A-473-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-473-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06590-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1), kuriame prašė priteisti pareiškėjui iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, FNTT) 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, jog žalos atlyginimo prašo dėl to, kad raštu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, pranešdamas, jog Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) netinkamai naudoja valstybės biudžeto lėšas, t. y. pranešė apie Marijampolės PN daromą finansinį nusikaltimą, tačiau FNTT tyrimo neatliko ir neteisėtai persiuntė pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris nėra kompetentingas nagrinėti finansinius nusikaltimus. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN 4 lokalinio sektoriaus 9, 10, 11 ir 12 būriuose sanitarinio mazgo prausykloje nėra įrengtos apšildymo įrangos, kai pagal teisės aktus oro temperatūra negali būti žemesnė nei 18 laipsnių šilumos, todėl tokiose patalpose apšildymo įranga privaloma. Marijampolės PN gauna lėšas minėtoms patalpoms apšildyti, tačiau jų neapšildo. Pareiškėjas galėjo FNTT pareigūnams parodyti, kad minėtose patalpose nėra šildymo įrangos. Nenagrinėdama skundo FNTT pažeidė pareiškėjo pilietines teises, nes pareiškėjas pranešė apie vagystę. Teigė, kad FNTT negalėjo persiųsti pareiškėjo skundo Kalėjimų departamentui, nes Kalėjimų departamento kompetencijai nepriklauso finansinių nusikaltimų tyrimas. Todėl dėl neteisėtų FNTT veiksmų pareiškėjui padaryta dvasinė skriauda.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 10–11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2013 m. spalio 14 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog Marijampolės PN esančiuose sanitariniuose mazguose nėra įrengtos šildymo įrangos, nors pagal teisės aktus turėtų būti. Susipažinusi su pareiškimu FNTT nerado jos kompetencijai priskirtų tirti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų veikų požymių. FNTT funkcijos apibrėžtos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme. FNTT, atsižvelgusi į tai, kad Marijampolės PN yra Kalėjimų departamentui pavaldi valstybės įstaiga, vykdanti arešto ir laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems, užtikrinanti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymosi sąlygas nuteistiesiems, nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas ir t. t., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjo pareiškimą persiųsti Kalėjimų departamentui, turinčiam įgaliojimus nagrinėti skundžiamos jai pavaldžios įstaigos veiklą ir veiksmus, kuriais gali būti pažeidžiamos nuteistųjų teisės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu (b. l. 67– 69) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su FNTT neteisėtu veikimu, atlyginimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.250 straipsniais, 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011 ir kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu.

Teismas nustatė, kad FNTT 2013 m. spalio 14 d. gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog Marijampolės PN 4 lokalinio sektoriaus pastato 9, 10, 11, 12 būrių sanitariniuose mazguose, prausyklose nėra įrengtos šildymo įrangos, kai pagal teisės aktus tokios patalpos žiemos metu turi būti apšildomos. Pareiškėjas įtaria, kad Marijampolės PN netinkamai naudojami šildymui skirti pinigai, nes Marijampolės PN dokumentuose nurodoma, jog patalpos šildomos. Pareiškėjas nurodė, kad tokių nešildomų patalpų Marijampolės PN yra daugiau. Prašo atlikti tyrimą. FNTT, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, šį pareiškėjo pareiškimą apie susidariusią situaciją, kuria gali būti pažeidžiamos nuteistųjų teisės Marijampolės PN, persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui (FNTT 2013 m. spalio 15 d. raštas Nr. 25/3-1-2-21676). Apie tai informuotas ir pareiškėjas. Pareiškėjas aiškina, kad FNTT pranešė apie finansinį nusikaltimą, todėl FNTT privalėjo jį nagrinėti, o ne persiųsti Kalėjimų departamentui. Taigi šioje byloje tirtina, ar FNTT tinkamai išsprendė pareiškėjo pareiškimą.

Teismas konstatavo, kad FNTT uždavinius ir funkcijas nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad vienas iš FNTT uždavinių yra atskleisti ir tirti nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus finansų sistemai bei su jais susijusius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus. Uždaviniams vykdyti nustatytos tokios FNTT funkcijos: įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie mokesčius, valstybės (savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis (7 straipsnio 1 punktas);

įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, vertybinių popierių neteisėta apyvarta, kitas neteisėtas veikas, susijusias su finansų sistema, išskyrus veikas, susijusias su netikrais pinigais (7 straipsnio 2 punktas). Nusikaltimai ir pažeidimai finansų sistemai išvardyti Baudžiamajame kodekse. Pareiškėjo pareiškime nurodytas galimas nusikaltimas ar kitas teisės pažeidimas nepriskirtinas nusikaltimams ar kitiems teisės pažeidimams finansų sistemai ir su jais susijusiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad FNTT pagrįstai nepradėjo tyrimo pagal pareiškėjo pareiškime nurodytus duomenis, nes tokio pobūdžio nusikaltimo ar teisės pažeidimo tyrimas neįėjo į FNTT kompetenciją. Nagrinėjamu atveju FNTT neatliko procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, jų atlikti ir neprivalėjo, gavusi tik pareiškėjo prielaidomis grindžiamą pareiškimą dėl Marijampolės PN galimo nuteistųjų teisių pažeidimo. Nenustatyta, kad FNTT pažeidė kokius nors kitus teisės aktus, perduodama pareiškėjo pareiškimą tirti Kalėjimų departamentui, nes pareiškime nurodoma ir dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo, kai Marijampolės PN nešildomos sanitarinių mazgų patalpos.

Tokią teisę FNTT turėjo vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi. Šioje byloje nenustatyta neteisėtų FNTT veiksmų. Taigi nėra vienos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Nesant bent vienos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kitų sąlygų tyrimas nebeturi reikšmės, nes nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nesant deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo reikalavimus nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismui aiškiai nurodė visas aplinkybes dėl FNTT veiksmų. Teismas nesilaiko įstatymų.

Atsakovas FNTT atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 82–83) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai ir teisingai išsprendė bylą, įvertino ir pasisakė dėl teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, tinkamai pritaikė teisės normas. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių savo reikalavimus pagrindžiančių argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustatęs FNTT veiksmuose vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešajai deliktinei atsakomybei atsirasti reikalingos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala, ir šios trys atsakomybės atsiradimo sąlygos yra organiškai tarp savęs susijusios. Vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui (reikalavimui) dėl žalos atlyginimo atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2055/2013).

Pareiškėjo (apelianto) nuomone, FNTT turėjo atlikti tyrimą dėl jo pareiškime nurodytų aplinkybių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paskirtį, jos uždavinius bei funkcijas (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 2 str., 6-7 str.). Taigi, akivaizdu, jog FNTT turi vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą. Tuo tarpu V. K. 2013 m. spalio 7 d. pareiškime, nepaisant aspektų dėl galimo pataisos namų administracijos netinkamai naudojamų lėšų įkalinimo įstaigos poreikiams tenkinti, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiama užsitikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas pataisos namuose – sanitariniuose mazguose naudotis įrengta šildymo įranga. Pastarasis faktinis dalykas ir lemia išvadą, kad iškeltą klausimą turėjo spręsti Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Marijampolės pataisos namai.

Vadinasi, FNTT galėjo ir turėjo pasinaudoti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi (jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui - Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.; b.l. 13).

2013 m. spalio 15 d. raštu V. K. buvo informuotas apie jo pareiškimo persiuntimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namai pateikė atitinkamą atsakymą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip tik patvirtinant 2013 m. spalio 7 d. pareiškimo priskirtinumą ne FNTT (b.l. 13)

Dėl išdėstytų aplinkybių teigtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius