A-552-6-15 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-6-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01734-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (10.3)10-24-4827 „Dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo A. K.“ dalį, kuria į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – ir TSRS) Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d.; 2) įpareigoti Valdybos Klaipėdos skyrių įtraukti laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Valdybos Klaipėdos skyrius, 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (10.3)10-24-4827 apskaičiuodamas jo netekto darbingumo pensijos dydį, neįtraukė į pareiškėjo darbo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas mokėsi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete. Valdyba 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7048 taip pat atsisakė laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. įskaityti į darbo stažą.

Pareiškėjas nurodė, jog apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pažymėjo, jog iš darbo knygelės KT-I Nr. 0344948 matyti, kad iki įstojimo į minėtą aukštąją mokyklą nuo 1983 m. birželio 24 d. pareiškėjas tarnavo Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – ir DŽDT) vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdyboje, t. y. dirbo budinčiuoju padėjėju (patruliuodavo gatvėse, palaikydavo viešąją tvarką ir pan.) ir gaudavo atlyginimą, nuo kurio buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai, taip pat ir valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Įstojus mokytis į Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetą, pareiškėjas buvo perkeltas iš budinčiojo padėjėjo pareigų į klausytojus, tačiau mokymosi laikotarpiu gaudavo atlyginimą už viešosios tvarkos palaikymą Vilniaus mieste. Pagal Įstatymą draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punktą, į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1995 m. sausio 1 d.

įtraukiamas vidaus reikalų pareigūnų, nurodytų 54 straipsnyje, gautas apmokėjimas. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos, todėl tas faktas, jog nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas buvo Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto klausytoju, nepaneigia to fakto, kad jis mokymosi laikotarpiu dirbo, gaudavo pajamas, buvo įmokėtos socialinio draudimo įmokos, todėl šis laikotarpis turi būti įtrauktas į pareiškėjo darbo stažą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog laikotarpiai, prilyginami stažui, nurodyti Įstatymo 54 straipsnyje. Laikotarpiai, kai asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami (Nuostatų 191 p.). Atsakovas rėmėsi Nuostatų 23 punktu, nurodė, jog Valdybos Klaipėdos skyrius 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (10.3) 10-24-4827 pareiškėjui pirmą kartą pensiją paskyrė nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. birželio 30 dienos.

Vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Nuostatų 191 punktu, į pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 dienos. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo darbo knygelės, išduotos 1979 m. liepos 20 d., įrašuose Nr. 6 ir Nr. 7 nurodyta, kad 1983 m. birželio 24 d. – 1990 m. birželio 13 d. laikotarpiu pareiškėjas vidaus reikalų organuose ištarnavo 6 metus 11 mėnesių 12 dienų.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendrojo departamento 2013 m. kovo raštu Nr. 1D-1359 pateiktoje A. K. tarnybos bylos Nr. 44005 tarnybos lapo kopijoje nurodyta, kad 1984 m. rugsėjo 1 d. TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos 1984 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 66 pareiškėjas buvo priimtas Vilniaus fakulteto dieninio mokymo I kurso klausytoju, 1988 m. rugpjūčio 1 d. baigė TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetą ir buvo nukreiptas Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos žinion.

Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos ypatingojo archyvo 2013 m. vasario 7 d. raštu Nr. P2-507 pateiktose pareiškėjo 1984 – 1986 ir 1988 metų asmens kortelėse atlyginimams priskaičiuoti nurodyta, kad mokymosi laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamos išmokos, nuo kurių socialinio draudimo įmokos nenuskaičiuotos. Baigus TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetą, pareiškėjui 1988 m. rugpjūčio 1 d. – 1988 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu buvo suteiktos eilinės atostogos, o į Klaipėdos DŽDT vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos milicijos skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas jis buvo paskirtas nuo 1988 m. rugsėjo 2 dienos.

Kadangi pagal Nuostatų 191 punktą laikotarpiai, kai Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti asmenys iki 1995 m. sausio 1 d. buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, neprilyginami, atsakovo teigimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (10.3) 10-24-4827 dalį, kuria laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo įtrauktas į pensijų draudimo stažą ir įpareigoti atsakovą įtraukti šį laikotarpį į pareiškėjo darbo stažą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (10.3)10-24-4827 „Dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo A. K.“ dalį, kuria į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d., panaikino ir įpareigojo Valdybos Klaipėdos skyrių pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 54 straipsnio 2, 4 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 3 d., 1998 m. gegužės 6 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-793/2013 ir darė išvadą, kad Nuostatų 191 punktas, apribojantis ratą asmenų, turinčių teisę į pensiją pagal Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas, nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

Teismas rėmėsi Nuostatų 23 punktu, pažymėjo, kad Nuostatai numato dokumentų įvairovę, kuriais gali būti įrodomi Įstatyme numatyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, o taip pat ir laikotarpiai, numatyti Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal turinio viršenybės prieš formą principą dokumento įrodomąją reikšmę lemia ne jo pavadinimas, o jo turinys.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011, 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, nustatė, kad pareiškėjas mokymosi laikotarpiu ne tik mokėsi, bet kartu ir dirbo (atliko tarnybines funkcijas), mokymosi laikotarpiu iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje nebuvo atleistas ir vėl į ją priimtas, mokymosi laikotarpiu gavo 150 rublių pagrindinį atlyginimą, nuo kurio buvo atskaityti atitinkami mokesčiai, taip pat ir pajamų mokestis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktoje pareiškėjo pensijos byloje esantys dokumentai atitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimus ir patvirtina faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas mokymosi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpiu nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, todėl šis laikotarpis, remiantis Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojamas kaip sudedamoji pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis. Teismas darė išvadą, jog Valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (10.3)10-24-4827 „Dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo A. K.“ dalis, kuria į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugsėjo 1 d. yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.).

Teismas pareiškėjo prašymo dalies dėl įpareigojimo Valdybos Klaipėdos skyrių įtraukti laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netenkino, tačiau įpareigojo Valdybos Klaipėdos skyrių pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo, atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas remiasi Įstatymo 8 straipsniu, 54 straipsnio 4 dalimi, 2 dalies 5 punktu, Nuostatų 191 ir 23 punktais, atkreipia dėmesį, kad 1983 – 1984 metų asmens kortelėje atlyginimams priskaičiuoti nurodyta, jog 1984 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 348 a/s pareiškėjas atleistas (išbrauktas iš sąrašų) dėl įstojimo mokytis nuo 1984 m. rugsėjo 1 dienos. Atsakovo manymu, tai paneigia teismo išvadą, kad pareiškėjas mokymosi laikotarpiu iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje nebuvo atleistas. Atsakovo manymu, pareiškėjui po TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto baigimo suteiktas milicijos leitenanto laipsnis neįrodo jo faktinio vidaus reikalų tarnyboje laiko. Atsakovas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo mokymosi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. kartu yra ir faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įstatymas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai mokymosi laikas gali būti įskaitytas į stažą, o teiginys, jog pareiškėjas mokymosi laikotarpiu gaudavo pajamas, nesudaro prielaidos mokymosi laikotarpio įskaityti į stažą. Atsakovo manymu, teismas nebuvo aktyvus renkant papildomus įrodymus ar pasiūlant juos pateikti pareiškėjui, nepakankamai išsamiai įvertino, ar pareiškėjo mokymosi TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikas nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 1 d. laikytinas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku ir įskaitytinas į pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą pagal Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valdyba nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir ame išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo mokymosi Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpio įskaitymo į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Pareiškėjas, kurio poziciją pagrįsta pripažino ir pirmosios instancijos teismas, teigė, jog jis mokymosi aukštojoje mokykloje metu nebuvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, gaudavo tarnybinį atlyginimą, vykdė viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, šis laikotarpis jam buvo įskaičiuojamas į vidaus tarnybos stažą, todėl turėtų būti prilygintas faktiniam tarnybos laikui.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia kitokiu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio bei Nuostatų 191 punkto aiškinimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo faktinę tarnybą vidaus reikalų sistemoje mokymosi laikotarpiu. Atsakovo nuomone, byloje tokių įrodymų nepakanka.

Kokie laikotarpiai, buvę iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnis. Pagal šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-958 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.) 5 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas įstatymo ir poįstatyminio akto santykį, ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti įstatymo normų, jų turinio. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas, 1998 m. gegužės 6 d. nutarimas). Poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisės į pensiją atsiradimo sąlygų, taip pat riboti ar išplėsti (palyginti su ta, kuri nustatyta įstatymu) šios teisės apimties (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).

Tad atsižvelgdama į minėtas Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nesirėmė šioje byloje Nuostatų 191 punktu, apribojančiu ratą asmenų, turinčių teisę į pensiją pagal Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas. Tokios pozicijos laikomasi ir vyraujančioje administracinių teismų praktikoje ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A756-793/2013, 2012 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-1352/2012, 2011 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-1038/2011). Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu teisės normų taikymu, nėra pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus reikšmingus ginčui įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad laikotarpis, kai pareiškėjas buvo Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto klausytoju, turi būti laikomas faktine tarnyba vidaus reikalų sistemoje.

Nuostatų 23 punkte yra nurodyta, kokiais dokumentais įrodomi Įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (23.1); darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.2); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4); atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (23.6) ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas atsakovui pateikė darbo knygelę KT-I Nr.0344948, kurioje yra įgalioto pareigūno įrašas apie tai, jog A. K. nuo 1983 m. birželio 24 d. iki 1990 m birželio 13 d. tarnavo vidaus reikalų sistemoje nepertraukiamai šešis metus vienuolika mėnesių dvylika dienų, t.y. įtraukiant ir mokymosi laikotarpį; iš atsakovo turimos A. K. tarnybos lapo kopijos matyti, kad pareiškėjas mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu nebuvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, iš pareiškėjo 1984 – 1986 ir 1988 metų asmens kortelių atlyginimams priskaičiuoti matyti, kad jis mokymosi laikotarpiu gaudavo atlyginimą, nuo kurio buvo atskaičiuojami visi mokesčiai. Visi šie dokumentai atitinka Nuostatų 23 punkte keliamus reikalavimus jų formai ir turiniui. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas 1984 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 348 a/s , kuriuo pareiškėjas atleistas (išbrauktas iš sąrašų) dėl įstojimo mokytis, tačiau šis įsakymas susijęs tik su tarnybiniais santykiais tarp pareiškėjo ir Klaipėdos DŽDT vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos, nereiškia tarnybos vidaus reikalų sistemoje pasibaigimo. Be to, atsakovas, teigdamas, kad mokymosi laikotarpiu A. K. buvo atleistas iš tarnybos ir vėl pradėjo tarnauti tik 1988 m. rugsėjo mėn., yra nenuoseklus, nes užskaitė kaip faktinį pareiškėjo tarnybos laiką jo atostogų laikotarpį 1988 m. rugpjūčio mėnesį iš karto po aukštosios mokyklos baigimo. Jei pareiškėjas būtų atleistas iš vidaus tarnybos, jam nebūtų pagrindo suteikti eilines kasmetines atostogas kaip vidaus tarnybos pareigūnui.

Dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamus aktus, kuriuose faktinės aplinkybės vertintos priešingai ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti šiuos klausimus.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamą kiekį bylai išspręsti reikalingų įrodymų, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas