A-624-1384-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1384/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00935-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant D. Ž. ir A. E. M., dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–8), kurį vėliau tikslino (b. l. 34–39), kuriuo prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. balandžio 18 d. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-33-130418-00040 (toliau – ir Leidimas) (b. l. 66), išduotą A. E. M. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.

Pareiškėja paaiškino, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/5 pastato, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į atsakovą, norėdama sužinoti, ar pastato bendrasavininkiui A. E. M. dėl jam priklausančios pastato dalies yra išduotas statybos leidimas (b. l. 43). Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. (18.27.)-SS1-201 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 44) sužinojo, jog toks leidimas buvo išduotas, ir kad A. E. M. bando įteisinti ne tik rekonstruoto pastato dalį, kuriai rekonstruoti pareiškėja davė sutikimą, bet ir papildomą patalpą, atsiradusią ją užstatant virš pareiškėjai priklausančio priestato. Pareiškėja tvirtino, kad nėra davusi sutikimo bendrasavininkui A. E. M. rekonstruoti pareiškėjai priklausantį priestatą ir virš jo užstatyti naują patalpą. Teigė, kad atsakovo išduotas Leidimas pažeidžia pareiškėjos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teises.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 108).

Paaiškino, jog parengtas statinio rekonstrukcijos projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, pateikė Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-52-588/2012 patvirtintą taikos sutartį, kuria A. E. M. yra išduotas sutikimas įteisinti namo rekonstrukciją. Nurodė, kad išdavus Leidimą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2013 m. gegužės 13 d. surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-130513-00065, faktinius duomenis patikrino vietoje, 2013 m. gegužės 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą bei panaikino 2011 m. sausio 27 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog VTPSI nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. M. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 84).

Teigė, kad nei vieno iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 29 dalyje nurodytų pagrindų buvimo pareiškėja nenurodė. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams A. E. M. ir I. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamos šio namo dalys ir jokių savarankiškų nekilnojamojo turto objektų (priestatų, verandų, terasų ir pan.) šiame name nėra suformuota ir įregistruota registre. Patalpa virš namo 1-jo aukšto verandos buvo įrengta 2004 m., remontuojant namo stogą. Šiems stogo remonto darbams rašytinį 2004 m. kovo 14 d. sutikimą buvo davęs tuometinis namo bendraturtis pareiškėjos tėvas V. J.. Pagal pareiškėjos skundą VTPSI Klaipėdos skyrius 2011 m. patikrino atliktus statybos darbus ir nusprendęs, kad tai yra ne paprastojo remonto, o rekonstrukcijos darbai, kuriems reikalingas statybos leidimas, surašė savavališkos statybos aktą. A. E. M. iš karto pradėjo įteisinimo procedūras. Kadangi namo bendrasavininkė I. J. nedavė sutikimo namo rekonstrukcijai, A. E. M. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl teisės rekonstruoti statinį be bendrasavininkės sutikimo. Namo rekonstrukcija buvo įteisinta laikantis teismo nurodytų terminų bei visų reikalingų procedūrų, todėl VTPSI Klaipėdos skyrius panaikino 2011 m. sausio 27 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Palangos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-52-588/2012 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią I. J. davė sutikimą A. E. M. įteisinti namo rekonstrukciją. Be to, A. E. M. taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti atsakovei I. J. 13 130,94 Lt kompensaciją verandos, virš kurios įrengta ginčo patalpa, sutvirtinimui bei remontui, todėl visiškai nepagrįstas patikslinto skundo teiginys, kad pareiškėja neva nedavė sutikimo įrengti patalpą virš 1-jo aukšto verandos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 152–156) pareiškėjos I. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad pareiškėja ginčijamo Leidimo neteisėtumą siejo su vienintele aplinkybe – jos sutikimo statinio rekonstrukcijai nebuvimu, tvirtindama, kad tai grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ginamas pareiškėjos kaip nekilnojamojo turto savininkės teises.

Iš Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-52-588/2012 2012 m. spalio 25 d. teismo posėdžio protokolo turinio (prijungta civilinė byla Nr. 2-52-588/2012, II t., b. l. 26–31) matyti, kad pareiškėja iš esmės suprato, jog duoda sutikimą atlikti A. E. M. priklausančios gyvenamojo namo dalies, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, virš pareiškėjai priklausančios 1-ojo aukšto verandos įrengiant naują patalpą. Kaip pažymėjo A. E. M. atstovė, pagal naujai parengtą techninį rekonstrukcijos projektą palėpė paaukštėjo 15 cm bei pasikeitė patalpų išdėstymas. VTPSI atstovė civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2004 metų techninis projektas buvo parengtas paprastam remontui, o 2011 m. techninis projektas – rekonstrukcijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos tėvas V. J., 2004 m. kovo 19 d. buvo davęs sutikimą dalinei gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijai (prijungta civilinė byla Nr. 2-52-588/2012, I. t., b. l. 29). Tuo tarpu I. J. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdant rekonstrukciją pagal 2011 m. techninį projektą, ji reikalauja piniginės kompensacijos, o rengiant stogo remonto darbus pagal 2004 m. techninį projektą – duoda sutikimą. Kadangi Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3-oji sąlyga buvo A. E. M. įsipareigojimas sumokėti I. J. 13 130,94 Lt piniginę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sudarydama taikos sutartį pareiškėja davė sutikimą atlikti A. E. M. priklausančios gyvenamojo namo dalies, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, tame tarpe ir įrengiant virš pareiškėjai priklausančios verandos naują patalpą. Šią išvadą patvirtina dar ir tai, kad pagal taikos sutartį, piniginė kompensacija pareiškėjai buvo skirta tam, kad ji atliktų jai priklausančios verandos remonto ir sutvirtinimo darbus, kurių būtinumą būtent ir sąlygojo trečiojo suinteresuoto asmens virš verandos įrengta nauja patalpa.

Remiantis ABTĮ 89 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

VTPSI, patikrinusi ginčijamą administracinį aktą, 2013 m. gegužės 13 d. surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-130513-00065 ir nenustačiusi jokių teisės aktų pažeidimų 2013 m. gegužės 20 d. potvarkiu P3-1055 „Dėl 2011 m. sausio 27 d. reikalavimo Nr. REI-30-110127-00007 pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), panaikinimo“ panaikino A. E. M. surašytą 2011 m. sausio 27 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) (b. l. 96).

III. Pareiškėja I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai (b. l. 160–162).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismo eksperto nustatytą remonto išlaidų sumą 13 130,94 Lt dėl pareiškėjos priestato sugadinimo (taikos sutarties 3 p.) bandoma perkvalifikuoti į kompensaciją už sutikimą įgyvendinti 2011 m. projektą. 2011 m. projektas yra identiškas 2013 m. projektui, kuriam ir yra išduotas Leidimas A. E. M. vardu.

Kadangi A. E. M. sutiko sumokėti tik teismo eksperto nustatytą remonto išlaidų sumą už priestato sugadinimą ir nesutiko sumokėti visos pareiškėjos prašomos (26 000 Lt) sumos, į kurią būtų įėjusi ir kompensacija už pareiškėjai priklausančio priestato užstatymą, pareiškėja nesutiko su 2011 m. projektu.

Taikos sutartį sudarė teisėja D. J.. Pareiškėjos teigimu, kadangi teisėja neįrašė 2011 m. projekto į taikos sutarties l p., pareiškėja nebuvo išreiškusi sutikimo su tokios apimties projekto realizavimu. 2011 m. projektas jau buvo paruoštas ir pateiktas teismui nuo bylos svarstymo pradžios.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 172), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl statybos leidimo išdavimo, tinkamai aiškino statybą reglamentuojančius teisės aktus ir tinkamai įvertino bei atsižvelgė į ankstesnius teismų sprendimus, susijusius su statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 175–176), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų, t. y. skunde nėra apeliacinio skundo faktinio ir juridinio pagrindo (ABTĮ 130 str. 2 d. 5-6 p.). Pagal pareiškėjos minimą taikos sutartį I. J. davė sutikimą A. E. M. įteisinti namo rekonstrukciją. Bendrosios kompetencijos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo, nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tuo labiau bendrosios kompetencijos teismo nutartis nesudaro apeliacijos pagrindo. Pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kodėl yra neteisėtas ginčijamas administracinis aktas, t. y. kokioms teisės aktų nuostatoms Leidimas prieštarauja.

2. Pareiškėjos nuomone ginčijamu Leidimu neva pažeidžiama pareiškėjos nuosavybės teisė į jai priklausantį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą (verandą). Tačiau iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. 1. 40-42) matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams A. E. M. ir I. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamos šio namo dalys. Jokių savarankiškų nekilnojamojo turto objektų (priestatų, verandų, terasų ir pan.) šiame name nėra suformuota ir įregistruota registre.

3. Iš teismui pateiktų ginčo namo buvusių bendrasavininkų sutarčių matyti, kad bendraturtis, kuris naudojasi 2-jo namo aukšto patalpomis, naudojasi ir visomis palėpėmis bei pastoge (b. 1. 20). Patalpa virš namo 1-jo aukšto verandos buvo įrengta remontuojant namo stogą A. E. M. lėšomis. Šiems stogo remonto darbams rašytinį 2004 m. kovo 14 d. sutikimą buvo davęs tuometis namo bendraturtis pareiškėjos tėvas V. J. (civilinės bylos Nr. 2-52-588/2012 II t. b. l. 12). Tuo tarpu pareiškėja namo dalį paveldėjo tiktai 2008 m. vasario mėn. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu (b. l. 68–71) terminą įteisinti namo rekonstrukciją pratęsė iki 2013 m. liepos 31 d. Laikantis nurodytų terminų bei visų reikalingų procedūrų, A. E. M. įteisino namo rekonstrukciją, dėl ko VTPSI Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius panaikino 2011 m. sausio 27 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini). VTPSI 2013 m. gegužės 20 d. potvarkis dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo šioje byloje turi didesnę įrodomąją galią, kad namo rekonstrukcija yra įteisinta laikantis nustatytų reikalavimų ir procedūrų (b. l. 96). Pareiškėja šio potvarkio nėra apskundusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 18 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-33-130418-00040, išduoto A. E. M. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino ABTĮ 89 straipsnio pagrindu. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jos skundą tenkinti visiškai.

ABTĮ 5 straipsnio, numatančio teisę kreiptis į teismą, 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tik įstatymo numatyti subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje, valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 88 straipsnis nustato teismo sprendimų rūšis, kurių pagalba gali būti apgintos subjekto pažeistos teisės, t. y. teismas, nustatęs, kad subjekto teisė pažeista, atsižvelgdamas į subjekto prašymą dėl teisės gynimo būdo, turi priimti tokį sprendimą, kuriuo subjekto teisė būtų apginta. Toks administracinio proceso reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto subjekto skundą dėl jo teisių pažeidimo, gali tenkinti jo skundą tik tokiu atveju, jeigu nustatys, kad skundžiamu administraciniu aktu, veiksmais (neveikimu) ar vilkinimu buvo pažeistos to subjekto teisės.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis statybą leidžiantį dokumentą apibrėžia kaip leidimą statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimą rekonstruoti statinį (statinius); leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektą, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinį (rašytinius) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimą (sutikimus) dėl statybos; leidimą tęsti sustabdytą statybą. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalimi, statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu: 1) jeigu jis išduotas neteisėtai; 2) jeigu asmuo, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebeatitinka šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

Remiantis ABTĮ 89 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pareiškėja ginčijamo Leidimo išdavimo neteisėtumą sieja iš esmės su vienintele aplinkybe – jos sutikimo statinio rekonstrukcijai nebuvimu. Kadangi Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3-oji sąlyga buvo A. E. M. įsipareigojimas sumokėti I. J. 13 130,94 Lt piniginę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sudarydama taikos sutartį pareiškėja davė sutikimą atlikti A. E. M. priklausančios gyvenamojo namo dalies, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, tame tarpe ir įrengiant virš pareiškėjai priklausančios verandos naują patalpą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir A. E. M., kurios 1 punkte nustatyta, jog pareiškėja gera valia duoda sutikimą A. E. M. parengti techninį projektą ir pradėti projekto technines procedūras (duomenys neskelbtini) ir, praėjus visas įstatymo nustatytas reikalingas procedūras, įteisinti pagal šį projektą statinį. Šios taikos sutarties 3 punktas nustato kompensaciją už pareiškėjai priklausančios verandos remonto ir sutvirtinimo darbus. Pareiškėja teigia, jog šia sutartimi ji nedavė sutikimo įgyvendinti 2011 m. projektą ir nurodo, jog A. E. M. bando įteisinti ne tik rekonstruoto pastato dalį, kuriai rekonstruoti pareiškėja davė sutikimą, bet ir papildomą patalpą, atsiradusią ją užstatant virš pareiškėjai priklausančio priestato. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-52-588/2012 medžiagos matyti, kad pareiškėja I. J. suprato, jog duoda sutikimą atlikti A. E. M. priklausančios gyvenamojo namo dalies, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, virš pareiškėjai priklausančios 1-ojo aukšto verandos įrengiant naują patalpą: šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu A. E. M. ir siekė, kad jam būtų sudaryta galimybė įteisinti pastato dalies rekonstrukcijos rezultatą, tame tarpe – ir patalpą, atsiradusią virš pareiškėjai priklausančios verandos, kas ir buvo numatyta 2011 m. supaprastintame projekte (prijungta civilinė byla Nr. 2-52-588/2012, I t., b. l. 2–7, 45–87). I. J. šiame teismo procese nurodė, kaip matyti iš posėdžio protokolo (civilinė byla Nr. 2-52-588/2012, II t., b. l. 31), kad „<... sutinka leisti įteisinti <...> esamą statinį (duomenys neskelbtini). ...>“, kas iš esmės ir nurodyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja sutiko su naujos patalpos virš pareiškėjai priklausančios verandos įrengimu.

Kadangi pareiškėja jokių kitų argumentų, patvirtinančių ginčijamo Leidimo neteisėtumą, nepateikė, nėra pagrindo manyti, kad jis (Leidimas) yra išduotas neteisėtai.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos I. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Virginija Volskienė