AS-261-608-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-608/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01874-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas), jam teisėtai priklausančią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl neteisėtai sumažinto pareiginės algos koeficiento už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. – 4 127,33 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi (b. l. 6) atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Išaiškinta, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog ginčas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigą tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą, įgyvendina įstaiga, kurioje pareigūnas tarnavo (2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2013 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-495/2013), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ nuostatomis, kad Lietuvos valstybei (Vyriausybei) nagrinėjamose bylose dėl darbo užmokesčio priteisimo dalies, neišmokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės, ekonomine, finansine padėtimi, atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimą) (2 p.), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ (2012 m. rugsėjo 11 d. įstatymo Nr. XI-2210 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) 6, 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos valstybės atstovu byloje laikytina Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios buveinė yra Kaune (Žeimenos g. 107), teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, turi būti pateikiamas Kauno apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas J. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 8-9), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Paaiškina, kad ABTĮ 19 straipsnio l dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.). Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. l d.). Tarnyba taip pat konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas ir iš jų, įstatymų nustatyta tvarka taip pat konvojuoja iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardų teismus, Lietuvos vyriausiąjį bei apygardų administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal, saugo juos teismo posėdžio metu. Viešojo saugumo tarnyba yra biudžetinė vidaus reikalų centrinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., 7 str., Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278, 4 p., 6 p., 7 p.) Taigi, matyti, kad Viešojo saugumo tarnyba pagal jai priskirtą kompetenciją vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje ir yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Dėl šios priežasties skundas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsniu, nusprendė, jog byla pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos buveinės vietą teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui.

ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors pareiškėjas atsakovu skunde nurodo Lietuvos valstybę, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ Lietuvos valstybei (Vyriausybei) nagrinėjamose bylose dėl darbo užmokesčio priteisimo dalies, neišmokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės, ekonomine, finansine padėtimi, atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimą) (2 p.). Todėl Lietuvos valstybės atstovu (kaip ir nurodo pareiškėjas) byloje laikytina Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir bylos teismingumas pagal ABTĮ 35 straipsnį turėtų būti nustatomas pagal šio atstovo buveinės vietą, kuri yra Kaune (Žeimenos g. 107).

Tačiau ABTĮ 35 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės išimtimi laikytinos ABTĮ 19 straipsnio nuostatos, nustatančios papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją. Būtent ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta išimtinė Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija – nagrinėti tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos. Pastebėtina, kad išimtinė Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija siejama ne su atitinkamo viešojo administravimo subjekto, kaip juridinio asmens, buveine, o veiklos teritorija.

Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ginčas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigą tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą, įgyvendina įstaiga, kurioje pareigūnas tarnavo (2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2013 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-495/2013).

Sprendžiant klausimą dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vietos bei pobūdžio viešojo administravimo subjektų sistemoje (ABTĮ 2 str. 5 d.), atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. l d.).

Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus; ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarką; konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą;

įstatymų nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietas, saugo juos per teismo posėdžius; konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius jų ekstradicijos atvejais, juos deportuojant, perduodant Tarptautiniam baudžiamajam teismui, perduodant pagal Europos arešto orderį, taip pat nuteistuosius perduodant toliau atlikti bausmę; teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja ieškant iš laisvės atėmimo vietų pabėgusių ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų ir juos sulaiko; saugo svarbius valstybės objektus pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą; vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda Lietuvos policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti pavestas funkcijas; ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu ir kt. (Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 str.).

Tarnybą steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Tarnybos struktūrą nustato vidaus reikalų ministras Tarnybos vado teikimu. Tarnybos padalinius steigia, reorganizuoja, pertvarko ar likviduoja vidaus reikalų ministras Tarnybos vado teikimu (Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 8 str.). Tarnybos savininkė yra valstybė. Tarnybos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl Tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, kuri koordinuoja ir kontroliuoja Tarnybos veiklą, priima sprendimą dėl Tarnybos buveinės pakeitimo, sprendžia kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

Viešojo saugumo tarnyba yra biudžetinė vidaus reikalų centrinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278, 21 p. 41 p., 6 p., 7 p.).

Iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad Viešojo saugumo tarnyba, kurios savininkė yra valstybė, pagal jai priskirtą kompetenciją Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka vykdo viešąjį administravimą visoje Lietuvos valstybės teritorijoje ir todėl yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 6, 7 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ 19 straipsnį Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja bylas, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, tarp jų ir tarnybinius ginčus (ABTĮ 19 str. 2 d. 4 p.), šiuo atveju pareiškėjo skundas ir tarp jo bei atsakovo kilęs ginčas nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad šiuo atveju ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. M. (J. M.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas