AS-756-718-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-718/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovų 14 249,76 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas; 2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 1D-2833(11).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 8) atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio sumažintą pensijos dalį, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą ir neprašant jo atnaujinti. Likusioje dalyje skundas priimtas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23–24 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl sumažintos ir neišmokėtos pensijos priteisimo.

Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika, pagal kurią analogiški terminai skundui paduoti taikomi ir ginčuose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo. Pareiškėjas apie jo teisių pažeidimą – sumažintą pensiją sužinojo vėliausiai 2010 m. vasario mėnesį, gaudamas pirmą sumažintą išmoką už 2010 m. sausio mėnesį. Dėl šios sumažintos pensijos pareiškėjas galėjo kreiptis iki 2013 m. vasario mėnesio, tačiau to nepadarė. Skundas teisme gautas 2014 m. balandžio 24 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti. Todėl reikalavimas išmokėti sumažintą pensijos dalį – 14 249,76 Lt nepriimamas, kaip pareikštas praleidus apskundimo terminą.

Kitoje dalyje – dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą, skundas paduotas laiku ir priimamas.

III. Pareiškėjas Č. G. atskiruoju skundu (b. l. 11–12) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, atnaujinti terminą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, jog terminai, per kuriuos asmuo turėjo kreiptis į atitinkamą subjektą dėl sumažintos pensijos priteisimo nebuvo aiškiai nustatyti. Šiuo klausimu nebuvo jokio aiškumo. Be to, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims mechanizmą. Pareiškėjas laukė, kol toks kompensavimo mechanizmas bus sukurtas, tačiau tai padaryta nebuvo. Iki 2013 m. vasario mėnesio pareiškėjas dar nežinojo, kiek tiksliai jam buvo sumažinta pensija, nes ji atstatyta tik 2014 m. vasario mėnesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Č. G. skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio sumažintą valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, pagal kurią reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti taikomas procesinis 3 metų terminas, o tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-2232/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nenukrypdamas nuo susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nustatė, jog pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta vėliausiai 2010 m. vasario mėnesį, todėl pareiškėjas, kreipdamasi į teismą tik 2014 m. balandžio 24 d. (skundas gautas teisme, b. l. 1), praleido minėtą 3 metų terminą.

Kita vertus, šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti (pvz., LVAT 2014 m. gegužės 7 d. nutartis adm. byloje Nr. AS602-275/2014). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 10 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdė. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo (b. l .11–12), pareiškėjas siekia, kad jam minėtas 3 metų terminas būtų atnaujintas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėtų šį pareiškėjo prašymą išnagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Č. G. skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio sumažintą valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Č. G. skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio sumažintą valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Veslava Ruskan