A-525-608-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-608/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01325-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 25.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 705-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2013 m. kovo 18 d. nurodymą „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-929(2.13.) (toliau – ir Nurodymas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas nedelsiant nutraukti vaizdo stebėjimą.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nesutinka su Nurodymu. Atsakovas klaidingai teigia, kad Bendrija vaizdo stebėjimą įėjimuose į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, laiptines pradėjo vykdyti neturėdama pastato bendraturčių balsų daugumos, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje. Paaiškino, jog vaizdo kameros buvo įrengtos bei nukreiptos išimtinai į pastato kiemo stebėjimą, niekada nebuvo tiesiogiai nukreiptos į įėjimų laiptinių stebėjimą, juolab nebuvo vykdomas joks vaizdo stebėjimas bendrojo naudojimo patalpose (įėjimo į lifto teritoriją, laiptinės ar pan.).

Taip pat atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalį bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą, kiemas nėra teritorija, kuri gali būti priskirta bendrojo naudojimo patalpoms, taigi joks vaizdo stebėjimas bendro naudojimo patalpose nebuvo ir nėra vykdomas, atitinkamai, pareiškėjas nėra įpareigotas surinkti bendraturčių daugumos pritarančius balsus.

Be to, priešingai nei teigia atsakovas, Bendrija atsižvelgė į (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojų, priklausančių Bendrijai, nuomonę ir valią, t. y. 2011 m. sausio 6 d. įvyko pakartotinas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo nutarta įrengti stebėjimo kameras namo kieme. Visiems Bendrijos nariams (36 butams) buvo pateikti balsavimo biuleteniai su klausimu „Ar pritariate dalyvavimui projekte „Mano rajonas – saugiausias“?“. Iš 36 biuletenių Bendrijai buvo grąžinti 23 biuleteniai: 20 gyventojų pritarė, 3 − nepritarė.

Pareiškėjo nuomone, sudarydamas sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Acta iuventus“ dėl vaizdo stebėjimo (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo kieme, pareiškėjas veikė išimtinai namo gyventojų – Bendrijos narių interesais bei esant jų sutikimui. Pareiškėjas sutiko ir gailisi, kad vaizdo stebėjimą iki 2012 m. lapkričio 26 d. vykdė pažeisdamas Įstatymo 31 straipsnį, kadangi nepranešė apie automatinį duomenų tvarkymą Inspekcijai, tačiau, pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas pašalintas operatyviai, nepadarant žalos asmenims, o taip pat, kad šiuo metu vykdomas vaizdo stebėjimas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, darytina išvada, kad šio pažeidimo formalus vertinimas negali turėti įtakos teisėtiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojų, kurie sutinka su vykdomu kiemo vaizdo stebėjimu, interesams.

Bendrija nurodė, kad 2010 m. rudenį iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kiemo buvo pavogtas medinis stalas ir du suolai, dėl ko pareiškėjas patyrė žymius nuostolius, o nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis nepavyko. 2010–2011 m. laikotarpiu pareiškėjas taip pat sulaukdavo daug skundų iš Bendrijos narių, kad kelis kartus buvo apvogti kieme esantys ir gyventojams priklausantys garažai, naktį, nepaisant apšvietimo, iš kieme stovinčių automobilių išsiurbiami degalai, o benamiai vis dažniau išverčia šiukšlių konteinerius.

Pareiškėjas buvo informuotas apie kelis įvykius, kai automobiliai išvažiuodami iš garažų kliudydavo garažų stogo medinę dalį ir ją nulauždavo, nudauždavo elektros jutiklius. Dėl tokių veiksmų Bendrija ir namo gyventojai patyrė didelių nuostolių. Kadangi policija šiais atvejais nepagelbėdavo, pareiškėjas, atsižvelgdamas į dažnėjančius gyventojų skundus, pradėjo svarstyti galimas priemones, leisiančias užtikrinti gyventojų saugumą bei sveikatą, viešąją tvarką ir apsaugoti turtą. Bendrijos narių daugumos nuomone buvo nutarta, kad kiemo vaizdo stebėjimas yra efektyviausia ir pigiausia priemonė iš įmanomų alternatyvų.

Dėl duomenų subjektų informavimo apie vykdomą vaizdo stebėjimą pareiškėjas paaiškino, kad, prieš pradedant vykdyti kiemo vaizdo stebėjimą, buvo iškabintos A4 formato informacinės lentelės su UAB „Acta iuventus“ rekvizitais ir vaizdo kameros simboliu ant pastato sienų bei A6 formato informaciniai tokio paties turinio lipdukai ant laiptinių durų, t. y. asmenys buvo informuoti apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Pareiškėjas pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad kaip duomenų valdytoja buvo nurodyta UAB „Acta iuventus“ ir jos rekvizitai, o ne Bendrija, tačiau šis pažeidimas įvyko dėl UAB „Acta iuventus“ aplaidumo, nes informacinių ženklų paruošimas ir iškabinimas buvo patikėtas bendrovei.

Pasak pareiškėjo, jis jau pakeitė informacinę medžiagą apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Taip pat pabrėžė, jog Inspekcijos nurodymas nedelsiant nutraukti vaizdo stebėjimą laikytinas neproporcingu. Nurodymo vykdymas sąlygotų sutarties su UAB „Acta iuventus“ pažeidimą, Bendrijai reikėtų per 7 kalendorines dienas nuo sutarties nutraukimo grąžinti minėtai bendrovei sumas, gautas kaip nuolaidas už paslaugas ir įrangą − 6 350 Lt ir 240 Lt.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 53–54), kuriuo prašė Bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo teismui pateikta informacija neatitinka tos informacijos, kuri buvo pateikta Inspekcijai ir kuria remiantis pareiškėjui buvo duotas skundžiamas nurodymas. Inspekcijai pateiktame 2012 m. lapkričio 26 d. pranešime apie vykdomą vaizdo stebėjimą Nr. 11-01 pareiškėjas yra nurodęs, kad vaizdo stebėjimas vykdomas kieme, automobilių aikštelėje, įėjimuose į namo laiptines. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Bendroji naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų skaičius yra 84, o vaizdo stebėjimui pritarė tik 20 gyventojų, taigi pareiškėjas neturėjo bendraturčių balsų daugumos. Be to, Inspekcijos nuomone, Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo turi būti laikomasi ne tik tuo atveju, kai vaizdo stebėjimas vykdomas patalpos viduje, bet ir tuo atveju, kai jos yra stebimos iš išorės. Šiuo konkrečiu atveju vaizdo stebėjimo priemonėmis stebima, kas lankosi bendro naudojimo patalpose.

Teigė, kad Įstatymo 16 straipsnis nustato tris sąlygas, kurioms esant, vaizdo stebėjimas yra leistinas ir teisėtas, t. y.:

1) vaizdo stebėjimas leistinas tik esant šiems tikslams: visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, asmenų gyvybės, sveikatos ir turto bei kitų asmenų teisių ir laisvių gynimas;

2) kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardintų tikslų;

3) duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pareiškėjas Inspekcijai nenurodė, nei kokie konkrečiai būdai ir priemonės buvo naudotos siekiant tikslų, kuriais buvo sumontuotos vaizdo stebėjimo priemonės, nei kodėl jie buvo nepakankami. Taip pat pareiškėjas nepagrindė, kodėl šiuo atveju duomenų subjektų interesai nėra svarbesni. Nepateikus Inspekcijai šios informacijos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti visų Įstatymo 16 straipsnyje keliamų sąlygų teisėtam vaizdo stebėjimui įgyvendinimą, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtu.

Pabrėžė, kad Inspekcija, priimdama sprendimą, ginčo situaciją turi vertinti pagal to momento, kai duomenys teikiami, aplinkybes, o ne pagal tai, kas vyko po to, kai asmens duomenys jau buvo perduoti kitiems subjektams. Inspekcijos nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjas pranešė Inspekcijai apie vaizdo duomenų tvarkymą automatinėmis priemonėmis po to, kai Inspekcijoje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens skundas Nurodymo teisėtumo vertinimui neturi jokios teisinės reikšmės. Taip pat pažymėjo, kad Inspekcija pareiškėjo vaizdo duomenų valdytoju Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nėra įregistravusi.

Atsakovė taip pat nurodė, kad iš Inspekcijai pateiktos informacinės lentelės kopijos matyti, jog kaip duomenų valdytojas yra nurodytas ne pareiškėjas, o duomenų tvarkytojas – UAB „Acta iuventus“, taigi duomenų subjektai nėra tinkamai informuojami apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (I t., b. l. 183−158) pareiškėjo 705-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą tenkino visiškai. Panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. kovo 18 d. nurodymą „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-929(2.13.). Priteisė pareiškėjui 705-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas bylos duomenimis nustatė bylos aplinkybes ir nesutiko su Inspekcijos Nurodyme padaryta išvada, kad Bendrija vaizdo stebėjimą įėjimuose į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, laiptines pradėjo vykdyti neturėdama pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčių balsų daugumos, kaip reikalaujama Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, todėl vaizdo stebėjimą pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendro naudojimo patalpose vykdo neteisėtai, pažeisdama Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies.

Teismas nurodė, kad visų pirma, atsakovas netinkamai ištyrė vaizdo stebėjimo apimtį. Nors pareiškėjas, informuodamas Inspekciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą nurodė, kad vaizdo stebėjimas vykdomas kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje ir prie įėjimo į namą laiptinių (b. l. 28–31, 91–94), tačiau Bendrijos Inspekcijai pateiktame paaiškinime matyti, kad Bendrijos pirmininkė kalba tik apie kiemo stebėjimą (b. l. 16, 81, 69). Be to, kaip matyti iš vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų nuotraukų, kurias pateikė tiek pati Inspekcija, tiek ir pareiškėjas, kameros fiksuoja tik (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o bendro naudojimo patalpos nėra filmuojamos (b. l. 13, 14, 72, 73).

Be to, ir vaizdo stebėjimą vykdanti bendrovė UAB „Acta iuventus“ savo raštu teismui patvirtino, kad vaizdo kameros visą laiką buvo nukreiptos išimtinai į kiemo teritoriją ir niekada nefiksavo ir nefiksuoja bendrojo naudojimo patalpų (b. l. 12). Teismas sutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad namo kiemas nėra patalpa, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalis ar DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas. Todėl konstatuota, kad įstatyme neįtvirtinta pareiga gauti bendraturčių daugumos sprendimą dėl vaizdo stebėjimo namo kieme.

Be to, teismo vertinimu, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus dėl bendraturčių sutikimo, darytina priešinga išvada nei teigia atsakovas, t. y. jog toks sutikimas buvo gautas. Teismo vertinimu, Inspekcija klaidingai apskaičiavo pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų skaičių. Nors VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad pastato savininkų skaičius yra 84, tačiau iš pateikto asmenų sąrašo matyti, kad kai kurių savininkų pavardės yra minimos kelis kartus, todėl faktiškai minėtas pastatas turi 49 savininkus (b. l. 62, 119–125).

Pagal balsavimo metu galiojusio DNSBĮ 21 straipsnio 6 dalį vienos patalpos savininkas (bendrasavininkiai) bendrijos narių susirinkime turi vieną balsą. Bendrasavininkiams jų sutarimu atstovauja vienas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo name yra 36 butai ir 40 garažų, kurių savininkai daugeliu atvejų sutampa, taip pat vienam asmeniui priklauso du butai, yra asmenų kuriems priklauso tik garažas, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro duomenis, darytina išvada, kad iš viso buvo galima surinkti 43 balsus. Iš viso Bendrijai grįžo 25 balsavimo biuleteniai (b. l. 128–153), iš kurių matyti, kad 20 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir 2 asmenys, kuriems priklauso tik garažai minėtame pastate, sutiko su vaizdo kamerų įrengimų, taigi už kamerų įrengimą buvo surinkta 22 balsų iš 43 galimų, todėl teigti, kad vaizdo kameros sumontuotos be bendraturčių sutikimo, nėra pagrindo.

Pasisakydamas dėl Inspekcijos konstatuoto Įstatymo 16 straipsnio pažeidimo, argumentuoto tuo, kad Bendrija, spręsdama dėl vaizdo stebėjimo, nesvarstė, kieno interesas – Bendrijos ar duomenų subjektų – yra svarbesnis, taigi neturėjo teisinio pagrindo, numatyto Įstatymo 16 straipsnyje, teismas vertino, kad Inspekcija neatsižvelgė į tai, kad Bendriją būtent ir sudaro duomenų subjektai, kurių dauguma ir nubalsavo už kamerų įrengimą ir kurių saugumui užtikrinti ir vykdomas vaizdo stebėjimas namo kieme.

Pasisakydamas dėl Inspekcijos nustatytų Įstatymo 31 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalies pažeidimų, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas minėtus pažeidimus yra ištaisęs – Bendrija, nors ir pavėluotai, tačiau dar iki skundžiamo nurodymo priėmimo informavo Inspekciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą (b. l. 28–31) bei pakeitė informacinius pranešimus apie vaizdo stebėjimą, pastaruosiuose paskelbdama Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją (b. l. 48). Taigi, nors atsakovo nurodyti pažeidimai ir buvo padaryti, tačiau jie buvo pašalinti, be to, nelaikytini esminiais, sudarančiais pagrindą Inspekcijai nurodyti Bendrijai nutraukti vaizdo stebėjimą. Tas pats pastebėta ir apie Nurodyme konstatuotą pažeidimą, jog pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes duomenų tvarkytojo pasirašytinai nesupažindino su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prieš priimdamas skundžiamą nurodymą nevisapusiškai išnagrinėjo esamą situaciją, priėmė nepagrįstą ir neproporcingą sprendimą, todėl jį panaikino.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi ir byloje esančiais duomenimis apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjui iš atsakovo priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 194−195), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija netinkamai ištyrė vaizdo stebėjimo apimtį. Pažymi, kad pati Bendrija Inspekcijai pateiktame pranešime apie vykdomą vaizdo stebėjimą nurodė, kad vaizdo stebėjimas vykdomas įėjimuose į laiptines. Spręsdamas dėl vaizdo stebėjimo apimties teismas negalėjo remtis UAB „Acta iuventus“ pateiktu raštu, nes jis Inspekcijai trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas, pateiktas tik teismui. Be to, Inspekcijai pateiktose nuotraukose (darant pakartotines kopijas teismui, jos galbūt nėra tokios ryškios) matyti, kad Bendrijos vaizdo stebėjimo kameromis stebimas įėjimas į daugiabutį namą, o toks stebėjimas, pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, draudžiamas.

2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo gautas bendratučių sutikimas. Inspekcija rėmėsi VĮ Registrų centras duomenimis, aktualiu laikotarpiu – 2011 m. gegužės – birželio mėnesiais (balsavimo dėl vaizdo stebėjimo metu), pagal kuriuos butų (patalpų) esančių ginčo pastate savininkų skaičius – 84. Tuo tarpu teismas rėmėsi VĮ Registrų centras duomenimis pateiktais 2012 m. birželio 4 d. (praėjus metams po to, kai buvo vykdomas balsavimas). Be to, teismas nustatė, kad už vaizdo stebėjimą balsavo 22 ginčo pastato butų (patalpų) savininkai, nors byloje esantys duomenys patvirtina kad tam pritarė tik 13 ginčo pastato butų (patalpų) savininkų (dalis teismo įvertintų asmenų nepasirašė balsavimo biuletenių, dalis asmenų nėra butų (patalpų) ginčo pastate savininkai, vieno asmens parašas nuskenuotas). Vaizdo stebėjimui pritarus tik 13 iš 84 butų (patalpų) ginčo pastate savininkų, negalima teigi, kad buvo gauta bendratučių balsų dauguma. Taip pat pažymi, kad teismas skaičiuodamas balsus nepagrįstai rėmėsi DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalimi, kad vienos patalpos savininkas (bendrasavininkiai) bendrijos susirinkime turi vieną balsą. Nagrinėjamu atveju Įstatymas yra specialus įstatymas, todėl vertinant, ar buvo laikytasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, turi būti skaičiuojami ne butų, o bendraturčių balsai, vienas savininkas neturi teisės priimti sprendimo dėl vaizdo stebėjimo vykdymo už kitą to paties buto (patalpos) savininką. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2266/2011.

3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrija nepažeidė Įstatymo 16 straipsnio, nes ją sudaro dauguma subjektų, kurių dauguma balsavo už kamerų įrengimą ir kurių saugumui užtikrinti ir buvo vykdomas vaizdo stebėjimas. Visų pirma, minėtoje nuostatoje duomenų subjektų balsų dauguma nenumatyta kaip viena iš teisėto stebėjimo sąlygų. Antra, duomenų subjektų ratas negali būti susiaurinamas iki Bendrijos narių, nes jais šiuo atveju yra visi asmenys, kurie patenka į vykdomo vaizdo stebėjimo lauką, t. y. ir teritorijoje besilankantys tretieji asmenys. Trečia, teismas nenustatė Įstatymo 16 straipsnyje numatytų vaizdo stebėjimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad minėto pažeidimo nebuvo, nepagrįsta.

4) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įstatymo 31 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies pažeidimai nėra esminiai, sudarantys pagrindą Inspekcijai nurodyti Bendrijai nutraukti vaizdo stebėjimą. Įstatymas yra teisės aktas, kurio nuostatos vienodai privalomos, todėl negalima vienų jo nuostatų pažeidimo vertinti kaip esminių, kitų kaip neesminių. Nors Bendrija trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo metu pateikė Inspekcijai pranešimą apie vaizdo stebėjimą, tačiau nebuvo įregistruota vaizdo duomenų valdytoja, todėl stebėjimas negalėjo būti laikomas teisėtu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-270/2010 pateiktu išaiškinimu ir daro išvadą, kad nustačius minėtus Įstatymo nuostatų pažeidimus, Inspekcija pagrįstai Bendrijos vykdytą vaizdo stebėjimą pripažino neteisėtu, o neteisėtas stebėjimas privalo būti nutrauktas.

Pareiškėjas 705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1−2), kuriuo prašo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) dėl pirmojo apeliacinio skundo argumento pažymi, kad esant prieštaringoms aplinkybėms (Bendrijai nurodžius, kad vaizdo stebėjimas vykdomas kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje ir prie įėjimo į namą, tačiau iš paaiškinimo matyti, kad Bendrijos pirmininkė kalba tik apie kiemo stebėjimą), Inspekcija, siekdama išsiaiškinti minėtas aplinkybes, galėjo ir turėjo kreiptis dėl papildomų duomenų (paaiškinimų), susijusių su vaizdo stebėjimu pateikimo į pareiškėją ar kameras sumontavusią bendrovę. To nepadariusi Inspekcija pažeidė pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto Nurodymo pagrįstumą. Teismas vertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus.

2) Dėl antrojo apeliacinio skundo argumento, pažymi, jog kameros buvo įrengtos išimtinai tik kiemo teritorijos stebėjimui, Įstatymas neįtvirtina pareigos tam gauti bendraturčių daugumos sprendimą. Nepaisant to, kameros įrengtos atsižvelgiant į pastato gyventojų, bendrasavininkių ir Bendrijos narių nuomonę ir valią.

3) Kaip pažymėjo ir teismas, pareiškėjas dar iki Nurodymo priėmimo ištaisė pažeidimus, susijusius su Inspekcijos informavimu apie vykdomą stebėjimą, apie vykdomą vaizdo stebėjimą informavo Inspekciją, tačiau Inspekcija nepagrįstai nevertino šių aplinkybių ir neįregistravo Bendrijos duomenų valdyta, o priėmė Nurodymą. Remiasi Įstatymo 34 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsniu, daro išvadą, kad apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą grindžia savo veiksmais (atsisakymu įregistruoti pareiškėjo nurodymą).

4) Apelianto nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

5) Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti tokį aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija prieš priimdama Nurodymą nevisapusiškai išnagrinėjo esamą situaciją, priėmė nepagrįstą, neproporcingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Nurodymo (I t., b. l. 9−10), kuriuo pareiškėjui nurodyta nedelsiant nutraukti vaizdo stebėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nurodymas priimtas atsakovui nustačius, kad pareiškėjas, vykdydamas vaizdo stebėjimą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, įėjimuose į namo laiptines, jį iki 2012 m. lapkričio 26 d. vykdė pažeidžiant Įstatymo 31 straipsnį, taip pat vaizdo stebėjimas bendro naudojimo patalpose vykdomas neteisėtai, pažeidžiant Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas pradėdamas vykdyti vaizdo stebėjimą namo kieme ir automobilių stovėjimo aikštelėje turėjo teisinį pagrindą numatytą Įstatymo 16 straipsnyje, taip pat pareiškėjas neįgyvendino Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis, aiškiai sudėliodamas argumentaciją, detaliai pasisakydamas dėl kiekvieno Nurodyme nustatyto Įstatymo pažeidimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtai ir bei pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas prieš priimdamas skundžiamą Nurodymą nevisapusiškai išnagrinėjo esamą situaciją, todėl priėmė nepagrįstą ir neproporcingą sprendimą, kuris naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, jų nekartos ir dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų argumentų iš naujo atskirai nepasisakys.

Pirmasis Inspekcijos Nurodyme konstatuotas pažeidimas – Įstatymo 31 straipsnio (Asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas (pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą) Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, išskyrus nuostatoje nurodytus atvejus) pažeidimas, kuris kaip nurodyta ir pačiame Nurodyme, truko iki 2012 m. lapkričio 26 d. Tą dieną pareiškėjas Inspekciją informavo apie vykdomą vaizdo stebėjimą (I t., b. l. 28−37). Taigi iš esmės Nurodyme konstatuota, kad toks pažeidimas buvo, tačiau iki Nurodymo priėmimo pašalintas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad iki 2012 m. lapkričio 26 d. stebėjimas (fiksavimas) buvo vykdytas neinformavus atsakovo, tačiau pati Inspekcija pripažino, kad iki Nurodymo priėmimo šis pažeidimas pašalintas, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir pareiškėjo nurodomus argumentus dėl teisinių gėrių, kurių apsaugą siekiama užtikrinti šiuo vaizdo stebėjimu (gyventojų sveikata, turtas, viešoji tvarka), nurodymas nedelsiant nutraukti vaizdo stebėjimą yra neproporcingas ir neteisėtas.

Antrasis Nurodyme fiksuotas pažeidimas – Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies (Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu) pažeidimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. raštu Nr. 01-01 (I t., b. l. 69), atsakydamas į atsakovo 2012 m. gruodžio 3 d. paklausimą Nr. 2R-4399(2.13) ir 2013 m. sausio 4 d. paklausimą Nr. 2R-30(2.13), nurodė, kad vaizdo stebėjimas vykdomas kieme, taip pat pateikė dvi nuotraukų kopijas (I t., b. l. 72−73), iš kurių matyti, jog stebima (fiksuojama) tik dalis namo kiemo – automobilių stovėjimo aikštelės. Tiesa, pareiškėjo 2012 m. lapkričio 26 d. pranešime apie vykdomą vaizdo stebėjimą (I t., b. l. 91−100), pateiktame Inspekcijai, nurodyta, kad stebėjimas vykdomas kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, dviejose įėjimo į namą laiptinėse.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija, nustačiusi tokius neatitikimus tarp pranešime ir rašte bei nuotraukose nurodytų, užfiksuotų aplinkybių apie vaizdo stebėjimo objektą, siekdama objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti situaciją, turėjo imtis priemonių šiam netikslumui išsiaiškinti (pavyzdžiui, vykti į vietą, dėl informacijos kreiptis į kameras sumontavusią ir stebėjimą vykdančią bendrovę), bet to padaryta nebuvo. Nepaisant to, jog byloje esančių nuotraukų kopijos patvirtina, kad buvo stebima (fiksuojama) tik namo kiemo dalies – automobilių stovėjimo aikštelės dalis, atsakovas neturėdamas teisinio pagrindo, nepagrįstai konstatavo, kad vaizdo stebėjimas neteisėtai vykdomas bendro naudojimo patalpose.

Tai, kad vaizdo kameros visą laiką buvo nukreiptos išimtinai į kiemo teritoriją ir niekada nefiksavo ir nefiksuoja bendrojo naudojimo patalpų, patvirtina ir UAB „Acta iuventus“ raštas teismui (I t., b. l. 12), kuris pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip vienas iš įrodymų, įrodymų visumos kontekste. Atsižvelgiant į tai, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 96 dalyje pateiktu patalpos apibrėžimu bei DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte pateiktu pastato bendro naudojimo patalpų apibrėžimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą tuo aspektu, kad pareiškėjas neva vykdė neteisėtą vaizdo stebėjimą bendro naudojimo patalpose.

Atitinkamai, atsižvelgiant į aptartą teisės normą (Įstatymo 19 str. 2 d.), daugumos namo gyventojų sutikimas nebuvo privalomas. Vis dėlto, pareiškėjas ir pirmosios instancijos teismas vertino, kad namo gyventojų dauguma vaizdo stebėjimui pritarė. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad daugumos pritarimo nebuvo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo gautas bendratučių sutikimas. Apeliantas nurodo, kad teismas skaičiuodamas, kiek bendraturčių yra aptariamame name, rėmėsi neaktualiais VĮ Registrų centras duomenimis – pateiktais 2012 m. birželio 4 d., t. y. praėjus metams po to, kai buvo vykdomas balsavimas.

Tuo tarpu ginčui aktualūs duomenys buvę 2011 m. gegužės−birželio mėnesiais, atsakovas rėmėsi jais. Taip pat teigia teismas netinkamai suskaičiavo balsavimo biuletenius, atsakovo teigimu už vaizdo stebėjimą balsavo tik 13 iš 84 savininkų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su šiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pirmiausia pastebėtina, jog byloje yra ir atsakovui buvo pateiktas tik pirmasis VĮ Registrų centras pažymos puslapis (I t., b. l. 62). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors jame ir nurodyta, kad savininkų skaičius yra 84, vien iš to atsakovas negalėjo daryti išvadų apie tai, ar savininkų dauguma pritarė vaizdo stebėjimui, nes, kaip patvirtina VĮ Registrų centras pažyma, suformuota 2012 m. birželio 4 d. (I t., b. l. 119−125) bei (duomenys neskelbtini) savininkų sąrašas (I t., b. l. 126−127), dalis savininkų yra kartu ir gyvenamųjų patalpų (butų) ir garažų savininkai, daliai jų priklauso keli butai ir/ar garažai. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Inspekcijos atstovė patvirtino, kad atsakovas išrašo iš VĮ Registrų centras neėmė, t. y. vadovavosi tik pareiškėjo pateiktu pažymos pirmu lapu. Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš tokių duomenų, remiantis tik pirmajame pažymos lape nurodytu savininkų skaičiumi – 84 − atsakovas negalėjo pagrįstai spręsti apie tai, ar namo savininkai pritarė vaizdo stebėjimui. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Inspekcija iš pareiškėjo buvo gavusi tik vieną balsavimo biuletenio pavyzdžio kopiją ir trijų grąžintų balsavimo biuletenių kopijas (I t., b. l. 83−84), iš kurių tik dviejuose buvo išreikšta savininkų valia pritarti vaizdo stebėjimui. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui taip pat neleido pagrįstai spręsti dėl to, ar dauguma aptariamo namo savininkų pritarė vaizdo stebėjimui. Gavusi tokius nepilnus duomenis, vertindama, kad vaizdo stebėjimas vykdomas bendro naudojimo patalpose, Inspekcija turėjo imtis veiksmų skundo nagrinėjimo metu kilusiems neaiškumams, abejonėms pašalinti (pavyzdžiui, kreiptis į VĮ Registrų centras dėl pilnos pažymos apie aptariamo namo savininkus gavimo, į pareiškėją su prašymu pateikti visus balsavimo biuletenius, remiantis kuriais Bendrija vertino, kad dauguma namo savininkų pritarė vaizdo stebėjimui), tačiau tokie veiksmai taip pat nebuvo atlikti. Tai leidžia vertinti, kad Inspekcijos Nurodymas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Trečiasis Nurodyme konstatuotas pažeidimas – Įstatymo 16 straipsnio (Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni) pažeidimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas prieš pradėdamas vykdyti vaizdo stebėjimą neturėjo tam teisinio pagrindo numatyto minėtame Įstatymo straipsnyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad aptartoje Įstatymo nuostatoje numatytos sąlygos vaizdo stebėjimui buvo. Pirmoji jų – vaizdo stebėjimas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves − nagrinėjamu atveju buvo išpildyta, nes vaizdo stebėjimas buvo vykdomas būtent šiais tikslais. Tai patvirtina pareiškėjo raštai Inspekcijai, pranešimas apie vaizdo stebėjimą, projekto „Mano rajonas saugiausias“, kurį įgyvendinant ir buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, aprašymas, kita bylos medžiaga. Pareiškėjo paaiškinimai pateikti raštuose atsakovui, pranešime apie vaizdo stebėjimą, skunde teismui bei teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, patvirtina, kad išpildyta ir antroji vaizdo stebėjimo sąlyga − kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. Atitinkamai vertintina, kad išpildyta ir trečioji sąlyga − duomenų subjektų, asmenų, kurie gali patekti į stebimą teritoriją, fiksavimas, atsižvelgiant į tai, kokie gėriai siekiami apsaugoti, nėra laikytini svarbesniais.

Atsakovas Nurodyme taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neįgyvendino Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (Duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis) bei 20 straipsnio 1 dalies (Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija: 1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą; 2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris)) reikalavimų.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors pareiškėjas nepateikė duomenų, kad UAB „Acta iuventus“ buvo supažindintas su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigojęs jų laikytis, tarp šių subjektų sudarytos sutarties (I t., b. l. 75−77) 5.8 punkte nurodyta, kad šiai sutarčiai ir visoms iš šios sutarties atsirandančios teisėms ir pareigoms taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, sutartis sudaryta ir turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę. Ši sutarties nuostata, teismo vertinimu, gali būti vertinama kaip UAB „Acta iuventus“ įsipareigojimas duomenis tvarkyti laikantis taip pat ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų (Įstatymo).

Dėl Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimo, pažymėtina, jog bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikia informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą − pakabinta A4 formato informacinė lentelė bei A6 formato informacinio turinio lipdukai (pati J. B. skunde Inspekcijai nurodė, kad pastebėjo apie vaizdo stebėjimą informuojantį lipduką). Nors, kaip pažymi Inspekcija, iš skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai pateiktos lentelės kopijos buvo nustatyta, kad joje nurodytas tik duomenų tvarkytojas, šis pažeidimas jau ištaisytas − byloje yra lentelė, kurioje nurodomas tiek duomenų valdytojas, tiek tvarkytojas, jų duomenys. Teismo nuomone, šis buvęs pažeidimas taip pat nelaikytinas pakankamu pagrindu priimti nurodymą nedelsiant nutraukti vaizdo stebėjimą.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Nurodymas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies pagrindais − kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir neproporcingas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas