m. sausio 1 d. dar nebuvo žinoma, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnis prieštarauja Konstitucijai.

Be to, tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek Ministerija pastoviai žadėjo grąžinti neišmokėtų pensijų dalį. Pareiškėjas paaiškina, kad jam paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010 m. sausio mėnesio Ministerijai nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pažymi, kad apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo ne vėliau kaip 2013 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją po pratęsimo išmokėtą už 2012 m. sausio mėnesį, o į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 26 d., t. y. nepraleidęs termino.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pabrėžia, kad specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2012 m. vasario mėnesį gavęs po Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pratęsimo nuo 2012 m. sausio 1 d. sumažintą pensiją, nežinojo, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. liepos 15 d. sužinojo apie jo galimą diskriminavimą dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, o kai bylos šalimi yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas J. L. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria, be kita ko, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti jo skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą konstatavus, jog praleistas skundo padavimo terminas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, buvo pratęstas 2012 ir 2013 metams.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4, 15 straipsnius buvo perskaičiuojama (pratęstas perskaičiavimas) atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 29), t. y. nepraleidęs paminėto 3 metų termino.

Esant tokioms aplinkybėms, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėtos skundo dalies priėmimo klausimą, turėtų išspręsti ir tinkamų proceso šalių įtraukimo į bylą klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas