A-662-2916-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2916/2014

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01065-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K. T.,

jo atstovui advokatui L. Ž.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. T. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo A. K. T. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2014 m. rugsėjo 29 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-2407 prašė pratęsti užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. T. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu, trims mėnesiams – iki 2015 m. sausio 8 d. Užsienietis buvo sulaikytas, nes neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Kadangi sulaikymo aplinkybės neišnyko, dėl šios priežasties prašė pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą.

Užsieniečių registracijos centro atstovė N. I. teismo posėdyje palaikė teikimą ir pažymėjo, kad užsienietis A. K. T. į Lietuvos Respubliką atvyko 2014 m. gegužės mėn. su suklastotu leidimu gyventi Vokietijoje, kuris tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams įtarimų nesukėlė. Užsienietis išvyko į Estiją, kur buvo sulaikytas įtarus, jog jo leidimas gyventi Vokietijoje yra suklastotas. A. K. T. 2014 m. liepos 7 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Talino į Lietuvos Respubliką. Nors jis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir jam buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, tačiau jis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, nes pirmą kartą patekęs į Lietuvos Respubliką dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, išvyko į Estiją, jo tikslas yra ne prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimas, o apsigyvenimas Vokietijoje.

Užsieniečio atstovas advokatas P. E. prašė taikyti jo atstovaujamajam alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra baigta prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams – iki 2015 m. sausio 8 d.

Teismas nustatė, jog A. K. T. į Lietuvos Respubliką atvyko 2014 m. gegužės mėn., po to iš Lietuvos Respublikos išvyko į Estiją, norėdamas patekti į Vokietiją. Estijoje jis buvo sulaikytas ir pagal Dublino III Reglamentą 2014 m. liepos 7 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindu užsienietis buvo sulaikytas iki 2014 m. spalio 8 d.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)15PR-177, kuriuo nusprendė nagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės; suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje; išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Nors užsienietis šiuo metu ir yra prieglobsčio prašytojas, tačiau pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, užsienietis gali būti sulaikytas. Užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką 2014 m. gegužės mėn., neprašė suteikti jam prieglobsčio ir išvyko į Estiją, ketindamas patekti į Vokietiją. Kai pagal Dublino III Reglamentą iš Estijos jis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, tik tada jis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, nors apklausoje nurodė, jog jo vizito tikslas – Vokietija, o iš savo kilmės šalies turėjo išvykti dėl skolų. Visa tai rodo, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ir yra pagrindas manyti, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę.

Dėl išdėstytų aplinkybių užsieniečiui nėra galimas ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas. Atsižvelgiant į visa tai konstatuota, kad sulaikymas yra vienintelė pakankama ir adekvati priemonė, skirtina užsieniečiui, jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu, nes yra didelė tikimybė, kad nepratęsus jo sulaikymo jis bandytų neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

II. Užsienietis A. K. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą ir taikyti jam sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Apeliaciniame skunde teigia, jog jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre apribojant jo judėjimo laisvę yra neteisėtas, pažeidžia Įstatymo 113 straipsnio 4 punktą, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos „Direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ preambulės 9 punktą, Europos Sąjungos Tarnybos 2003 m. sausio 7 d. direktyvos „Direktyva 2003/9/EC, nustatanti minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo“ 7 straipsnio 3 dalį bei tarptautinės teisės principus. Pažymi, kad užsieniečiui yra suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas, kuris panaikina jo buvimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumo faktą. Jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas, o prašymas dėl prieglobsčio suteikimo dar tik nagrinėjamas. Mano, jog šiuo atveju nėra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių jis galėtų būti sulaikytas. Užsieniečio sulaikymas neteisėtas, kadangi jis nekelia pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai. Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro biuras įtvirtina bendrą principą, kad užsienietis, pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, negali būti sulaikytas. Be to, tolesnis jo sulaikymas taptų neproporcinga priemone. Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumo faktas yra išnykęs, asmuo nekelia pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai, o nepagrįstas sulaikymas sukelia jam neigiamas pasekmes.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. T. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog užsienietis klaidingai teigia, kad jam taikomas sulaikymas apribojant jo judėjimo laisvę yra neteisėtas. Vien faktas, jog jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, nepakankamas tam, kad išnyktų jo sulaikymo pagrindai. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog užsienietis neketino kreiptis dėl prieglobsčio nei Lietuvos Respublikoje, nei Estijos Respublikoje. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik tada, kai suprato, jog pradedama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Užsienietis sąmoningai naudojosi suklastotais dokumentais, su kuriais, kaip jis pats nurodo, ne kartą kirto Europos Sąjungos sieną, vykdamas į Rusijos Federaciją, kur gyvena jo šeima, savo veiksmais piktybiškai pažeidė Europos Sąjungos migracijos įstatymus. Šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Užsienietis tik naudojasi prieglobsčio prašymu, turėdamas tikslą pasilikti Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. T. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2014 m. gegužės mėn. (užsieniečio A. K. T. asmens byla Nr. CM00011 (toliau – ir užsieniečio asmens byla), b. l. 12), po to iš Lietuvos Respublikos išvyko į Estiją, norėdamas patekti į Vokietiją. Estijoje jis buvo sulaikytas ir pagal Dublino III Reglamentą 2014 m. liepos 7 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindu A. K. T. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. spalio 8 d.

Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu, trims mėnesiams – iki 2015 m. sausio 8 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas šį prašymą tenkino.

Užsienietis nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Migracijos departamentas 2014 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)15PR-177 (užsieniečio asmens bylos l. 18), kuriuo nusprendė nagrinėti A. K. T. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Kaip matyti iš Užsieniečių registracijos centro teikimo, prašymas pratęsti užsieniečio sulaikymą buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB), nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti, ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, užsieniečio argumentai, jog užsienietis, pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, negali būti sulaikytas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Užsieniečių registracijos centro teikimą, pažymėjo, kad A. K. T., atvykęs į Lietuvos Respubliką 2014 m. gegužės mėn., neprašė suteikti jam prieglobstį ir išvyko į Estiją, ketindamas patekti į Vokietiją; kai pagal Dublino III Reglamentą iš Estijos jis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, tik tada jis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, nors apklausoje nurodė, jog jo vizito tikslas – Vokietija, o iš savo kilmės šalies turėjo išvykti dėl skolų. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog bylos aplinkybės rodo, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ir yra pagrindas manyti, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra išnykę užsieniečio sulaikymo pagrindai, o pagrindo skirti sulaikymui alternatyvią priemonę nėra.

Papildomai pažymėtina, jog užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Reikalingumą taikyti užsieniečio sulaikymą siekiant minėtų tikslų teismai privalo nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdami į susiklosčiusias faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sulaikymas pareiškėjui skirtas ne dėl buvimo prieglobsčio prašytoju, tačiau, kaip jau minėta, dėl didelės bandymo neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos tikimybės ir siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė