AS-143-588-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-588/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01573-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir pensijos nepriemokos bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja G. B. (toliau – pareiškėja) 2014 m. kovo 10 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriaus (toliau – VSDFV Šalčininkų skyrius) 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (10.1)3-9208 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1691 „Dėl 2014 m. sausio 14 d. prašymo ir 2014 m. vasario 7 d. skundo“ ir priteisti 7 563,01 Lt negrąžintos pensijos bei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi su prašymu į VSDFV Šalčininkų skyrių dėl sumažintos pensijos grąžinimo, taip pat prašė informuoti, kokia susidarė pensijos nepriemoka taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas. Iš VSDFV Šalčininkų skyriaus atsakymo sužinojo, kiek pensijos neišmokėta, ir aiškiai suprato, kad teritorinis skyrius nesutinka grąžinti pensijos ir nurodė atsisakymo motyvus. Tada pateikė skundą VSDFV, kuri rašte iš esmės taip pat nurodė, kad patenkinti skundo nėra pagrindo. VSDFV surašė raštą, iš kurio galima suprasti, kad ji praleido terminą skundui paduoti ir kad VSDFV Šalčininkų skyrius ne taip išnagrinėjo prašymą dėl pensijos grąžinimo, todėl šią VSDFV Šalčininkų skyriaus sprendimo dalį panaikino ir grąžino klausimo nagrinėjimą. VSDFV vilkina klausimo nagrinėjimą, tai patvirtina tyčinius pensijos negrąžinimo veiksmus, t. y. kaltę, visa tai yra susiję su jai daromos neturtinės žalos atlyginimu. Pareiškėja pabrėžė, jog išnaudojo galimybę išspręsti ginčą iki teismo ir jos skundų institucijos nepatenkino, todėl nori, kad jos teises apgintų tik teismas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio reikalavimų – pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; skundžiamas aktas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjos skundui taikytinoje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijoje (galiojusioje iki 2012 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

VSDFV šiuo atveju yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal paminėto straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 punktą, gavusi skundą, kurio padavimo terminas yra pasibaigęs, VSDFV nustato terminą pateikti prašymą terminą atnaujinti ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Teismas pažymėjo, jog skundžiamu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV praleidusi skundo padavimo terminą, todėl, vadovaujantis šia norma, buvo nurodyta, kad per nustatytą terminą pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą terminui atnaujinti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buvo pakartotinai kreiptasi į VSDFV dėl termino atnaujinimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl skundo reikalavimų dalies dėl VSDFV 2014 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1691, neišmokėtos socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas taip pat nurodė, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas nenagrinėtinas teismo, nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-530/2012 ir kt.). Teismas nustatė, kad pareiškėjai pensija buvo sumažinta 2010 m. sausio mėn., bet ne VSDFV Šalčininkų skyriaus 2014 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (10.1) 3-9208. Šis sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nes jame nėra jokio patvarkymo, kuriuo tiesiogiai būtų liečiamos pareiškėjos teisės ir pareigos, todėl šis dokumentas negali būti laikomas administraciniu aktu, nagrinėtinu teisme administracinio proceso tvarka.

Teismas pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, patirtą neišmokėjus ginčijamos pensijos dalies, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismo (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pažymėjo, jog Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjos paaiškinimai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktūs, konkrečiai nesusieti su skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pasekmėmis, kaip jos apibrėžtos paminėtoje kodekso normoje. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra išvestinis iš kitų skundo reikalavimų, kuriuos atsisakytina priimti, jo savarankiškas nagrinėjimas atskirai nuo kitų reikalavimų neatitiktų teismo proceso koncentruotumo principo.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad atsisakymas priimti skundą neatima galimybės kreiptis į teismą iš naujo su ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus atitinkančiu skundu, įgyvendinus Taisyklėse numatytus išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos reikalavimus.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir išnagrinėti skundą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad prašo grąžinti pensiją ir mano, jog terminų nepraleido, todėl teismas negalėjo nepriimti skundo, o turėjo pasisakyti iš esmės dėl atsakovų sprendimų, kurie yra aiškūs, t. y. jais nepatenkintas prašymas grąžinti pensijos dalį. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktika yra visiškai aiški, teismų sprendimai pensijų grąžinimo klausimais yra aiškūs, suprantami ir prieinami visiems, ir, su jais susipažinusi, nutarė ginti savo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų išmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka.

Sprendžiant ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, tuo atveju, jei apskundus VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą VSDFV, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. VSDFV sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pagal šios bylos duomenis, pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau, jai kreipusis į VSDFV, ši institucija nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti prašymą dėl praleisto termino (b. l. 3–5, 6, 7–9). Tai neleidžia daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakytina priimti pareiškėjos skundo dalį panaikinti VSDFV Šalčininkų skyriaus 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (10.1)3-9208 ir priteisti 7 563,01 Lt negrąžintos pensijos. VSDFV 2014 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (6.5) I-1691, kurį pareiškėja skundžia, kaip sukeliantis jai tiesiogines teisines pasekmes, turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 19 str. 1 d.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, „Administracinė jurisprudencija“, 2012 m. Nr. 23; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012 ir kt.) nusistovėjusi pozicija, kad reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. Taigi prašymas priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas. Šią skundo dalį nepagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1691 „Dėl 2014 m. sausio 14 d. prašymo ir 2014 m. vasario 7 d. skundo“ panaikinimo ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius