AS-552-760-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-760/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08116-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-10867(11); priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 2 780,40 Lt dydžio neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., dėl Konstitucijai prieštaraujančios Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už kiekvieną mėnesį 50,87 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.; įpareigoti atsakovą Ministeriją nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą (Konstitucinio Teismo bylų Nr. 12/2013 ir 21/2013, prašymų Nr. 16/2013 ir 30/2013).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pažymėjo, kad ginčas, be kita ko, kilo ir dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl jam nuo 2010 m. sausio 1 d. taikytos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjas prašė priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką bei įpareigoti Ministeriją nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kokia buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo. Teismas rėmėsi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nustatęs, kad pareiškėjas prašė priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką bei įpareigoti Ministeriją nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo, darė išvadą, kad šioje byloje turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo 2012 ir 2013 metams. Atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai, dėl kurių yra kreiptasi į Konstitucinį Tesimą, taikytini ir šioje byloje, teismas darė išvadą, kad šios bylos nagrinėjimas stabdytinas. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti tik tam tikrą bylos dalį ir priimti dalinį sprendimą, todėl sustabdė visą nagrinėjamą bylą.

II. Pareiškėjas V. L. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 780,40 Lt, kuri papildomai susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo; administracinę bylą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, išskirti ir sustabdyti kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013 ir 21/2013 bei įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino galimybės išspręsti bylą ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., kai pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimui buvo taikomos Konstitucijai prieštaraujančios Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-313/2009, remiasi ABTĮ 69 straipsniu ir nurodo, kad teismas, esant atitinkamoms aplinkybėms, gali išskirti bylą. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nemotyvavo, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį iki 2013 metų, nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Pareiškėjas paaiškina, kad, nepraleisdamas 3 metų nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą senaties termino, skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktame skunde nurodė du ginčo dalykus, t. y., remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, teismo prašė priteisti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, kuri prieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (2 780,40 Lt), taip pat prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, po 50,87 Lt kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Pareiškėjo manymu, byla ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo, turėjo būti išnagrinėta, nes dėl šio ginčo dalyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti galutiniai neskundžiami sprendimai, kurių pagrindu yra išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsakovai pabrėžia, kad byla stabdytina visa apimtimi, nes dalies bylos sustabdymas, dalinis sprendimo priėmimas ABTĮ nenumatytas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjo V. L. atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu – kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013 ir 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 16/2013 ir 30/2013.

Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos, t. y. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, taikymo. Pareiškėjo nuomone, teismas pagal jo skundą turėjo sustabdyti administracinę bylą tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Konstitucinio Teismo priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų konstitucingumo yra susiję su šiuo jo skundo reikalavimu.

ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ir už 2012-2013 metus, t. y. ir už laikotarpį, kuriam Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais yra pratęstas šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams ir šiuo aspektu Konstituciniame Teisme yra konstitucinės justicijos byla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija atsakovo Ministerijos 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-10867(11) dėl atsisakymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką už 2010–2013 metus, taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, valstybinės pensijos nepriemokas už 2010-2013 metus, susidariusias taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Pažymėtina, kad minėtų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų priėmimas yra susijęs būtent su šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimu valstybinių pensijų gavėjams 2012-2013 metams.

Nors pareiškėjas savo reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokų priteisimo išskaidė į dvi dalis pagal nepriemokos susidarymo teisinį pagrindą, tačiau 2012-2013 m. laikotarpis sutampa pagal abu reikalavimus. Taigi pareiškėjo teisių galimo pažeidimo pasekmių nagrinėjimo skaidymas į atskirus etapus, kai teismui kyla abejonių dėl nagrinėjant bylą taikytino įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai, gali būti kliūtis išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nustatęs, kad šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylas Nr. 12/2013 ir 21/2013, pradėtas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 16/2013 ir 30/2013. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1006/2014, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė