A-822-1350-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1350/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00868-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei A. L. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. L. 195,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad Radviliškio rajone iki 2007 m. rugsėjo 30 d. mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą, po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007 m. spalio 1 d. Radviliškio rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras.

Rinkliava atsakovei skaičiuojama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2007-11-29 sprendimu Nr. T-236, 2008-05-15 sprendimu Nr. T-401, 2008-06-26 sprendimais Nr. T-450 bei Nr. T-451, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-868) (toliau – ir Nuostatai) 7, 13 ir 27 punkto bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-451 nustatyta tvarka. Nuostatų 39 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.1 straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti. Atsakovė A. L. yra skolinga VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 195,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino visiškai.

Teismas nustatė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2007-11-29 sprendimu Nr. T-236, 2008-05-15 sprendimu Nr. T-401, 2008-06-26 sprendimais Nr. T-450 bei Nr. T-451, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-868). Nuostatų 11, 12, 13, 31, 32, 44 punktai nustato, kad pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 7, 13 ir 27 p. bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-451 nustatyta tvarka. Nuostatų 39 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti. Atsakovė gyvena Radviliškio rajone ir pagal Nuostatus bei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. yra 195,00 Lt. Atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 59 str.). Konstatavus, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš jos pareiškėjui priteista įsiskolinimo suma (LR CK 6.38 str.).

III. Atsakovė A. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovė nurodo, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes ji negavo nei pareiškėjo prašymo nuorašo, nei šaukimo į teismo posėdį, o apie vykusį procesą sužinojo tik iš gauto skundžiamo teismo sprendimo, taip buvo atimta jos teisė į gynybą.

Atsakovės nuomone, Nuostatai, ta apimtimi, kuria nenumato fiziniams asmenims galimybės deklaruoti parduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį ir pagal tai mokėti vietinę rinkliavą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui. Atkreipia dėmesį, kad analogiškos bylos jau buvo nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2013 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-689/2013), ir teismas konstatavo minėtą Nuostatų prieštaravimą įstatymui.

Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pažymi, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo teismo išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jiems grįžus neįteiktiems, apie posėdį buvo skelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalis, taigi argumentai apie bylos išnagrinėjimą nepranešus atsakovei nepagrįsti. Šioje byloje taikyti Radviliškio rajono savivaldybės sprendimai ir Nuostatai nėra apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir galioja, apeliantės argumentai dėl jų teisėtumo atmestini. Pareiškėjas remiasi Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsniu, 25 straipsniu, 30 straipsnio 13 dalimi, pažymi, kad Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 13 straipsnyje numatyta atliekų turėtojų pareiga naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Atsakovė nėra juridinis asmuo, todėl negali pati šalinti (utilizuoti) visų atliekų. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi byloje Nr. A18-1025/2007, pažymi, kad galimybė atsisakyti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų nenumatyta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taisyklėse, patvirtintose Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-884. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gali nevykdyti savo prievolės mokėti rinkliavą. Pareiškėjo prašymas priteisti skolą yra pagrįstas teisės aktais ir pateiktais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo nemažai analogiškų bylų, kuriomis taip pat remiasi pareiškėjas (pvz., nutartys bylose A822-2403/2012, A422-1035/2011, A525-471/2010, A442-2210/2011, A575-3542/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 195,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės A. L. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

Atsakovės nuomone, buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes apie vykusį teismo procesą sužinojo tik iš gauto teismo sprendimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymas dėl rinkliavos priteisimo ir teismo šaukimas į 2013 m. birželio 27 d. posėdį pareiškėjai buvo siunčiami 2013 m. birželio 13 d., adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis. Dokumentai grįžo į teismą neįteikti, su pašto darbuotojo pažymomis, kad adresatas siuntos neatsiėmė ir atsisakė. 2013 m. birželio 28 d. priimta Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis dėl paskelbimo apie teismo posėdžio datą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje. Viešai paskelbto pranešimo tekste nurodyta kito posėdžio data ir laikas (2013 m. rugsėjo 9 d. 15 val.). Proceso šalims į posėdį neatvykus, bylą išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (b. l. 14–18, 21, 22–24). Priimto sprendimo nuorašas atsakovei išsiųstas tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini), Radviliškis) ir pareiškėjos gautas, jos pačios teigimu, 2013 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 25, 27). ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šaukimas pristatomas į asmens gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena.

Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą, laikytina, kad atsakovei apie posėdį pranešta tinkamai. Procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami jos nurodytu ir nepasikeitusiu adresu, ir tik kai jie buvo teismui grąžinti neįteikti, apie teismo posėdį paskelbta viešai įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė gavusi išnagrinėjus bylą priimtą teismo sprendimą pasinaudojo apeliacijos teise. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės procesinės teisės pažeistos nebuvo.

Vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju rinkliava atsakovei skaičiuojama pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais). Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 7, 13 ir 27 punktų nustatyta tvarka. Nuostatų 39 punkte nustatyta, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (šiuo atveju pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės nuomone, šie Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato fiziniams asmenims galimybės deklaruoti parduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį ir pagal tai mokėti vietinę rinkliavą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui.

Pažymėtina, kad jau minėtoje byloje Nr. A556-334/2014 teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė mokėti ginčo rinkliavą nėra kildinama iš konkretaus individualaus administracinio akto, bet iš Rinkliavos įstatymo ir šios rinkliavos nuostatų (norminio teisės akto). Šios pareigos atsakovas iki šiol nėra įvykdęs, todėl pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas vietinės rinkliavos administravimo funkcijas, kreipėsi į administracinį teismą dėl jos priteisimo. Tai reiškia, jog šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai nėra įgiję galutinio teisinio stabilumo, šį stabilumą jie įgis tik įsiteisėjus baigiamajam teismo aktui, kuriuo tarp pareiškėjo ir atsakovo šioje administracinėje byloje kilęs ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog vietinės rinkliavos nuostatai, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, negali būti vertinami, kaip pažeidžiantys rinkliavos mokėtojo, kurio perduodamų tvarkyti konkretaus komunalinių atliekų kiekio identifikuoti iš viso neįmanoma, teises. Vietinę rinkliavą administruojančiam subjektui pateikus pakankamai duomenų apie pastarąją aplinkybę (negalėjimą jokiais būdais objektyviai identifikuoti perduodamų tvarkyti atliekų kiekį), mokėtinos vietinės rinkliavos dydis turi būti apskaičiuojamas įprastine (rinkliavos nuostatuose nustatyta) tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje nėra pagrindo inicijuoti norminės bylos dėl norminio akto – Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų – teisėtumo tyrimo, nes byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vertinanti galimybės aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovės surinktų (jos perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Išplėstinė teisėjų kolegija byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad ji pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Į bylą pateikti įrodymai – 2013 m. birželio 6 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą Nr. 13-R-3035, 2013 m. birželio 6 d. pažymą apie gyventojų skaičių Nr. 13-R-3630 ir 2013 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (b. l. 5–8) patvirtina, kad A. L. yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis, ir kad už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. jai susidarė 195,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skola. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, pareiškėjui iš atsakovės pagrįstai ir teisėtai priteista nurodyta skolos suma.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė