2K-38/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-38/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00017-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.2.1;

1.1.12.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo G. C. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi baudžiamasis procesas G. C. nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis panaikinta ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo teisminio nagrinėjimo stadijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

G. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 186 straipsnio 1 dalį tuo, kad su UAB „Jonginsta“, atstovaujama J. A., 2006 m. gruodžio 19 d. sudaręs sutartį, kuria „Jonginsta“ įsipareigojo iki 2007 m. liepos 30 d. perduoti nuosavybėn komercinės paskirties pastatą, o užsakovas priimti ir užmokėti 158 911 Lt už komercinės paskirties pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), betoninių grindų įrengimą; 2007 m. vasario 19 d. sudaręs sutartį, kuria UAB „Jonginsta“ įsipareigojo iki 2007 m. liepos 30 d. perduoti nuosavybėn komercinės paskirties pastatą, o užsakovas priimti ir užmokėti 166 619 Lt už to paties komercinės paskirties pastato antro ir trečio aukštų lubų įrengimą; 2007 m. kovo 1 d. sudarė sutartį, kuria UAB „Jonginsta“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo 28 d. perduoti nuosavybėn komercinės paskirties pastatą, o užsakovas priimti ir sumokėti 1 102 000 Lt už komercinės paskirties pastatą Kaune, (duomenys neskelbtini), ir UAB „Jonginsta“ visus sutartyje numatytus darbus atlikus laiku ir tinkamai, už atliktus darbus UAB „Jonginsta“ iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo tik dalį pinigų – 218 284,85 Lt, galutinio atsiskaitymo dieną vis atidėliojo, nors lėšų atsiskaityti turėjo, nes abu pastatus kaip savininkas kartu su kitais savininkais – žmona Ž. C. ir V. M. išnuomojo įvairiems juridiniams asmenims, ir, iš anksto neplanuodamas atsiskaityti su UAB „Jonginsta“, sutartyse nurodė, kad nuomos mokestis bus mokamas ne pastatų savininkui G. C., o jo žmonai Ž. C., pervedant pinigus į jos sąskaitą, ir minėtiems asmenims laiku mokant nuomos mokesčius, taip pat nuo 2007 m. liepos 31 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. kovo 13 d. ir 2009 m. sausio 30 d. AB „Swedbank“ atlikus suteiktų paskolų užbaigti prekybinio administracinės paskirties pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), statybą, kurių limitai 579 240 eurų, 202 734,01 euro, 231 696,01 euro ir 100 000 eurų, pinigų pervedimus į Ž. C. sąskaitą, taip pat savo asmeninėje sąskaitoje nuolat turėdamas lėšų, kuriomis buvo galima atsiskaityti, nes į šią sąskaitą jo žmona Ž. C. atlikdavo nuolatines sąskaitos papildymo operacijas iš savo sąskaitos, taigi, turėdamas pakankamai lėšų atsiskaityti su UAB „Jonginsta“, apgaule vengė atsiskaityti su bendrove už jos atliktus darbus ir UAB „Jonginsta“ padarė 998 845,94 Lt turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi G. C. baudžiamąjį procesą buvo nutraukęs suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, pirmosios instancijos teisme perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, byla nebuvo baigta nagrinėti, kaltinamasis teisiamajame posėdyje neapklaustas ir jokių parodymų nedavė, nutartis priimta teismo posėdyje neišnagrinėjus baudžiamojo proceso nutraukimo klausimo, apie išėjimą priimti galutinį dokumentą neinformavus, t. y. proceso dalyviams net nenumanant apie ketinimą tokį sprendimą priimti. Taip pat šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė faktinių duomenų dėl nusikaltimo baigtumo momento, konstatuoto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino pasibaigimo motyvuotai nepagrindė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniu skundu kaltinamasis G. C. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį.

Kasatorius skunde nurodo, kad sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimą aktualu nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laiką. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytu išaiškinimu, kad BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas priklauso nuo padarytos turtinės žalos pobūdžio; tai reiškia, kad, padarius tiesioginę turtinę žalą, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai iš kaltininko reikalaujamas turtas (piniginė suma) nebuvo atgautas, o esant negautoms pajamoms, nusikaltimo baigtumo momentas skaičiuoti pradedamas nuo to laiko, kai iš kaltininko įstatyme nustatytais ar sutartyje nurodytais terminais negaunama reikalaujama pinigų suma.

Kasatorius pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą atsiskaityti kyla tik tuo atveju, jei dėl neteisėtų skolininko (kaltininko) veiksmų kreditoriaus teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas netenka ekonominio padengimo, ir tai yra esminė aplinkybė, pagal kurią galima atriboti vengimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus kaip civilinį deliktą nuo veikos, už kurią kyla baudžiamoji atsakomybė. Dėl to nusikaltimas turėtų būti laikomas baigtu ne tik nuo tada, kai sutartyje nustatytais terminais negaunamos pinigų sumos, bet ir nuo to momento, kai dėl kaltininko veiksmų išnyksta kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybės. Kartu kasatorius nurodo, kad galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, jog turtinės žalos padarymo apgaule baigtumo momentas priklauso nuo turtinės žalos pobūdžio.

Jei žala padaroma nesumokant už atliktus darbus, t. y. dėl negautų pajamų, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai iš kaltininko įstatyme ar sutartyje nustatytais terminais negaunama teisėtai reikalaujama pinigų suma. Kasatorius pažymi, kad iš kaltinimo formuluotės akivaizdu, jog jo pareiga sumokėti už atliktus darbus kyla iš nurodytų statybos rangos sutarčių ir jos įvykdymo terminas sutartyse siejamas su šių darbų atlikimo terminu; kaip nurodyta kaltinamajame akte, šie atlikti laiku. Kaltinamajame akte nurodytas teiginys, kad UAB „Jonginsta“ visus sutartyje nustatytus darbus atlikus laiku ir tinkamai, už atliktus darbus bendrovei sumokėjo tik dalį pinigų – iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo 218 284,85 Lt, galutinio atsiskaitymo dieną vis atidėliojo, yra vienintelė informacija apie tariamos prievolės įvykdymo laiką ir tai reiškia veikos, jei ji būtų vertinama kaip nusikalstama, padarymo laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama neišeinant už pareikšto kaltinimo ribų tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek dėl nurodytų faktinių aplinkybių (BPK 255 straipsnis), nusikaltimo baigtumo momentas nustatomas kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių pagrindu. Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte, be nurodytų sutarčių įvykdymo terminų, jokių kitų duomenų apie tariamos prievolės sumokėti už neva atliktus darbus įvykdymo terminą nėra, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes prievolė sumokėti už, kaip teigiama kaltinime, atliktus darbus kilo pagal skirtingas sutartis skirtingu laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. spalio 1 d.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad UAB „Jonginsta“ prievoles pagal sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, t. y. bendrovė ne tik darbus užbaigė, bet ir perdavė juos užsakovui, įskaitant ir vienašalį darbų perdavimą, todėl vėliausiai 2007 m. spalio 1 d. UAB „Jonginsta“ tariamai turėjo teisę gauti atlyginimą už tariamai atliktus darbus. Dėl to, pripažinus, kad UAB „Jonginsta“ teisėtai reikalauja sumokėti už tariamai atliktus darbus, pinigai negauti pagal skirtingas sutartis, skirtingais terminais nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. spalio 1 d., taigi pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes vėliausia tariamos prievolės įvykdymo data pagal 2007 m. kovo 1 d. sutartį – 2007 m. spalio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė faktinių bylos duomenų, susijusių su darbų atlikimo aktų pasirašymu, sąskaitų faktūrų ir darbų atlikimo aktų įteikimu kasatoriui, nenustatė nusikaltimo baigtumo momento ir motyvuotai nepagrindė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino pasibaigimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikaltimo, kuriuo kaltinamas kasatorius, baigtumo momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, vadovavosi aplinkybėmis, nurodytomis kaltinamajame akte, kuriame nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 straipsnio l dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo nurodytos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes nusikalstamos veikos – turtinės žalos padarymo apgaule, vengiant atsiskaityti, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai sutartyje nustatytu terminu negaunama teisėtai reikalaujama pinigų suma ir kaltininko neteisėtais veiksmais padaroma žala. Dėl to, spręsdamas laiko, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, klausimą, teismas turi vadovautis aplinkybėmis, nurodytomis kaltinamajame akte. Nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytas aplinkybes, teismas nutraukia bylą nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl kaltinamajame akte nurodytų veikų yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, pagrįstai bylą nutraukė 2013 m. vasario 18 d. nutartimi. 2012 m. lapkričio 12 d. teisiamajame posėdyje kasatoriaus gynėjas pateikė teismui prašymą nutraukti bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, dėl šio prašymo pasisakė prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl pareikšto prašymo paskelbė kitame įvykusiame teismo posėdyje.

Dėl to apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad pažeidžiant proceso normų reikalavimus klausimas dėl baudžiamosios atsakomybes senaties termino nebuvo svarstomas su proceso dalyviais, nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kaltinamojo G. C. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą skaičiuodamas apkaltinamojo nuosprendžio už G. C. padarytą nusikalstamą veiką priėmimo senaties terminus. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal Kauno apygardos Kauno miesto apylinkės prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo skundus, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą sprendimą motyvavo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Ta aplinkybė, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir laiko jas nepagrįstomis, negali būti pagrindas panaikinti nutartį.

Kaltinamojo G. C. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos laiko nustatymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatyti ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas.

BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Tais atvejais, kai yra aišku, kad BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235 straipsnis, 254 straipsnio 4 dalis).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių neaiškus padarinių atsiradimas ir tai turi reikšmę senaties instituto taikymui.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios ir proceso dalyviai jų neginčija. Netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nutraukiant procesą neišnagrinėjus bylos, iš esmės pažeidžiami BPK 1 ir 6 straipsnių reikalavimai bei teisingumo vykdymo principai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–100/2008).

BK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos kitam asmeniui padarymą apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiant privalomų įmokų. Taigi, šio nusikaltimo sudėtis materialioji, todėl jo baigtumą lemia padarinių atsiradimas. Teismas, nustatęs padarinių – turtinės žalos atsiradimo faktą bei kaltininko vengimą atsiskaityti, gali tinkamai nustatyti nusikaltimo baigtumą, o kartu ir senaties termino pradžią. Taigi tinkamam įstatymo pritaikymui būtina nustatyti bylos faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė nutraukti bylą suėjus senaties terminui, kurį skaičiavo nuo statybos rangos sutartyse nurodyto termino, tačiau kiti proceso dalyviai, t. y. civilinio ieškovo atstovas ir prokuroras, su tokiu senaties termino pradžios skaičiavimu nesutiko. Teismas sprendimo dėl šio prašymo nepriėmė, palikdamas šį klausimą „atvirą“, ir numatė kitą posėdžio datą. Po to dar kartą buvo skelbiama pertrauka, o 2013 m. vasario 18 d. teismas nepradėjęs bylos iš esmės nagrinėjimo paskelbė nutartį nutraukti procesą. Taigi toks teismo sprendimas, kai buvo nuspręsta tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas bylos nenagrinėjo, o išsprendė anksčiau pareikštą prašymą, šalims tapo staigmena ir esmingai pažeidė civilinio ieškovo teises. Be to, G. C. inkriminuoto nusikaltimo (jo aplinkybės aprašytos kaltinamajame akte) baigtumas nėra akivaizdus, proceso dalyviai jį ginčija, todėl teismas turėjo nagrinėti bylą ir nustatyti bylos faktines aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad tiek prokuroras, tiek civilinis ieškovas turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Šis teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo naikinti šio teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kaltinamojo G. C. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Greičius

Vytautas Masiokas