eAS-910-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-910-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00364-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 78.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bartkevičius kreipėsi su abstrakčiu prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, siekdamas inicijuoti savivaldybės administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų tam tikrų nuostatų teisėtumo patikros procesą. Pareiškėjas prašė ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo“ 1.3 -1.4 punktų ir 2014 m. gegužės 29 d. spendimo Nr. T2-170 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2015 metams“ 1.3.1 ir 1.3.2 dalių teisėtumą ir juos panaikinti. Prašyme išdėstė argumentus ir motyvus, pagrindžiančius jo abejonę, kad teisės aktų dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams. Nurodė, jog prašomi ištirti tarybos sprendimų punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio, 127 straipsnio 3 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 7 Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neįvertino aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo žinioje yra byla dėl to paties ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1000-162/2014 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00446-2014-6), kurioje Lietuvos Respublikos Seimo nario Juliaus Sabatausko prašymu buvo tiriama to paties norminio teisės akto – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo“ 1.3 -1.4 punktų teisėtumas, siekiant nustatyti, ar jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 6, 7, 8, 9 straipsniams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pripažinta, kad tiriamas norminis aktas neprieštarauja nurodytiems įstatymas. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui ir byla apeliacine tvarka neišnagrinėta.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas atmeta prašymą ištirti norminį teisės aktą, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Nors ši teisės norma numatyta ABTĮ 111 straipsnyje, nustatančiame prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, teismo vertinimu, ji tiesiogiai taikytina ir sprendžiant abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, nes priešingu atveju būtų sukuriamos skirtingos procesinės prielaidos pradėti procesą priklausomai nuo subjektų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant atsisakymo priimti prašymą ištirti norminį teisės aktą klausimą, neturi teisinės reikšmės prašymų ištirti apimtis, nes teisės normoje numatyta, kad prašymas atsisakomas priimti, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Atsisakymas priimti prašymą apibrėžiamas tiriamu norminiu teisės aktu, o ne nustatymu jo atitikimo skirtingiems įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos norminiai aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 8 straipsniui ir kad būtent šiuo aspektu buvo tiriami Klaipėdos apygardos administraciniame teismo administracinėje byloje Nr. I-1000-162/2014 pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Juliaus Sabatausko prašymą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-05-20 sprendimo Nr. T2-143 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo“ 1.3 -1.4 punktai, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl to paties teisės akto teisėtumo ištyrimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad abu pareiškėjo prašomi ištirti norminiai administraciniai teisės aktai yra analogiški, besiskiriantys tik priėmimo data ir mokėjimo laikotarpiu, todėl sprendė, kad teisinių pasekmių prasme Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. spendimo Nr. T2-170 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2015 metams“ vertinimas taip pat priklausys nuo to, koks bus procesinis sprendimas išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1000-162/2014, ir reikalavimo ištirti šio teisės akto teisėtumą taip pat atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1808/2013) ABTĮ 111 straipsnio 2 dalyje numatyti specialūs pareiškimo atmetimo pagrindai taikomi tik sprendžiant ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą priėmimo klausimą. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą remdamasis ABTĮ 110 straipsniu, kuriame nėra įtvirtinti pareiškimo atmetimo specialieji pagrindai, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis ABTĮ 111 straipsniu. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju prašymo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal bendrąsias ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtintas skundo (prašymo) priėmimo taisykles. Pareiškėjas įsitikinęs, kad prašymo nebuvo galima atsisakyti priimti ir remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto (skundą atsisakoma priimti, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) pagrindu, kadangi nesutampa ginčo šalys, dalykas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bartkevičius kreipėsi į teismą su prašymu ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo“ 1.3 -1.4 punktai ir 2014 m. gegužės 29 d. spendimo Nr. T2-170 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2015 metams“ 1.3.1 ir 1.3.2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio, 127 straipsnio 3 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 7 Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1000-162/2014 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00446-2014-6), kurioje Lietuvos Respublikos Seimo nario Juliaus Sabatausko prašymu buvo tiriama to paties norminio teisės akto – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo“ 1.3 -1.4 punktų teisėtumas, siekiant nustatyti, ar jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 6, 7, 8, 9 straipsniams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pripažinta, kad tiriamas norminis aktas neprieštarauja nurodytiems įstatymas.

ABTĮ šešioliktame skirsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog galimos dvi teisės normų kontrolės rūšys: abstrakti (ABTĮ 110 str.) ir konkreti, t. y. susijusi su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą.

Nors ABTĮ neįtvirtina abstraktaus prašymo priėmimo stadijos, tačiau gavęs atitinkamą prašymą, teismas, kiek tai būtina ir galima, taiko ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias skundo priėmimą pirmosios instancijos teisme, ir sprendžia tokio prašymo priėmimo klausimą, t. y. tikrina, ar jo turinys tinkamas, ar paduotas tinkamo subjekto, ar jis paduotas pagal teismingumą ir pan.

Šiuo atveju pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi, vadovaudamasis ABTĮ 110 straipsniu (abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą), todėl nebuvo pagrindo remtis ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes ši nuostata reglamentuoja prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti prašymą ir remiantis bendrosiomis ABTĮ nustatytomis proceso taisyklėmis, reglamentuojančiomis atsisakymo priimti prašymą pagrindus, o būtent ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, numatančiu, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip teisingai atskirajame skunde pažymi pareiškėjas, šiai nuostatai taikyti turi egzistuoti trys būtinosios prielaidos, kurios yra kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu): byla dėl ginčo turi būti 1) tarp tų pačių šalių; 2) dėl to paties dalyko ir 3) tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo pateikto prašymo ir administracinės bylos Nr. I-1000-162/2014 šalys nesutapo, t. y. skyrėsi šių dvejų bylų pareiškėjai. Antra, nesutapo ir šių bylų dalykas – iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas prašo ištirti Palangos savivaldybės tarnybos 2014 m. gegužės 29 d. spendimo Nr. T2-170 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2015 metams“ 1.3.1 ir 1.3.2 dalių teisėtumą, o administracinėje byloje Nr. I-1000-162/2014 šis teisės aktas nėra nagrinėjimo dalykas, prašoma vertinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo“ 1.3 -1.4 punktų atitikimą kitoms teisės aktų nuostatoms, negu administracinėje byloje Nr. I-1000-162/2014. Taigi, pagrindo vadovautis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, leidžiančiu teismui nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), nebuvo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama perduodant šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė